kažkaip maniau, kad tą akimirką, kai sužinosiu, kad pavyko, greičiausiai klyksiu, žliumbsiu iš tos laimės....
ir žinokit, nė velnio... na, kai į pašto dėžutę įskriejo laiškas (o paštą kas 10 min refrešinau, jei ne dažniau
) tada apmiriau ir su baime išskleidžiau.
tada kvapą užgniaužė....
ir nežinau kodėl pirmiau ne vyrui paskambinau, o kolegei, kuri per pietus mane vežė tyrimus atlikti.
kai pamenu, ji vairuoja ir vis keikias, tai kiti durnai važiuoja, tai jai jos palto apykaklė neleidžia normaliai matyti pasisukus.... o man tai net ne juokas, o žvengas iš jos tų isterijų....
taigi, paskambinu jai. atsiliepia, o aš "yra". kolegė:"klausau". aš "yra"
ji:"nieko nesuprantu" , tada aš " nu čia aš, viskas gerai", kitąpus ragelyje "o jėėtuuuuus"....
už sekundės atlėkus man pakšt į žandą.
vyras tai labai santūriai reagavo. manau, kad džiaugiasi ir jis. tik, kad dar visa tai trapu ir nematoma.
pas gydytoją reikės važiuoti už poros savaičių.
Kristinuke, dėkui dėkui Tau už viską. ir už tą nemeluojantį horoskopą
Ice Tea,
ir šiaip visoms dėkui už palaikymą.
o virusų teks palaukti. kol dar nepatvirtino gydytojas, kad viskas gerai, bandysiu tyliai ramiai būti.