QUOTE(Jurzole @ 2011 11 01, 13:55)
Bet tai cia juk visa kita tema - kasmetiniai albumai...
Negi visos cia mokosi fotografuoti tam, kad anukams grazesniu albumu pridarytu? Juk del saves fotografuojam, ir siekiam isgauti kazka daugiau negu tik grazia albumine nuotrauka. Ai tiek to, tingiu plestis... nereikejo isvis pradeti
Papildyta:o kas tame blogo, mokintis fotografuoti, kad galėtum anūkų albumą papildyti? Aš fotografuoju 89% savo sūnų ir nieko daugiau. Kam fotografuoju? Jau kažkada rašiau, esu toks žmogus, man reikia kažko apčuopiamo, kad galėčiau vėl prisiliesti prie išgyvenimų, patirčių, nuotykių, liūdesio galų gale.. Fotografijos labiausiai tam tinka. Užaugs vaikas, anksčiau ar vėliau paliks namus, eis savu keliu. Nemanau, kad pasiims visas nuotraukas. Kas mums liks. Albumai. Ir tamsiais žiemos vakarais kur nors prie židinio prisėdus su arbatos puodeliu vartysiu albumus ir džiaugsiuos, kad anuomet, t.y. dabar, tiek daug sūnaus foto padariau.
Kiti 11% fotografijų, draugams. Fotografuoju juos, jų vaikus. Ir širdis džiaugiasi, kai užsukus kur nors į svečius randi ant sienos pakabintą tavo darytą foto. Nuostabus jausmas.
Tai vat. Aš fotografuoju ir gamtą. Fotografuoju miestą, gėles. Bet labai retai. Nes man tai neteikia tiek džiaugsmo, kiek žmonių fotografija.