[/B]Akys nemato, jei širdis liepia joms apakti. - Seneka
Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus - tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo. G.G.Marquez
Gyventi taip, kaip pats nori, nėra egoizmas. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau. O.Vaildas
Daugelis praeina tai, kas ant akių padėta, o rausiasi ten, kur uždengta ir gerai paslėpta; vagį vilioja tai, kas užrakinta (Seneka)
Skaudžiausia pripažinti, kad patys esame visų mūsų nelaimių priežastis (Sofoklis)
Žmogus geriausiai atsiskleidžia, kai jis apibūdina kitą žmogų (J. Paul)
Lengvai suvoksi kiekvieno žmogaus tuštybę, įsiklausydamas, apie ką jis ypač mėgsta kalbėti (Ph. Chesterfield)
Skaudžiausia pripažinti, kad patys esame visų mūsų nelaimių priežastis (Sofoklis)
Žmogus geriausiai atsiskleidžia, kai jis apibūdina kitą žmogų (J. Paul)
Lengvai suvoksi kiekvieno žmogaus tuštybę, įsiklausydamas, apie ką jis ypač mėgsta kalbėti (Ph. Chesterfield)
Nepykim ir neteiskim, tiesiog žinokim, kad anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris atiduos tą pavogtą šilumą, tuos neištęsėtus pažadus, nebučiuotus bučinius, mylės tą nemylimą meilę, apkabins prieš užmiegant ir pirmą kartą, nedrąsiai ištaręs "Myliu", jis išgirs lygiai tokį patį tylų, bet užtikrintą: "Aš taip pat".
**********
Atviras ir nuoširdus elgesys kartais gali papiktinti aplinkinius, tačiau mandagi veidmainystė yra didesnė blogybė.
**********
Žinai mano vardą, bet ne mano istoriją. Girdėjai ką aš padariau, bet ne ką ištvėriau.
**********
Savimeilė - keistas žvėris, jis gali miegoti nepaisydamas stipriausių smūgių ir nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo.
**********
Gyventi - tai ne laukti, kol audra praeis, o mokytis šokti lietuje...
**********
Kai vieni ieško auksinės paukštės, kiti kerta apsilaižydami visas iš eilės.
**********
Visi mes buvome prisikūrę rožinių svajonių apie gyvenimą, kad aš tai jau tikrai gyvensiu ne taip kaip visi - neįdomiai ir blankiai, kad man tai jau nebus jokių išdavysčių, griūčių, nes aš pats būsiu sąžiningas, ištikimas, nedarysiu nieko blogo ir man visi bus tokie vėliau, kada vis nepasisekdavo tai įgyvendinti ir susidurdavome su negatyviais dalykais, dar vis buvo tikėjimas, kad, kai praeisiu tą negatyvų etapą ir pradėsiu viską iš naujo, tai jau dar kartą tikrai tikrai man pasiseks ir dabar aš jau susikursiu gyvenimą tokį, kokio aš norėjau, įsivaizdavau ir galų gale, kai suprantam, kad vargu ar jau iš vis kada gyvensim taip, kaip norėjom, nusvyra rankos, sustojame ir pasidarome liūdni ir nelaimingi kodėl mums taip ir nepavyksta susikurti to rožinio, savo svajoto gyvenimo? O gal kam pavyko?... Kažkas yra pasakęs, kad per daug knygų vaikystėj prisiskaičiau, o gal tikrai?
**********
Susipyko du vaikai:
-Nekenčiu tavęs!
-Daugiau su tavim nežaisiu!
Ir jie pradėjo žaisti atskirai. Po kelių minučių jie vėl žaidė kartu ir dalinosi žaislais. Kodėl? Todėl, kad laimė vaikams svarbesnė nei išdidumas.
Gaila, kad mes suaugom.
**********
Mažas berniukas sako mažai mergaitei:
- Aš tave myliu!
- Kaip suaugusieji myli?
- Ne... Aš tave myliu nuoširdžiai!
**********
Nejaugi gyvenimas susideda tik iš atradimų ir praradimų?...Nejaugi randame tam, kad prarastume... Prarandame, kad vėl surastume???... O gal galima apsieiti be to ??? O gal su praradimais ir širdies skausmu mes taip atrandame gyvenimo džiaugsmą ??? Per daug klaustukų Per daug svarstymų Labai jau painu ir sudėtinga Gal šis baltas sniegas užklos neramią širdį ir vėl bus baltas puslapis Vėl iš naujo - atradimai ir praradimai ?
**********
**********
Atviras ir nuoširdus elgesys kartais gali papiktinti aplinkinius, tačiau mandagi veidmainystė yra didesnė blogybė.
**********
Žinai mano vardą, bet ne mano istoriją. Girdėjai ką aš padariau, bet ne ką ištvėriau.
**********
Savimeilė - keistas žvėris, jis gali miegoti nepaisydamas stipriausių smūgių ir nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo.
**********
Gyventi - tai ne laukti, kol audra praeis, o mokytis šokti lietuje...
**********
Kai vieni ieško auksinės paukštės, kiti kerta apsilaižydami visas iš eilės.
**********
Visi mes buvome prisikūrę rožinių svajonių apie gyvenimą, kad aš tai jau tikrai gyvensiu ne taip kaip visi - neįdomiai ir blankiai, kad man tai jau nebus jokių išdavysčių, griūčių, nes aš pats būsiu sąžiningas, ištikimas, nedarysiu nieko blogo ir man visi bus tokie vėliau, kada vis nepasisekdavo tai įgyvendinti ir susidurdavome su negatyviais dalykais, dar vis buvo tikėjimas, kad, kai praeisiu tą negatyvų etapą ir pradėsiu viską iš naujo, tai jau dar kartą tikrai tikrai man pasiseks ir dabar aš jau susikursiu gyvenimą tokį, kokio aš norėjau, įsivaizdavau ir galų gale, kai suprantam, kad vargu ar jau iš vis kada gyvensim taip, kaip norėjom, nusvyra rankos, sustojame ir pasidarome liūdni ir nelaimingi kodėl mums taip ir nepavyksta susikurti to rožinio, savo svajoto gyvenimo? O gal kam pavyko?... Kažkas yra pasakęs, kad per daug knygų vaikystėj prisiskaičiau, o gal tikrai?
**********
Susipyko du vaikai:
-Nekenčiu tavęs!
-Daugiau su tavim nežaisiu!
Ir jie pradėjo žaisti atskirai. Po kelių minučių jie vėl žaidė kartu ir dalinosi žaislais. Kodėl? Todėl, kad laimė vaikams svarbesnė nei išdidumas.
Gaila, kad mes suaugom.
**********
Mažas berniukas sako mažai mergaitei:
- Aš tave myliu!
- Kaip suaugusieji myli?
- Ne... Aš tave myliu nuoširdžiai!
**********
Nejaugi gyvenimas susideda tik iš atradimų ir praradimų?...Nejaugi randame tam, kad prarastume... Prarandame, kad vėl surastume???... O gal galima apsieiti be to ??? O gal su praradimais ir širdies skausmu mes taip atrandame gyvenimo džiaugsmą ??? Per daug klaustukų Per daug svarstymų Labai jau painu ir sudėtinga Gal šis baltas sniegas užklos neramią širdį ir vėl bus baltas puslapis Vėl iš naujo - atradimai ir praradimai ?
**********
Mėgstu gyvenimą. Čia yra ką veikti! (Roni Šeiksas)
Ne vien tik žodžiai
Dėl įtampos, susikaupusios šeimyniniame gyvenime, vyras atvyko pas išminčių patarimo. Pastarasis, įsigilinęs į jo pasakojimą, tarė:
- Išmok išklausyti savo žmoną.
Patarimas giliai įsmigo vyriškiui į širdį. Po mėnesio jis vėl aplankė išminčių, mat norėjo pasakyti, jog klausėsi kiekvieno žmonos ištarto žodžio.
Išminčius nusišypsojo:
- O dabar grįžk namo ir išgirsk kiekvieną žodį, kurio ji nepasako.
Kokius žodžius ištarti, kad suteiktum džiaugsmo?
Kokiais žodžiais prabilti, kad atneštum laimę?
Kokiais žodžiais išreikšti draugystę? Santarvę? Laisvės pojūtį?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokius žodžius kartoti, kad perteiktum Meilę?
Kokiais žodžiais prabilti, kad apgaubtum kitą švelnumu?
Ar reikia sakyti Myliu tave? Ar visuomet būtina tai sakyti?
Ar tą sakyti ir vaikams?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokiais žodžiais kreiptis? Kokiais žodžiais?
Ir ar tylėjimas tai nieko nesakymas?
Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave
Ir šypsausi tau, o mano delne atsiranda tavo ranka
Tuomet tu išgirsi reikalingus žodžius
Mano tyloje.
Dėl įtampos, susikaupusios šeimyniniame gyvenime, vyras atvyko pas išminčių patarimo. Pastarasis, įsigilinęs į jo pasakojimą, tarė:
- Išmok išklausyti savo žmoną.
Patarimas giliai įsmigo vyriškiui į širdį. Po mėnesio jis vėl aplankė išminčių, mat norėjo pasakyti, jog klausėsi kiekvieno žmonos ištarto žodžio.
Išminčius nusišypsojo:
- O dabar grįžk namo ir išgirsk kiekvieną žodį, kurio ji nepasako.
Kokius žodžius ištarti, kad suteiktum džiaugsmo?
Kokiais žodžiais prabilti, kad atneštum laimę?
Kokiais žodžiais išreikšti draugystę? Santarvę? Laisvės pojūtį?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokius žodžius kartoti, kad perteiktum Meilę?
Kokiais žodžiais prabilti, kad apgaubtum kitą švelnumu?
Ar reikia sakyti Myliu tave? Ar visuomet būtina tai sakyti?
Ar tą sakyti ir vaikams?
O gal tiesiog paimti už rankos?
Kokiais žodžiais kreiptis? Kokiais žodžiais?
Ir ar tylėjimas tai nieko nesakymas?
Jei paprasčiausiai žvelgiu į tave
Ir šypsausi tau, o mano delne atsiranda tavo ranka
Tuomet tu išgirsi reikalingus žodžius
Mano tyloje.
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę t...aip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.
- Kaip jūs manote, kiek sveria ši stiklinė?
Auditorija pradėjo gyvai tartis...
- Maždaug 200 gramų! Ne, galbūt 300! O gal visus 500! - Girdėjosi atsakymai.
- Išties, aš ir pats tiksliai nežinau kiek ji sveria, - pasakė profesorius, - bet tai ir nėra taip svarbu. Mano klausimas štai koks: kas nutiks, jei šią stiklinę t...aip laikysiu kelias minutes?
- Nieko!
- Tikrai, turbūt, kad nieko, - sutiko profesorius. - O kas atsitiks, jei taip ištiesęs ranką, palaikysiu kokių porą valandų?
- Jums ims skaudėti ranką.
- O jei visą dieną?
- Ranka nutirps, turėsite stiprų raumenų sutrikimą ir paralyžių. Gal net teks važiuoti į ligoninę, - atsakė vienas iš studentų.
- Ar visa tai dėl to, jog stiklinės svoris pasikeitė, belaikant ją visą dieną rankoje?
- Ne! - sutrikę atsakė studentai.
- O koks tada būtų šios problemos sprendimas?
- Pastatyti stiklinę ant stalo! - Linksmai atsakė kažkas iš auditorijos.
- Būtent! - Džiugiai sutiko profesorius. - Ir taip praktiškai yra su visais sunkumais gyvenime. Pagalvokite apie kokią problemą kiek ilgėliau ir ji lyg palengva ima sunkėti. Galvokite apie ją kelias valandas ir ji ims čiulpti jūsų jėgas. Jei galvosite visą dieną - tai jus tiesiog paralyžiuos, apsės taip, kad nebegalėsite niekam daugiau susikaupti, kažką kita veikti ar galvoti apskritai. Galima labai ilgai galvoti apie kažkokią problemą - bet tai nieko neduos. Jos "svoris" nesumažės. Susidorojame atlikdami konkrečius veiksmus. Išspręskite, arba atidėkite. Nėra jokios prasmės nešiotis sunkų akmenį ant širdies ir taip save paralyžiuoti.
QUOTE(viilda @ 2012 01 30, 09:43)
Profesorius paėmė stiklinę vandens ir ištiesęs į priekį paklausė savo studentų:
QUOTE(Diana24 @ 2012 01 29, 13:28)
Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus - tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo. G.G.Marquez
QUOTE(ugnisa @ 2012 01 29, 19:04)
Nepykim ir neteiskim, tiesiog žinokim, kad anksčiau ar vėliau atsiras žmogus, kuris atiduos tą pavogtą šilumą, tuos neištęsėtus pažadus, nebučiuotus bučinius, mylės tą nemylimą meilę, apkabins prieš užmiegant ir pirmą kartą, nedrąsiai ištaręs "Myliu", jis išgirs lygiai tokį patį tylų, bet užtikrintą: "Aš taip pat".
**********
Mažas berniukas sako mažai mergaitei:
- Aš tave myliu!
- Kaip suaugusieji myli?
- Ne... Aš tave myliu nuoširdžiai!
**********
**********
Mažas berniukas sako mažai mergaitei:
- Aš tave myliu!
- Kaip suaugusieji myli?
- Ne... Aš tave myliu nuoširdžiai!
**********
Grazu ir labai miela
