Geoterminis šildymas, 7 tema

Idomu,gal atsiras drasiu zmoniu ir pasakys kiek jiem kainavo vienas pasildyti geoterminiu,viena kvadratini metra namo,per menesi. (salta) Nes realiai ka skelbia visokios oficialios skaiciuokles yra perdaug optimistiskos.

Nereikia cia rustintintis ir apie isprusimo lygius pradet kalbeti. Paprasciausiai buvo mandagiai pasakyta jog nukrypote nuo temos. Sutinku kad sie dalykai susije, bet CIA visgi geoterminio tema. Siaip visas namo statymo procesas susijes su tuo- tai gal perkialiam I sia tema visas likusias temas: apie pamatus, langus, stogus ir t.t Galesit pasireikst tada dar ir likusiais IZINERINIAIS klausimais, jei dar nespejot

Gal gali įmest nuorodas į kas skaičiuokles?

Vilienė perėmė Evoy įvaizdį - aš dievas, aš viską žinau. Visi kiti - klysta ir mąsto blogai. Klausykite manęs, Vilienės, aš jums atversiu statybos klodus, tamsūs lietuviai.

Nepykit ponas, Viliene, bet būtent toks jūs atrodote iš šalies: viską žinau ir visus pamokysiu.

Man atrodo koks klausimo kėlimas nevisai teisingas. Šildymo išlaidos labiausia priklauso nuo namo konstrukcijos, apšiltinimo ir langų kiekio. Taip pat labai priklauso nuo palaikomos temperatūros, vėdinimo sistemos, židinio kūrenimo intensyvumo ir eilės smulkesnių faktorių. Koks bus poreikis tiek bet kuri sistema ir pašildys.
Tikslingiau būtų aiškinti kiek kainuoja viena ar kita sistema išgautas 1 kWh šilumos. Tačiau tai galima būtų sužinoti, tik pirmiausia žinant kokius šilumos nuostolius namas patiria. Juos padaliją iš išlaidų šildymui galėtume spręsti apie geo ar kitos sistemos efektyvumą.

Papildyta:


Rietenose dalyvauja mažiausia dvi pusės, vienas su savimi nepasiriesi. Kaip jums atrodo kas čia dabar jas bando išprovokuoti?

Jei jums labai knieti padiskutuoti koks yra Vilienė, gal geriau atidarykite atskirą temą. Gal net bendraminčių rasite.

prie -10-15C šilumos siurblys dirba apie
10 valandų per parą, kompresorius naudoja 1,7kW elektros, tai
1,7*10=17kWh*0.45lt (brangiausiu vientarifiu tarifu) = 7.65Lt*30 paru =
229.5Lt menesiui. Tokios būtų preliminarios išlaidos su 8kW sistema.

160 m2 pasildyti ir dar karsta vandeni tureti butu manau liuksiskas varijantas. Bet as nelabai tikiu kad i tokia kaina galima butu tilpti.Tada kvadratinio metro pasildymas kainuotu apie 1,5 lito m2 Grazi kaina sakyciau,bet verta atkreipti demesi kad cia skaiciuoti tik iki -15,o ne daugiau. Didesniam salciui uzejus islaidos didetu. Beje,mano nuomone vedantis geotermini geriau vestis vertikalu nes jo cop didesnis ir netoks jautrus dideliem salciam,nes jis pakastas giliai.

P:S. Tikslios skaiciuokles nerandu,bet dauguma imoniu siulosi arba paskaiciuoti arba kazkatai panasaus turi,bet realiai tos skaiciuokles niekines nes su kiekvienu namu daug niuansu..

Turiu įtarimą, kad Vilienė ir norėjo, kad atsakinėdami į šį klausimą žmonės patys pamatytų, kad šildymo sistema ir namo apšiltinimas, tai viena bendra sistema .

Viliene, aš irgi pritariu, neapkrauk žmonėms smegenų su apšiltinimu. Mintį davei, o toliau, norės patys info susiras. Susiaurinkim šią temą tiktai iki pačio geoterminio.

Tai va tame ir beda kad nera taip lengva pasakyti kaina. Bet visgi,daug nesigilinant i niuansus galetu suprasti kaina.juk dauguma statosi normalius namus,tiksliau tipinius namus kur ir sandarumas netas ir t.t. Jei turesime tipinio namo sildymo islaidas gales suprasti,tiketis siltesnio ,sandaresnio namo islaidu sumos.. Kaip ten bebutu,turint kazkoki skaiciu gali kazka spresti,o be skaiciu esi aklas kaip kaciukas. O nieko nera geriau kai skaicius pateikia realus vartotojai.

Del kolektoriaus as tureciau kita nuomone. Manau, kad siek tiek geriau horizontalus. Cia taip ismasciau: vertikalus kolektorius yra gerai, kai nenori labai knisti sklypo, neturi zemes. Bet jo plotas zymiai mazesnis, reiskia jis maziau turetu paimti silumos vienu kartu. Be to logiskai mastant su laiku ten turetu susiformuoti amzinas isalas. Nes jo nepasiekia lietus, saule. Be to jis brangesnis.

Nepagalvojei kad kuo giliau,tuo silciau? Ir kad ne vien saule ir lietus sildo kolektoriu? O kainos skirtumas nera didelis.

Pagalvojau. Bet greziniai realiai daromi du ( 150-200m), o horizontalus apie 600m.

Aš irgi manau, jog jei yra galimybė pasirinkti abu kolektoriaus variantus, teisingesnis bus horizontalus, nes jo įrengimas yra pigesnis, ir nežiūrint truputį mažesnio gaunamo COP`o, sistemos su horizontaliuoju kolektoriumi atsiperkamumo rodiklis bus geresnis.

Dėl vertikalaus kolektoriaus mažesnio ploto, tai ne visai teisingai. Geoterminis šilumos siurblys ima ne saulės energiją o žemės šilumą (todėl ir pavadinimas ne saulės bet geoterminis kolektorius), o kuo žemiau, tuo žemės temperatūra yra aukštesnė, tad būtent todėl užtenka mažesnio ilgio kolektoriaus ir jis dirba našiau.

Amžinas įšalas irgi nesusikaups, kadangi vertikalusis kolektorius šildomas žemės šilumos. Kuo aplinkos temperatūra aukštesnė, tuo bus didesnis temperatūrų skirtumas tarp aplinkinės žemės šilumos ir atvėsusio kolektoriaus, tuo greičiau šiluma praeis pro storesnį įšalusios žemės sluoksnį ir jį atšildys. Geoterminė šiluma - tai šiluma iš žemės, kuri su kiekvienu metru gilyn vis šiltesnė ir šiltesnė. Horizontaliajam pakastam nelabai giliai, saulė dar turi įtakos ir greičiau atšildo atėjus vasarai, bet jei jam įtakos dar turi saulė, tai 100% kad įtakos turės ir žiemos įšalas, tad ar ne geriau nusispjauti į tą saulę ir pakasti maksimaliai giliai, taip atsiribojant nuo galimo įšalo iš žemės paviršiaus ir išgauti ženkliai aukštesnį COP`ą tada, kada jo labiausiai reikia. Vasarą, kai kolektorius naudojamas mažiau, aplink esanti žemės aukštesnė temperatūra tikrai atšildys labiau įšalusį kolektorių, bet įšalusį greičiausiai ne tiek dėl pačio kolektoriaus, kaip dėl žemės įšalo iš žemės paviršiaus.

Jau esu išsakęs savo nuomonę šiuo klausimu ir dar kartą pasikartosiu. Negiliai pakastas horizontalusis kolektorius todėl, kad taip pakasti yra pigiau ir tam, kad užsakovai nereikalautų maksimaliai įgilinti kolektoriaus ir sugalvotas mitas apie tai, kad kolektorių privalo atšildyti saulė. Vedami to mito, patys užsakovai pageidauja užkasti kolektorių maksimaliai negiliai, sakykim 1.3m gylyje kur jau nepasiekia įšalas. Bet kolektoriaus kilpos turi būti nutolusios viena nuo kitos per 1m, kad nesijaustų vienos kilpos poveikis kitai, taigi gaunasi, kad vienas vamzdis apie save gali atšaldyti apie 50 cm grunto. Dabar paimkime situacija kai tas kolektorius yra 1.3 m gylyje. Žiemą žemė įšalo iki 1.2 m, ir temperatūrą numušė dar sakykim 50 cm (nemanau kad čia veiks kitokie principai nei skaičiuojant horizontalūjį kolektorių) taigi, 1.3 m pakastas kolektorius bus tik per 10 cm nuo įšalo ir tikrai 50 cm poveikio riboje. Tokių apmąstymų vedamas, manyčiau, kad horizontalusis kolektorius privalo būti pakastas giliau nei metras (kaip ir atstumas tarp horizontaliojo kolektoriaus vamzdelių) nuo galimo įšalo gylio, o tai Lietuvos teritorijoje rekomenduotinas gylis turėtų būti 1.8-2.4 metrai gylio. Visais kitais atvejais, žiemą jų veikimą tikrai įtakos žemės įšalas iš žemės paviršiaus. Beje, jei jums užtektų 1.8 metrų gylio, o gruntinis vanduo randasi 2 metro gylyje, tikrai rekomenduotina pagilinti dar šiek tiek ir pasiekti gruntinių vandenų lygį, tada ir COP iškart aukštesnis ir apie bet kokį įšalą iškart galite pamiršti.