QUOTE(gyvenu gerai @ 2012 01 25, 15:26)
Paršelis prisiglaudė prie Pūkuotuko
Pūkuotuk....? - sušnibždėjo...
-Ką Paršeli?
-Nieko...- atsakė Paršelis imdamas pūkuOtukO leteną- Aš tik noriu žinoti, kad tu visada šalia.
Pūkuotuk....? - sušnibždėjo...
-Ką Paršeli?
-Nieko...- atsakė Paršelis imdamas pūkuOtukO leteną- Aš tik noriu žinoti, kad tu visada šalia.



Turėtumėt žinoti, kaip atrodo laidotuvės.
Dažniausiai būna iki skausmo šalta
Ir vėjas drasko gedulo švarkus.
Lietus savižudiškai dūžta į asfaltą,
O žmonės sako: "Mirusiojo verkia pats Dangus".
Bet niekas niekada per laidotuves nežiūri į dangų
Vieni galvoja apie savo laikinumą,
Kiti apie namuose paliktus vaikus,
Tretieji apie kalijų brangumą,
O artimiausi meldžias: "Ką darysiu, kai tavęs šalia nebus?"
Bet niekas niekada per laidotuves nežiūri į dangų
Nulenkę nuolankiai prieš Mirtį galvas,
Nudelbę žemėn drėkstančias akis,
Jie žiūri į žvakes, vainikus, kalijas,
Į kapo duobę, į savo širdis.
Bet niekas niekada per laidotuves nežiūri į dangų
O kas, jeigu gyviesiems verkiant
Tiesiai virš kapo, iš už debesies
Vėlė jiems šypsos, moja atsisveikinant?..
To žmonės niekaip nesužino, nes
Niekas
Niekada
Per laidotuves
Nežiūri
Į dangų