Geoterminis šildymas, 7 tema

Todel ,kad istraukima darysiu is san. mazgu ir nenoriu ,kad maisytusi ieinancio ir iseinancio oro srautai ,kad ir kaip ten deklaruojama... ,nenoriu papildomu judanciu mechanizmu .

dėkui už nuomonę, gal ji padės ir mano rekuperatoriaus pasirinkimui

Rezervas nėr jau toks geras dalykas, kadangi šltnešio ilgis įtakoja cirkuliacinio siurblio galią, pagal ką ir apskaičiuojamas optimalus gręžinio gylys. Su horizontaluiu kolektoriumi viskas šiek teik kitaip, nes nėra poreikio stumti skystį į gylį, todėl tokios pačios galios siurblys, gali aptarnauti ženkliai ilgesnį kolektorių. Šiaip reliai, kažkodėl nerekomenduoja daryti gilesnių gręžinių negu 80 m. (čia jau internetas visagalis), nors kodėl, nei vienas ŠS pardavėjas, man paaiškinti protingai negalėjo, apart gręžinio kainos.

Nesiruošiu teigti, kad esat neteisus, neturiu praktikos šioje srityje, bet manyčiau kad viskas turėtų būti kiek kitaip.

Vertikaliam kolektoriui mano nuomone neturėtų būti reikalingas galingesnis siurblys, nei horizontaliam kolektoriui, kadangi su skysčio svoriu jam kovot nereikės, nes tiek beileidžiantis skystis tiek kylantis sveria beveik tiek pat (minimalus skirtumas dėl skirtingų temperatūrų). Vienintelis vertikalaus kolektoriaus didesnio pasipriešinimo šaltinis yra staigesnis srovės krypties pasikeitimas gręžinio dugne, palyginus su horizontaliojo kolektoriaus kilpomis, bet jei vertikalaus kolektoriaus vamzdžio storis didesnis ir skysčio greitis mažesnis nuostoliai ženkliai mažėja. Horizontalus kaip tik didesnius nuostolius turėtų patirti, dėl didesnio vamzdžio ilgio ir atitinkamai skysčio tekėjimo trinties, be to, nors kilpos ir ne tokios staigios, jų yra keleriopai daugiau.




Spėju, kad vienintelė priežastis - didesnės darbo sąnaudos mažinančios pelną .

Mūsų tinklapyje yra porą žodžių ir paveikslėlis (žr. paskutinę pastraipą): žemė-oras ŠS



Celiuliozinis taip pat grąžina drėgmę, tačiau jis netinka lietuviškam klimatui, kadangi, kaip ir visi plokšteliniai - bijo užšalimo. Be to, jo efektyvumas yra mažesnis.
Dar man kelia rimtų abejonių jo patvarumas, ypač kai reikia jį išplauti.


Jei paduodamo ir ištraukiamo oro srautai suvedami į vieną įrenginį, visada yra oro maišymas per nesandarumus. Plokšteliniuose rekupuose - taip pat. Tiesa, tas maišymas yra mizerinis. Kai atidarote tualeto duris jus vienų mostu išstūmėte ~1m3 oro į kambarį. Kai išeinate - taip pat sukeliate oro judėjimą ir išstūmėte dar porciją. Palyginus su tuo, kalbos apie oro maišymosi rekuperatoriuje atrodo tikrai juokingos.

Pasaka apie vieną papildomą mechanizmą - ne daugiau kaip pasenęs reklaminis triukas. Prieš pusė amžiaus automobiliuose buvo dešimteriopai mažiau dalių ir mechanizmų.
- Ir kas? Jie buvo patikimesnį nei šiuolaikiniai?
Jei jau skaičiuoti kiek papildomų judančių ir nejudančių dalių atsiranda, kai į rekupą reikia įdėti apsaugą nuo užšalimo, tai tikrai rezultatas bus rotorinio rekuperatoriaus naudai. Prisiminkite: dalys labiau susidėvi ir genda kai keičiasi apkrova, t.y. - kai įjungiama/išjungiama, kai keičiama kryptis ar greitis. Kaip tik visa tai be pertraukos vyksta, kai veikia apsauga nuo užšalimo. O rotorius sau sukasi to pačiu greičių ir apkrovos ten minimalios (varikliukas valgo vos kelis Wt).

Praktika toks dalykas Jos irgi pas mane tik labai mažai- cva apie šviesolaidinius tinklus galėčiau papasakoti daug
Gal ne visai teisingai išsireiškiau- horizontaliam ir vertikalaima kolektoriui tikrai galioja tie patys dėsniai ir reikalinag tokia pat įranga, tačiau kaip minėjau, pagal namui reikalingas sąnaudas yra parenkamas ŠS ir pagal grunto tipą skaičiuojamas reikalingo horizontalaus kolektoriaus ilgis, arba daromas atitinkamas gręžinys (gręžiniai). Beje radau tokį įdomų aprašymą, kad gręžinio gylis yra ribojamas dėl skysčių tekėjimo ypatumų vertikaliam kolektoriui (pabandysiu surastii ir įmesti anglišką nuorodą)- tam, kad gauti kuo didesnę naudą skystis vamzdelyje tekėdamas turi suktis, o ne tekėti pastovia srove, todėl ir yra rekomenduojamas max. 80 m. gylis ir patariama naudoti D32 vamzdelį, kai gręžinio gylis pasiekia 100m. tekėjimas pasidaro kitoks ir automatiškai iš gręžinio metro gaunamas ženkliai mažesnis šilumos kieks, todėl pvz. 10 kW siurbliui patariama daryti 2 gęžinius po 60 m., o ne vieną 120 m.
Informacija įdomi, tik klausimas ant kiek ji patikima, nes tam pačiam straipsnyje kaip pavyzdys buvo paminėta, kad įrengiant grindinio šildymo sistemą yra būtina įrengti 5 cm. polistirolo izoliacinį sluoksnį, tam kad efektyviai sumažinti šilumos nuostolius į gruntą, kas šiandieną Lietuvoje atrodo truputį keistą, nes pagal STR jau primygtinai siūloma dėti 15 cm. PP sluoksnį. Aišku straipsnis apie Vokietiją ir kalba ėjo apie Alpha Innotec siurblius. Tuo tarpu Pvz. Švedai CTC ir uponor švedijoje į grindis rekomenduoja dėti 15 cm- didesnis kiekis nebeduoda ekonominio efektyvumo pagrindimo, gaunama nauda nebenusveria padarytų investicijų- taigi kiek gamintojų tiek nuomonių.

Man toks straipsnis tikrai keltų nepasitikėjimą. Tikrai apie grybą prirašyta. Vardo neturinčios įmonės puslapyje skaitėt greičiausiai.

Koks gali būti skysčio sukimasis vamzdyje iki 80m gylio, o po to jo staiga nebelieka. Nesamonė. Nebent specialiai kažkoks sūkurius keliantis ventiletoriukas įkištas, bet toks daiktas labai sukeltų pasipriešinimą skysčio tekėjimui.

Tikrai netikiu tokiu teiginiu.

Beje, su kiekvienu metru, gelmių temperatūra kyla, todėl, kuo gręžinys gilesnis, tuo šiltesnė temperatūra užkabinama, todėl, vienareikšmiškai 1x120m yra tikrai geriau nei 2x60m.

Ta firma, kurios puslapyje marazmą apie sūkurius perskaitėt, greičiausiai neturi technikos gręžiančios giliau nei 80m, tai kad visi potencialūs klientai nepabėgtų pas konkurentus turinčius tobulesnę įrangą ir seka visokias pasakas savam tinklapį.

Kai sau geriamo vandens gręžinį dariau, ieškojau informacijos apie gręžinius. Užsiroviau ant vienos firmos puslapio, kuri stabiliai turėjo nemažą metalinių vamzdžių atsargą ir įrodinėjo, kad plastikiniai vamzdžiai fuflo, o jei nori tikrai patikimo gręžinio, statyk metalinius . Čia spėju, kažkas panašaus. Išvis, gręžėjai, geotermininkai yra tokia specifinė liaudis. Kai jų pasiklausysi, tai spėju sužinosi, kad žmonės jau ir merkurijuje pabuvojo.

Gal yra daugiau nusimanančių apie geoterminį šildymą? Renkantis iškilo tokie klausimai: kas geriau ar vienvalentis ar dvivalentis šilumos siurblys? Ką daryt pasirinkus vienvalentį jei neužtenka labai šaltu metu galingumo? Ar geriau rinktis su integruotu boileriu ar su atskiru, nes kainos panačios išeina. Paskaičiavo pagal šilumos poreikius 14-14,5KW galingumą, tai nibe siūlo 12kw, dimplex 14kw. Kainos panašios ir nebeaišku kas geriau

bet nesejas kildamas aukstyn is 120m praeina sluoksnius ir 60m ir 30m gylyje su atitinkamai zemesne T, todel cia tokio trivialaus atsakymo nera.

Visa esme yra greziniu pasiekti giluminius vandenis ,kad sukiltu vandens statinis slegis .O jis sukyla apytiksliai apie 35m nuo zemes pavirsiaus . Kaip sake geoterminiais greziniais uzsiiminejantis firmos vadovas ,geodezininkas apie 25-30m nera toks efektingas sluoksnis kaip giliau .Tai jei du greziniai po60m tai jau apie 50- 60metru nera toks efektingas kaip ,kad vienas 120m . Jei isgreziam 60m (kas mano atveju nepasiekiamas dar vanduo jis tik apie 100-120m. )nera gero vandens skalavimo ir silumos mainu .Tai toks argumentas paskatino daryti viena bet gilesni .Be to jis paminejo ,kad jiems du grezinius padaryti yra daug lengviau kaip ir kitoms firmoms .Manau tuo viskas pasakyta...
P.S. beje minejo vamzdzius su sraigtu vidinese sienelese -padideja kontaktinis plotas ir gliukolio sukimasis .
Papildyta:

Ne PAVEIKSLELIO klausiau ,principa suprantu . Gal koki tikra ,,aparata'' gamintoja ,modeli su charakteristikomis pateikti galite ...

jei jau visas vamzdis su sraigtu vidinėse sienelėse bus panaudotas, tai ir gliukolio sukimas vyks visu vamzdžio ilgiu, tiek pirmus metrus, tiek ties 80m, tiek ir ties 120m gyliu. Tikrai nesamonė, kad giliau nei 80m, glikolio sukimas prapuls.

Beje, tokio vamzdžio su vidiniu sriegiu naudojimas, turėtų ženkliai padidinti skysčio pratekėjimo pasipriešinimą ir skysčio cirkuliacijai reikės juntamai galingesnio siurblio. Didelis klausimas, ar padidėjusios siurblio sąnaudos vietoj to, kad duotų naudos, tik sumažins ŠS COP, o ir įrengimas pigenis, dėl galimybės naudoti seklesnį gręžinį spėju nebus, nes to vamzdžio kaina bus kosminė.

vel buri is tirsciu? neatrodo kad butent tam ir sriegis kad sumazint pasipiresinima tekejimui. Gal tai sumazina turbulencija ir pan. Atsimenu senus bajerius kaip greiciau ispilt buteli - ji specialiai issukdavo kad priverst skysti suktis, kas gerokai pagreitina ispylima. prisimink ta pati sukuriuka vandenyje, kai vonia isleidineji.