QUOTE(Ledi_D @ 2012 02 29, 19:32)
... O kaip narkozę atlaikėte? Tiesą sakant, mane ne tiek pati operacija gasdina, kiek narkozė. bet be narkozės tikrai ne išeitis būtų, man pačiai vaikystėje operavo be narkozės iki šiol tą patirtą siaubą prisimenu, o manasis labai jautrus, supanikuoja vos kraują pamatęs.
Papildyta:
Tiesa, ausyčių skausmais niekada nesiskundžia, tik sloga dažnai pasikartoja, nosis beveik pastoviai kaip užgulta. Ir klausos suprastėjimą tik aš pastebiu, nei darželyje nesiskundžia, ir pediatrei pati sakiau, nes ji nepastebėjo iškart.
Aš pati palydėjau jį į operacinę, buvo ramus. Po operacijos miegojo valandėlę, pabudo ramus, nieko neskaudėjo. Davėm pažaisti telefonu, žiūrėjo TV, skaitėm knygas, labai ramiai viskas. Patys stebėjomės. Namie sunkiau buvo, nes grįžęs jau siautė.
Mums adenoidus nustatė vienerių, ištempėm beveik iki 4 metų... Bet spyris buvo, kaip nuo lapkričio iki sausio ausų uždegimai, antibiotikai, suprastėjusi klausa, užgulta nosis. Ir jis niekada nesiskundė, kad labai skaudėtų.
Tiesa, prieš metus buvom kaip ir apsigydę, net gydytoja sakė, kad adenoidai sumažėję. Tik tada nelankėme kolektyvo, labai daug laiko praleidom lauke... Darželis atneša savo ...