QUOTE(Bingo @ 2012 05 09, 08:50)
O ka pats galvoji apie paklojimo gyli? As irgi sito klausinejau per kelias firmas ir is tikruju toks gylis 1.2-1.3m yra vyraujantis.
Ko seklesnis kolektorius, to daugiau šilumos žiema praranda žemės sluoksnis, dėl to, kad tą šiluma išeina į atmosfera. Tiesa, rudens pradžioje seklesnis sluoksnis yra labiau įšilęs ir iš jo būtu galima išgauti daugiau šilumos, tačiau niekas tuo nesinaudoja, nes rudenį šilumos poreikis yra minimalus. O vėliau šio seklaus sluoksnio temperatūra staigiai mažėja, nes dalis šilumos perduodama gilesniems sluoksniams (į kurių šiluma nespėjo ateiti per vasarą), kita dalys šilumos keliauja aukštyn ir šildo viršutinius sluoksnius, kurie vos pasibaigus vasarai, spėjo labai greitai atvėsti. Gaunasi, kad kad tuo metu kada prireikia šilumos, seklesnis sluoksnis yra šaltesnis ir ko toliau - to greičiau vėsta.
Taigi, mano manymu, tai kad negilus kolektorius turi kažkokiu privalumu, nes vasara labiau įšylą - yra mitas. Be to, ko seklesnis kolektorius, to mažesnės galimybės vasara naudoti į pasyviam vėsinimui (ir aktyviam - taip pat).
Iš kitos pusės, visad reikia žiūrėti ekonominę naudą. Jei kolektorių galima pakloti iškasus siaurą plyšiuką, panaudojant tranšėjų kasymo mašiną - tai darbų savikaina bus net kelis kartus mažesnė. Jei sklypas leidžia, tai apsimoka pakloti dvigubai ilgesnį kolektorių, nei kasti beveik dvejų metro gylio duobę ir beviltiškai sudarkyti sklypą.
Blogai tik tada, jei montuotojai, darant seklesnį kolektorių, neperskaičiuoja jo ilgio. Taip pat - jei sklype žadate ką nors sodinti. Šaltas požeminis sluoksnis daro didelė neigiamą įtaką augalams (jau nekalbant apie tos atvejus, kai iš žemės išpumpuojamas per didelis šilumos kiekis ir aplink kolektoriaus atsiranda įšąląs).
Mokslininkai teigia, kad iš 1m2 žemės ploto, horizontalus kolektorius, kuris užkastas į 1.8m gilį vidutiniškai gali išgauti 20Wt šilumos (10-30Wt priklausomai nuo grunto tankumo ir drėgnumo). Tai reiškia, kad jei 1 m2 plote paklosite du vamzdžius (su pusę metro atstumu tarpusavyje), ir pajungsite ŠS, kuris pajėgus iš šio ploto išgauti 40Wt (skaičiuojant pagal supaprastintą metodiką - 50m/kW) - tai siurblys, dirbant be sustojimo, užšaldys gruntą vos įpusėjus šildymo laikotarpiui. Tačiau, visi žinome, kad didesnę dalį sezono teisingai parinktas ŠS ne dirba pilnų pajėgumu. Jei maksimalus ŠS galingumas dvigubai (ar daugiau) viršija vidutinį šildymo sezono poreikį - tai dirbant su sustojimais ŠS vidutiniškai iš žemės išspaudžia tik 20Wt/m2, kas atitinka mokslininkų apskaičiuotą, leistiną grunto šilumos grąžą.
Jei taupymo sumetimais pasirenkamas pasirenkamas mažesnis šilumos siurblys, kuris dirbdamas pilnu pajėgumu, vos užtikrina namo šildymą prie 0"C (o tomis dienomis, kai jo galingumo nepakanką - padeda elektros tenai) - tai žemės kolektorius turi būti dvigubai ilgesnis (ne 50 o 100m/kW). Kitaip - žemė peršals.
Suprantama, kolektoriaus ilgį reikia koreguoti, priklausomai nuo grunto charakteristikos.
Vienu žodžių, įrengiant geoterminį šildymą, reikia gerai viską apskaičiuoti ir įvertinti daugybę faktorių.