Sveikos mamytės,noriu papasakot savo gimdymo istiriją.
Viskas prasidėjo ankstų sekmadienio rytą apie 4 val. Prasidėjus skausmams labai išsigandau, nes jie užeidavo kas 4 - 5 min. Buvau girdėjus, kad tada reikia skubėti į ligoninę, bet vis delsiau, net vyro nežadinau. Išgulėjau iki šešių kai skausmas pradėjo stiprėti pažadinus vyrą ėmiau sakyt, kad jau... Spėjau išsimaudyt ir tašę susikraut ir neskubėdami išvažiavome į Klaipėdą. Artėjant prie Klaipėdos skausmas darėsi nepakeliamas. Atvykus į priimamąjį gan ilgai tvarkė dokumentus, vyras išlėkė halato, o sekmadienį vaistinės nedirba,tik žinojom, kad kitam miesto gale yra budinti vaistinė. Tai labai bijojau, kad nepagimdyčiau be vyro. Kai pagaliau atsidūriau gimdykloje apžiūrėjus akušerė pasakė, kad greit gimdysiu, nes kaklelis atsidaręs per 7 cm. tuo pačiu nuleido vandenis, o jie pasirodo žali, labai išsigandau o vyro vis dar nebuvo šalia. O jis vargšas pasirodo dar didžiausioje eilėje laukė. Skausmas buvo labai stiprus ir besikartojantis kas 2 - 3 min.,
o už sienos kitose gimdyklose šaukė kitos gimdyvės. Tai mane labai erzino. Kai pasirodė vyras visas uždusęs mano akys nušvito. Vienai gimdykloje buvo baugu, o akušerė prie manęs tai tikrai nesėdėjo. Su vyru jaučiausi saugi. Taip ir prasikankinau iki puse dviejų kol pagimdžiau. Buvau labai išsekusi tai kai reikėjo stumti vaiką nebeturėjau visai jėgų. Kadangi vaikui grėsė pavojus apie mane stovėjo gal šešios gydytojos. Vyras neatsitraukė nuo manęs nė per žingsnį, kai vaiko galvutė pasimatė jis taip įsijautė, kad atsidūrė prie mano sėdynės. Tada iš akušerės gavo pastabą: kad jūs prie galvos, o mes prie sėdynės.
Kai gimė dukrytė ji neverkė, nes buvo pridususi. Ją labai greit išsinešė, net nespėjau pamatyt, vyras išbėgo paskui. Bet neužilgo išgirdau vaiko verksmą ir supratau, kad tai mano mažylė. Kai atnešė man į gimdyklą tada supratau, kad viskas gerai. Negalėjau sulaikyt džiaugsmo ašarų
Štai ir mano istorija su laiminga pabaiga
