Geoterminis šildymas, 7 tema

O pažangą, progresą nurašote? Su tokia logika ne vandeninėm sistemom, bet krosnimis po šiai dienai visas pasaulis turėtų šildytis, bet kaip matote peršoko į vandenines. Koks bus sekantis žingsnis? Pamatysite - tai bus orinės, arba spindulinės sistemos, po dešimtmečio vendeninės bus technologinė atgyvena - bent jau individualiuose namuose tai tikrai.

Jei įtikintum, dar turiu laiko nesidaryti grindinio šildymo, nepakartočiau tavos "klaidos" .

Vandeninė sistema vis tik turi didelį pliusą - galimybe patalpas šildyti žemų temperatūrų pagalba, bei bonusas - buitinio karšto vandens ruošimas. Pav. saulės kolektorių energijos panaudojimas šildymui mano nuomone bus efektyviausias vandeninės šildymo sistemos atveju.

Be abejo, taisyklių be išimčių ne būna. Aš kalbėjau apie dažniausia pasitaikančius atvejus.
Papildyta:

Tai jus klystate. Kiekvienas gamintojas turi visą gamą modelių ir jie skirtingai kainoja. Jus apie kokį modelį kalbate? Bent šildymo galią galite nurodyti?

Ką turėjote omenyje, sakydami "vandeninius"?
Papildyta:

O tiesioginių argumentų, ne reklaminio pobūdžio, turite?

Oriniam šildymui reikia dar žemesnės temperatūros. Tik vienas trukumas - vietoje kompaktiškų vamzdžių vandeniui reikia gan didelių ortakių oro cirkuliacijai. Už tai, per orinę sistemą priedo turėsite ir kondicionavimą, ir vėdinimą. O karšto vandens ruošimo funkciją turi kiekvienas padorus siurblys, tame tarpe ir gruntas-oras.

Ok, palyginkim konkrečiu pavyzdžiu. Kaip dabar darosi vis populiariau, namas gerai apšiltintas, šilumos poreikis nedidelis ~3kW šilumos poreikio esant šalčiausiam penkiadieniui. Pagal nedidelį šilumos poreikį parenkamas ekonomiškiausias šilumos šaltinis - saulės kolektorius.

Vandeninė sistema būtų grindinis šildymas. Apskaičiuota šildomų grindų temperatūra turi būti didesnė už norimą palaikyti patalpų oro temperatūrą tiktai 2.5C laipsniais, įtekančio šilumnešio temperatūra bus 27,3-32,5C.

Kokios temperatūros šilumnešio reikėtų orinės šildymo sistemos pašildymui konkrečiu atveju? Vis tik šilumos poreikis ~3kW. Tikrai orinio šildymo sistema ir šiuo atveju geresnis pasirinkimas?

Priminsiu, kad kuo žemesnes šilumnešio temperatūras galima naudoti, tuo efektyviau bus išnaudojama saulės kolektorių iš saulės paimta šiluma.

Saulės kolektorius Lietuvoje, kai beveik pastoviai yra didelis debesuotumas, žiema beveik neduoda šilumos. O jo įrengimo kaina yra tokia, kad pigiau už tos pinigus boilerį šildyti elektra (to labiau, kad tenas ten vis vien numatytas).

Sunkoka penktadienio vakarą komentuoti skaičius, bet pabandysiu. )))
Temperatūra priklauso nuo recirkuliuojamo oro kiekio. Jei sistema apskaičiuota 1500m3/h apykaitai, tam kad padengti 3kW reikės deltos 2"C, t.y. 22+2=24"C.
Jei 750m3/h - tai dvigubai daugiau: 26"C. Paprastai, jei šilumos nuostoliai maži, apykaita priimama kiek didesnė už 750m3/h, tam kad vasara galėtu pernešti daug didesnius kW šalčio, nesudarant didelio temperatūrų skirtumo tarp tiekiamo šalto oro ir kambario. Tad ir tiekiamo oro temperatūra bus mažesne už 26"C, ir tikrai mažesne už jūsų nurodyta 32,5C.

Iš kitos pusės, visiškai neaišku iš kur jus ištraukėte skaičius 27,3-32,5C. ir ką reiškia: "šildomų grindų temperatūra tiktai 2.5C didesnė". Čia apie kurią zoną kalbate? Prie lango, kaip jus besistengtumėte, vargų ar pavyks pasiekti bent kambario temperatūrą. Tačiau, šioje vietoje grindys turi atiduoti labai daug šilumos. Juk per langus išeina apie pusę namo šilumos. Tad, tam kad sušildyti, atidavusi savo šilumą per stiklus, besileidžianti žemyn šaltą orą - pusė viso namo šilumos galingumo turi būti atiduodama per grindys būtent zonoje prie langų. Čia ir vamzdeliai turi būti tankiai sudėti, ir šilumnešio temperatūra - gerokai aukštesnė. Paprastai rekomenduojama 35-38"C. (Nors, man skaičius 2.5C jei padauginti iš viso dvejų aukštų grindų ploto atrodo įtartinai didelis, jei norima padengti tik 3kW šilumos poreikio. Gal iš tikro jums užteks ir 32,5C, ar net mažiau).

Kadangi mūsų namai turės panašų šildymo poreikį, jaučiu pareigą prisidėti prie atkalbinėjimo nuo grindininio šildymo .

Pirmiausia dėl saulės. Visi mano skaičiavimai rodo, kad šildytis saulės kolektoriais žiemą yra visiškai nerealu. Net labiausia besigiriantys pardavėjai nedrįsta teigti, kad saulės kolektoriais galima paruošti karštą vandenį žiemos metu. Taip būna keletas saulėtų laikotarpių vasarį, kurių metu galima pareikšti, kad už lango -15, o boileryje +40. Bet lapkritis, gruodis, sausis pas mus visai be saulės. Nebent pasistatysite nenormalų kiekį kolektorių ir vasarą šildysite baseiną.
Tikrai siūlyčiau dar kartą rimtai pasitikrinti informaciją apie saulės kiekį žiemos metu. Jei saulė sugebės jums paruošti bent jau karštą vandenį, bus labai puikus rezultatas.
Įrenginėti brangiai kainuojančio grindinio šildymo dėl šios priežasties tikrai neverta.

Manau kad tokio tipo namui idealiausia šildymo sistema keli oras oras šilumos siurbliai. Aš jau seniai apsisprendęs juos naudoti ir tobulesnio sprendimo nelabai įsivaizduoju. Yra visokių nuomonių, kaip ir visokių modelių. Aš rinkčiausi gana brangius (4000 - 5000 lt) modelius kurie net ir didelių šalčių išlaiko COP 2, veikia tyliai (pats patikrinau), yra programuojami. Mano atveju turėtų pakakti 3 - 4 įrenginių.
Pas jus mažai varstomų langų ir labai reali perkaitimo problema vasarą. Didelis privalumas yra kad ši sistema tetik šildo, bet ir šaldo.
Pasirinkus decentralizuotą sistemą iš kelių įrenginių galima palaikyti skirtingas temperatūras skirtingose namo zonose tiek žiemą, tiek vasarą. Vieno įrenginio gedimo atveju kiltų daug mažiau problemų nei turint vieną centrinį.
Karšto vandens ruošimo problema lieka atvira mano atveju. Galimi trys variantai elektrinis boileris, saulės kolektorius, mini šilumos siurblys oras vanduo. Nei vienas jų nėra tobulas, bet dar turiu gerą pusmetį gal atsiras rinkoje kas nors naujo.

Palaukit, preleidot vieną dalyką. 26 laipsniai bus paduodamo oro temperatūra. Kalba eina apie saulės kolektorių sušildyto šilumnešio temperatūrą. Kokia ji turėtų būti, kad tiekiamą Jūsų nurodytą oro kiekį sušildytų ik 26C?

Jei lyginat oro temperatūrą su grindinio šildymo temperatūra, tai Neteisingus skaičius lyginat. Oras, kaip ir grindys būtų galutinis šilumą atiduodanti terpė. Tuomet orinio šildymo atveju gautą 26C temperatūra korektiška lyginti su šildomų grindų temperatūra 22.5C. Šiuo atveju grindinis šildymas į vienus vartus daro orinį šildymą. Beje, jei teigsite, kad grindinio šildymo atveju aš 2.5c laipsnius pridėjau prie 20C, o Jūs pridėjinėjot prie aukštesnės -22C, tai žinokit, pagal visas teorijas, šilumos savijauta abiem atvejais bus panaši, nes žmogus temperatūrą jaučia ne tik reaguodamas į oro temperatūrą, bet ir į aplink jį esančių kietų daiktų ir sienų temperatūrą.

Klausimą dėl to, kiek brangiau kainuos dėl orinio šildymo išaugusi vėdinimo sistemos pakolkas palikime neliestą, bet noriu pastebėti, kad Jūsų minėti 1500 m3 srautai ją išaugintų ženkliai aukščiau. 750m3 grubiai primetu būtų nedaug aukštesnė už grindinio šildymo įrengimą, bet kad atsakyti tiksliau jau reikėtų tiksliai skaičiuoti abi sistemas.

Grindinio šildymo temperatūros tiksliai apskaičiuotos pagal grindinio šildymo skaičiavimo metodikas.

Labai didelis dėkui , tikrai malonu, kad rūpinatės mano gerove .

Dėl saulės kolektorių tai tiek to. Nors pardavėjai ir teigia, kad net ir šildytis saulės kolektoriais net Lietuvoje įmanoma kiaurus metus, bet tokios sistemos iš tikrųjų yra ekonomiškai nepagrįstos. Saulės kolektorius pasirinkau todėl, kad kiltų kuo mažiau klausimų, kodėl noriu mažiausiai įmanomo šilumnešio temperatūros, bei kad į skaičiavimus būtų įtrauktas šilumnešis - vanduo. Jei yra minčių apjungti kelis šilumos gavimo būdus į vieną, bus naudojama akumuliacinė talpa ir be skysto šilumnešio neišsiversi. Be to, šilumnešio temperatūra aktuali ir geoterminio šildymo atveju, kurį irgi žadu apjungti į sistemą per akumuliacinę talpą.

Jūsų paminėta taškinio šildymo ŠS sistema man labai gerai žinoma jau keli metai, juk ją su tamsta jau ne pirmus metus narstom. Man ji nepatinka, dėl kelių dalykų. Pirmiausiai nėra galimybės apjungti į vieną sistemą ir karšto vandens paruošimo, kas karšto vandens paruošimą iš principo turi daryti brangesniu, o kalbant apie tikrai šiltą namą, reikėtų atsižvelgti į pasyvių namų projektuotojų teiginį, kad tikrai šiltų namų šildymo energijos poreikių dalis skirta vandens pašildymui ženkliai išauga. Pagal Juos, pirmiausiai reikia rūpintis karšto vandens paruošimu ir namo šildymas tampa vos ne antraeiliu reikalu, priešingai nei kai kalba eina apie šių dienų standartinį namą.

Antras dalykas, kad ir kaip tyliai bedirbtų tie oras-oras ŠS vidiniai blokai, nenorėčiau tokio turėti miegamajame. Kai Jūs gyvai, dienos metu bandote išgirsti bent vieną garselį, nieko keisto kad tie blokai Jums atrodo dirbantys "be garso". Visai kitas reikalas, kai ateina naktis. Miegamajame nakties metu triukšmo fonas ženkliai krenta ir tampa girdimi, net toje pačioje aplinkoje, dienos metu negirdimi dalykai. Esu nekartą nuo to nusvilęs ir galiu drąsiai pasakyti, kad tokie triukšmai labai ženkliai įtakoja mano miego kokybę. Dienos metu negirdimi daiktai, nakties metu tampa girdimi ir nors skleidžia tolygų triukšmą, atrodo trukdantį tiktai užmigti, bet net ir užmigus ir išmiegojus pakankamą laiko tarpą atsibundi su ūžiančia galva. Jei manot, kad prie to galima priprasti, atsakysiu, kad tą "užiančios galvos sindromą" aš pajutau ne po pirmos vienintelės nakties. Ne, jį pradėjau jausti ir vis rimčiau, kol galiausiai buvau priverstas į tai atkreipti dėmesį po kelių parų miego triukšmingoje aplinkoje.

Trečias dalykas, tokia sistema man tikrai neatrodo ekonomiškai labiausiai pagrįstu sprendimu, nes bendroje sumoje, tokios šildymo sistemos kaina gausis irgi pakankamai nemaža, o ir eksploatacija nebūtinai bus pati pigiausia. Nors ir nemanau, kad saulės kolektorių pagalba šildysiuos visus metus, bet jei jau pasiryšiu investuoti į saulės kolektorius, mano nuomone, nėra žemėja šiuo metu pigesnio šildymo būdo, kaip saulės pagalba, tad neišnaudoti jo gaunamos šilumos ir namo šildymui, mano nuomone būtų kvaila ir tai tikrai turėtų sumažinti bendras šildymui skirtas išlaidas. Dar noriu šiuo atveju atkreipti dėmesį į tai, kad jei norėsit įsigyti saulės kolektorius tik vandeniui pašildyti, mokėsite už gaunamą šilumos kilovatą daugiau, nei kolektoriaus galingumą truputį padidinus ir jo galią naudojant ir patalpų šildymui, nes bus tokių dalių, kurias reikia įsigyti bet kokiu atveju, nepriklausomai nuo sistemos dydžio (valdikliai, vamzdynai, automatika, boileris).

4500x3.5 = 15750Lt!!! Kaip ir griekas tokiame kontekste kalbėti apie grindinio brangumą
Tiksliai nežinau jūsų situacijos, varžų, langų ir t.t. bet neabejoju, kad su savo žiniomis pasieksite tikrai gerą rezultatą, žymiai geresnį, nei jums pačiam atrodo. Todėl patarčiau neskubėti su tokia didele investicija, nes įranga rūdys nedirbdama.
Šiom rudenio dienom ir naktim, kai temperatūra nuo +4 iki +9 vis parą, saulės daugiau nei pakanka - ne jokių papildomų pritekėjimų nuolat laikosi ~+22C. Dvejų savaičių laikatarpiu žadame pradėti gyventi ir tuomet atsiras papildomos energijos, bus matyti, kaip tvarkysimės su žemesnėmis temperatūromis, bet oras-oras atrodo visiškai netinkami dėl didelio priklausomumo nuo išorės oro temperatūros, kai reikia energijos namui jos paprasčiausiai nėra...investuoti 15k tam, kad sistema dirbtų su 2-2.5 cop (kai šilčiau lauke jums tos įrangos paprasčiausiai nereikės) manau neracionalu. Pagalvokite, ar ne vertėtų sezoną pabandyti tik su elektra, realiai praktiškai įvertinti suvartotas kWh ir tada priimti galutinį sprendimą.
Jūsų situacijoje labiau efektyvu būtų elementarus glikolinis kontūras - nepatingėkite ir pazigzaginkite šlanga prieš supilant PP pasluoksnį, lyg namas vieno aukšto ir PP didelio ploto, po kurios šiltalu tilptų tikrai ne mažas metražas šlangos. Neabejoju, to metražo bus "per akis" pašerti gruntas - xxx, sakyčiau guntas-oras siurbliui, kuris savo COP oras-oras lenks ko gero ne procentais, bet kartais. O kolektoriaus įrengimas kainuos keletą tūkstančių - Mintas kultivuodamas sklypą į tiek įtilpo, o tiesiant prieš pasluoksnį dar daugiau sutaupytumėte.
Vėsinimo junkcija išlieka, todėl tokia sistema tikrai tinkamesnė!
Papildyta:

Ne, netiesa. Edas realiai nesupranta, kad namai turi būti pasyvūs, A+ ar kaip kitaip bepavadintume - mažų energetinių nuostolių. Tokiu atveju recirkuliacija nereikalinga, šiluma ir vėsa gali būti pilnai tiekiama tik vėdinimui reikalingais debitais. Bet šiuo atveju pamirškite žemas šilumnešio temperatūras, orą teks pašildyti rimčiau nei +26C, bet vėdinimo sistemos "dvigubinti" nereikėtų.

Aš tai puikiausiai suprantu. Paprasčiausiai aš esu 100% įsitikines savo teisumu ir noriu įrodyti grindinio šildymo privalumus šiltame name šildymui naudojant žemos temperatūros šilumnešį lyginant su ed@ pačio pasirinkta orinio šildymo sistema.

Orą šildant jam esant mažų debitų, jį šildyti reikėtų iki ~50C, tai apie žemas šilumnešio temperatūras nėra ką ir kalbėti.

Tiesa, net ir iki 50 laipsnių sušildytas oras esant mažiems debitams pilnai nepadengs šilumos nuostolių šalčiausiomis paromis, todėl reikės papildomai šildyti patalpas kitomis šildymo priemonėmis, pav. elektriniais radiatoriais, ar kaip Feistas mėgsta minėti savo anksčiau išleistose knygose, apšvietimui naudojamomis 100W kaitrinėmis lemputėmis . Vien todėl, esant mažiems oro debitams, orinis šildymas man atrodo neišbaigtas ir investicija į šildomas grindis man atrodo pagrystai. Didinti oro debtus iš lauko, neapsimoka, dėl su tuo patiriamais didesniais šilumos nuostoliais, o didinimas įrengiant recirkuliaciją, manau nepasimokantis irgi ir tai bandau šiuo metu išsiaiškinti su ed@`u.

Tikiuosi, šiuo metu dirbdamas su mano projektu @ed bent šiek tiek daugiau sužinos apie PN skirtą ventiliacijos sistemą .

Grindininis šildymas, saulės kolektoriai, akumuliacinė talpa, geoterminis ar visa tai pasiteisina PN? Jei planuojate tarkim 20 kWh/m2 per metus, tai šildymui paprasčiausia naktine elektra išleisite apie 1000 lt per metus.

Papildyta:


Dar geriau būtų pasiskaičiuoti. Vidutinė šeima karštam vandeniui paruošti sunaudoja 3000 - 4000 kWh. Jei jau tikrai turėsite saulės kolektorių, elektra liks pasišildyti trečdalį šio kiekio kas vėlgi visai nedaug ir brangios sistemos ekonomiškai nėra prasmingos.
Be to reikėtų turėti galvoje, kad kuo sudėtingesnė sistema tuo sunkiau ją suderinti ir prižiūrėti. Aš kaip tik stengiuosi viską daryti kuo paprasčiau. Kuo mažiau viskas sujungta į vieną krūvą tuo patikimiau veikia ir lengviau reguliuojasi.

Papildyta:


Man ši problema taip pat labai aktuali todėl kreipiu į tai didelį dėmesį. Gyvenau viešbutyje su tokiu siurbliu keletą dienų. Vienas dalykas jis veikia negarsiau nei rekuperatorius, kuris vis tiek bus. Kitas, kad PN, miegamajame nakties metu, drąsiai galima nejungti jokio šildytuvo, nes dėl žmonių skleidžiamos šilumos ir namo šilumos išlaikymo savybių temperatūra tikrai nenukris. O blogiausiu atveju visada galima pora laipsnių pakelti ir paprasčiausiu elektriniu šildytuvu.