Niekas taip nepuošia žmogaus, kaip draugystė su nuosava galva.
Kai esi laimingas, atrodo turėtų aplink griaudėti dangus,skilti žemė, klykti paukščiai, skambėti muzika...bet ne, aplink tik tyla...taip ir tampa laimė liūdesiu..
- Nežinau kodėl, - sumurmėjo Pūkuotukas, - bet kai pradedu taip giliai mąstyti, tai liaujuosi galvojęs!
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
QUOTE(dali_lida @ 2012 01 25, 12:26)
- Nežinau kodėl, - sumurmėjo Pūkuotukas, - bet kai pradedu taip giliai mąstyti, tai liaujuosi galvojęs!
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
Is kur sitos citatos
QUOTE(dali_lida @ 2012 01 25, 11:26)
- Nežinau kodėl, - sumurmėjo Pūkuotukas, - bet kai pradedu taip giliai mąstyti, tai liaujuosi galvojęs!
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
- Girdėjau , kaip Nulėpausis atsiduso ir pasakė: "Gyenimas sunkus", - sušnabždėjo Mikė Pūkuotukas šalia sędinčiam Paršeliui. - Kažin, kas jam nutiko? - Paršelis tikėjosi, kad mešiukas tai paaiškins. - Jau žinau! - sušuko Pūkuotukas. - Tikriausiai gyvenimas priaugo svorio, ir Nulėpausiui sunku jį nešioti.
- Kai buvau mažu triušeliu, norejau turėti savo daržą, kuriame augtų daugybė daržovių, - susijaudinęs pasakė Triušis. - Ko norėjai, tą ir turi! - pritarė Tigras. - Ar esi patenkintas? - Eee...-sustenėjo Triušis, žvelgdamas į 47 dar neravętas lysves. - Na... nežinau.
Pūtė stiprus vęjas, tad visi pasislėpė Pūkuotuko trobelėje.
- Ar ilgai jis pūs? - paklausė Riukas.
- Tol, kol liausis, - atsakė Pelėda.
- Arba visada, - burbtelėjo Nulėpausis. - Kai kažkas jau turi baigtis, tai kaip tik tada prasideda.
- Tai vadinama pesimizmu, - paaiškino Riukui Pelėda.
- Nenusimink, vėjas greitai nurims, - paguodė Riuką Pūkuotukas.
- O tai vadinama optimizmu. - tarė Pelėda. - Tačiau tiesa visada per vidurį.
labai paprasta ir aišku
o pasakyta laaabai daug . Kartais verta paskaityti vaikiškas knygas 
Dar iš tos pačios serijos
Paršelis prisiglaudė prie Pūkuotuko
Pūkuotuk....? - sušnibždėjo...
-Ką Paršeli?
-Nieko...- atsakė Paršelis imdamas pūkuOtukO leteną- Aš tik noriu žinoti, kad tu visada šalia.
Tu įsivaizduok -manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna,- pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau,- pasakė Ežiukas.- Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tu kvailys! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane...
- Ne, - pasakė ežiukas. - Manęs nei lašelio nėra. Supranti?
- Ko tu prie manęs pristojai? - įsižeidė meškiukas. JEIGU TAVĘS NĖRA, tai ir MANĘS NĖRA, supratai?!!
citatos iš A.A. Milne knygos Mikė Pūkuotukas 
dar viena:
- Koks vis dėlto aš esu laimingas jog turiu kažką, su kuriuo man taip sunku atsisveikinti
dar viena:
- Koks vis dėlto aš esu laimingas jog turiu kažką, su kuriuo man taip sunku atsisveikinti
QUOTE(gyvenu gerai @ 2012 01 25, 15:26)
Tu įsivaizduok -manęs nėra, tu sėdi vienas ir nėra su kuo pasišnekėti.
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna,- pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau,- pasakė Ežiukas.- Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tu kvailys! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane...
- Ne, - pasakė ežiukas. - Manęs nei lašelio nėra. Supranti?
- Ko tu prie manęs pristojai? - įsižeidė meškiukas. JEIGU TAVĘS NĖRA, tai ir MANĘS NĖRA, supratai?!!
- O tu kur?
- Manęs nėra.
- Taip nebūna,- pasakė Meškiukas.
- Aš irgi taip manau,- pasakė Ežiukas.- Bet štai staiga - manęs visai nėra. Tu vienas. Ir ką gi tu darysi?
- Eisiu pas tave.
- Kur?
- Kaip kur? Į namus. Ateisiu ir sakysiu:"Kodėl tu neatėjai, Ežiuk?" O tu sakysi...
- Tu kvailys! Ką gi aš sakysiu, jeigu manęs nėra?
- Jei nėra namuose, vadinasi, išėjai pas mane...
- Ne, - pasakė ežiukas. - Manęs nei lašelio nėra. Supranti?
- Ko tu prie manęs pristojai? - įsižeidė meškiukas. JEIGU TAVĘS NĖRA, tai ir MANĘS NĖRA, supratai?!!
QUOTE(dali_lida @ 2012 01 25, 15:41)
- Koks vis dėlto aš esu laimingas jog turiu kažką, su kuriuo man taip sunku atsisveikinti
man sitos labai patinka
Nervų ląstelės gimsta ir miršta, o riebalų - gyvena amžinai!
Gal laimė priklauso nuo mažų sėkmių, pavyzdžiui, kai žalia šviesoforo šviesa užsidega tą pačią akimirką, kai tik prieini sankryžą. Ir nesėkmių, kaip odą braižanti etiketė ant apykaklės. Tokių dalykų kasdien patiria visi žmonės. Galbūt kiekvienam kasdien skirta po tam tikrą laimės kiekį." - Ann Brashares
Kodėl Dievas iš pradžių sukūrė vyrą, o tik po to - moterį?
-Nes iš pradžių jam reikėjo nupiešti eskizą, prieš nutapant šedevrą.
-Nes iš pradžių jam reikėjo nupiešti eskizą, prieš nutapant šedevrą.
QUOTE(dali_lida @ 2012 01 25, 15:41)
citatos iš A.A. Milne knygos Mikė Pūkuotukas
dar viena:
- Koks vis dėlto aš esu laimingas jog turiu kažką, su kuriuo man taip sunku atsisveikinti
dar viena:
- Koks vis dėlto aš esu laimingas jog turiu kažką, su kuriuo man taip sunku atsisveikinti
geri žodžiai
