Šeštadienį grįžome iš kelionės.
Kelionė pirmyn: I diena - Kaunas - Košice (SLK), II diena - Košice (SLK) - Zlatybor (SRB), III d. - Zlatybor (SRB) - Juodkalnija (pro Taros kanjoną, toliau Podgorica, Skadaro ežeras, tunelis link Sutamorės, apsistojimas Bare apie 15,30.). Maršrutas neblogas, nes padėjo palaipsniui priprasti prie Juodkalnijos kelių bei vietinių gyventojų vairavimo ypatumų. Puikus įspūdis pervažiavus paskutinius kalnus pagaliau pamatyti palmes, nes per tiek kilometrų beržai ir pušys tikrai nusibodo.
Tolimesnė kelionė: 2 nakvynės Bare:
pirmoji po atvykimo diena skiriama poilsiui ir pliažui. Tai buvo pirma ir paskutinė pliažo diena. Susimokam už nendrinius skėčius ir medinius gultus. Vakare vietinių ir poilsiautojų pasivaikščiojimas promenada, pasipuošusios merginos, vyrai ilgomis kelnėmis, atrakcionai, blynai su eurokremu ir pan.
Antra diena kelionė į Ostrogą. Kelias pakenčiamas, vienuolynas didesnio įspūdžio nepalieka, atgal pasirenkam kelią per Nikšicą ir pravažiuojam kalnų keliukais, serpantinais, pasitaiko naujai statomo kelio atkarpa su buldozeriais, dideliais sunkvežimiais, byrančiais uolų kraštais, ant keliukų besišildančiomis gyvatėmis, vaikštančiomis kalnų ožkomis ir pan. Pravažiuoti verta, bet reikia techniškai tvarkingo automobilio ir gero nusiteikimo. Nusikraustom nuo kalnų prie Kotoro su mintimi jame apsistoti. Tačiau lygiai kaip Sutamorė (toks buvo pirmasis mano pasirinktas miestukas), taip ir Kotoras nesužavi manęs, labai slegia miesto siaurumas. Važiuojam toliau už Budvos yra toks Bečiči. Pasiteiraujam nuobodžiaujančio restoramo metrodelio (tikriausiai taip vadinasi jo pareigos), pora jo skambučių ir važiuojam link kitos apsistojimo vietos. Prie namo pasitinka šeimininkė turim vieno kambario butuką su kondicionieriumi, didžiuliu balkonu, geru vaizdu į jūrą ir į kalnus tuo pačiu. Tradicinis vakarinis apsilankymas paplūdimyje, visų trijų turimų mobiliųjų neveikimas, šioks toks vieno iš jų atsigaiveliojimas ir mūsų nusiraminimas, kad nors koks ryšys veikia. Dar Bare užmatėm organizuojamas keliones į Albaniją. Einam ieškoti ir čia, gal kas veža. Randam, sako rytoj, o paskui tik pirmadienį (netinka mums pagal planus). OK, rytoj. Susimokam užstatą (10 eurų), išsiaiškinam prie kurio kampo laukti rytoj ryte autobuso.
Trečia diena važiuojam į Albaniją. Patiko, buvo įdomu, tik gerai kad mokam ir rusų ir anglų kalbas, nes buvo du gidai, pasakojantys vienas apie praeitį, kitas apie dabartį ir ateities perspektyvas (albanas). Aplankom Škoderį, Durą ir Tiraną. Prižada superinius nacionalinius pietus restorane ( papildomai po 15 eurų žmogui), pasirašom, bet be reikalo. Nepavalgėm, nieko nacionalinio, tik sugaištas laikas. Na, iš kitos pusės, kai lauke +39 karščio kondicionuojama patalpa nėra blogai. Suvenyrų parduotuvių nėra. Lauktuvės perkamos pasienyje. Einamiausia brendis Skanderbek. Jis skirtingas, pirkom su daugiausia žvaigždžių, bet dar neragavom. Patartina atidžiai saugoti savo daiktus, nes daug prašančių išmaldos ir tiesiog drąsiai besikabinančių ir į drabužius, siūlančių ką nors pirkti. Na, mes su vyrų šiaurietiškos išvaizdos, aukšti, bendrame kontekste labai išsiskyrėme, gal todėl prie mūsų ir lipo taip. Ekskursija visai dienai, į Bečiči grįžtam tik apie 21 val.
Ketvirta diena - važiuojam į Perastą ir Kotorą. Dieviškas maistas Peraste, kelionė valtelę į salą, žavintys vaizdai Kotoro miesto mieste.
Penkta diena pakuojamės daiktus ir dumiam į Dubrovniką (HR). Kotoro įlanką praplaukiam keltuku. Gamta blanksta, kalnai žemėja. Nuostabus Dubrovniko senamiestis, nenusakomas ėjimas apsaugine miesto siena. Nakvynės paieškos baigiasi kempinge Slano miestelyje. Kempingas geras, labai pigus. Vakarienė iš NZ kuprinės. Bet gerai ir skanu. Normalios vietos apsistojimui negalėjome rasti, nes norėjome tik vienai nakčiai. Kiek pastebėjome, tai labai nepageidaujama iš šeimininkų pusės.
Šešta diena susipakuojam palapinę ir kitus priklausinius, atsilabiname su svetingu šeimininku ir keliaujam toliau. Šį kartą be pusryčių, nes neturime kuo užsivirinti vandens, automobilyje užsikaičiam vandens, pakeliui užsukam į parduotuvę šviežios duonos. Vanduo užverda po 20 25 min., kaip tik pasitaiko gražaus vaizdo aikštelė su stalu. Vokiečiai okupavę visą stalą, bet mandagiai pasiteiravus, ar jie neprieštarautų, jei mes prisėstume, padaro vietos ir mums. Puikūs pusryčiai gamtoje. Toliau važiuojam į Mostarą (BIH). Puikiai pavyksta priparkuoti automobilį mokamoje aištelytėje, einam pasivaikščioti. Įdomus miestas, akmeninėmis plokštėmis dengti stogai, liūdna istorija ir nuostabūs pietūs Babilono restorano terasoje su vaizdu į tiltą. Važiuojam atgal į Kroatiją, tikslas Splitas. Likus 7-8 km iki jo Podstranoje užmatom užrašą Apartmani su rodykle kažkur į kalniuką. Pasukame, nes su parkingu visoje pakrantėje kartais būna problemų. Šeimininkė iš pradžių priima vienai nakčiai, paskui, jau pažiūrėjusi pasus, sutinka priimti ir antrai.. O mums tik to ir tereikėjo. Puikus kambarys prašmatniame name, labai prieinama kaina, tik nėra viryklės. Nieko, lietuviai nepražūna niekur dešreles sugebėjome išsivirti kavavirėje. Iš balkono vaizdas į kalnus ir į jūrą. Tiesa, kaip ir visoje Kroatijoje, čia vaizdas į jūrą ir salą joje.
Septinta diena važiuojam į Splitą. Nesužavi. Po Perasto, Kotoro ir Dubrovniko tikrai ne perlas. Na, bet vynuogės turgelyje nuostabiai skanios, pica tikrai gera, randam pavėsingą parkelį ir tuo džiaugiamės. Vakare savo Podstranoje nueinam prie jūros paplūdimio tik pavadinimas, bet nieko, maudytis galima. Ilgai vakarojam savo balkone.
Aštunta diena judam aukštyn tikslas Plitvicos ežerai. Nusigaunam ten, sunervina bilietų, maisto, gėrimų kainos, parkavimo betvarkė. Praeinam trumpuoju maršrutu (2-3 val.) per 2 val. Judam toliau tikslas Budapeštas, ar kažkur pakeliui iki jo. Įvažiavus į Vengriją ir kažkokiam pakelės restorane susipirkus matricą/vinjetę prasideda problemos su automobiliu. Šiaip taip atvažiuojam iki Budapešto ir apsistojame viešbutyje. Važiuoti toliau negalime.
Devinta ir dešimta dienos. Budapeštas. Mašinos remontas. Važiuodami pirmyn lyg ir galvojom užsukti į Budapeštą, bet nusprendėm negaišti laiko, grįžtant atgal teko tai padaryti.
Kelias namo išvažiuojam vietos laiku 7,30, Vengrijos likutis, Slovakija, Lenkija (vėl pro Bialystoką). Namo grįžom apie 1,30 LT laiku.
Kelionės metu nuvažiavome apie 5500 km, išleidome apie 4700 Lt dviems žmonėms, iš kurių apie 1250 Lt sudarė išlaidos kurui.
Juodkalnija mums patiko labai, tikrai norėsim ten grįžti. Labai džiaugiamės, kad pamatėme ne tik pakrantę, bet ir važiavome nuo Taros upės iki sostinės, pravažiavom ir kita šalies puse. Baras patiko labiau nei Budva, nes ji kaip Palanga. Dėl kainų mums pasirodė tokios pat, kaip ir LT, alus Nikšico 0,42 eurocentai, Jelen tiek pat. Jei kam aktualu galiu parašyti ir kitas kainas. Pietūs apie 15 eurų, išskyrus Perastą ten buvo brangiau, bet vaizdas ir maisto skonis tikrai vertas kiekvieno cento. Šiukšlių dėl pritrenkiančio gamtos grožio nelabai pastebėjome, o gal tiesiog sąmonigai nenorėjome jų matyti, gal nevažiavom labai apšiukšlintomis vietomis. Su nusikaltimais akivaizdžiai nesusidūrėme, laikėmės įprasto atsargumo, tokio pat, kaip ir LT mašinoje stengėmės nieko gundančio nepalikti, dokumentus laikyti visada taip, kad juos matytume. Visur, kur buvom apsistoję, buvo saugus parkingas. Daiktus nešiojomės kuprinėse. Bet taip pat elgiamės visur.
Kroatija nuvylė. Kainos gana didelės, tvarkos daugiau, bet gamta ne tokia nuostabi. Vargu ar grįšim į ją. Na, bet tema ne apie šią šalį.
. Visu antra, jus ,kiek suprantu is aprasymo, vaziavote skersai per sali. galima vaziuoti tiesesniu keliu, net nesiekiant podgoricos ir Skadaro ezero (jei vaziuoti nuo Zabljako, o juk butent nuo to ir prasidejo visa si diskusija).
