QUOTE(rutagra @ 2011 11 16, 22:26)
Kokia pagalba 
- greičiau nei 112!!!! 
Kaip tik šią savaitę pas mane lankėsi pamokoje kolegės ir pavaduotojos. Kiek nervų, kiek sveikatos - jau galvojau, jog riks kreiptis į gydytojus dėl normalių raminamųjų. Sedatif nebepadės
Bet viskas praėjo ir vėl gyvenu 
Stiprybės visoms besiginančioms vardą
O dabar noriu papasakoti apie senovinių žaidimų ekspertus. Sutiko žmogus atvažiuoti į kitą Lietuvos galą. Pernakvojo viesbutyje. Pamokos mokykloje pas jį vyko dvi dienas po penkias pamokas. Turėčiau pasakyti, kad pirmokams kai kuriems gal buvo per sunku. Jei jie namuose nėra žaidę šaškėmis. Bet mano ketvirtokai tiesiog siautėjo - maloniai - labai patiko. Buvo į juos smagu žiūrėti Ačiū, kuri pasidalinote šia informacija 
Bet kolegės žiauriai nuvylė mane... Pradėjo skalambyti, kad nieko verta.. Kad sau pliusiuką užsidėjau (tik nežinau kur jį dėti). Viena atėjusi pavaduoti susirgusios mokytojos, pareiškė, kad jų visai neleis, nes ten nesąmonė... Oi, ir kiek aš dar tikriausiai nežinau
... Nu vienu žodžiu - stenkis ir še tau - spjūvis į veidą. Atrodo, kad viskas daroma tik dėl asmeninių savanaudiškų paskatų Ir kaip toliau ką nors daryti? Siūlyti? Organizuoti?
Echhhh...
Kaip gerai čia - išsikalbi... Gal kas ir ignoruoja, bet kažkaip tiek neskaudina
- greičiau nei 112!!!! Kaip tik šią savaitę pas mane lankėsi pamokoje kolegės ir pavaduotojos. Kiek nervų, kiek sveikatos - jau galvojau, jog riks kreiptis į gydytojus dėl normalių raminamųjų. Sedatif nebepadės
Bet viskas praėjo ir vėl gyvenu Stiprybės visoms besiginančioms vardą O dabar noriu papasakoti apie senovinių žaidimų ekspertus. Sutiko žmogus atvažiuoti į kitą Lietuvos galą. Pernakvojo viesbutyje. Pamokos mokykloje pas jį vyko dvi dienas po penkias pamokas. Turėčiau pasakyti, kad pirmokams kai kuriems gal buvo per sunku. Jei jie namuose nėra žaidę šaškėmis. Bet mano ketvirtokai tiesiog siautėjo - maloniai - labai patiko. Buvo į juos smagu žiūrėti
Ačiū, kuri pasidalinote šia informacija Bet kolegės žiauriai nuvylė mane... Pradėjo skalambyti, kad nieko verta.. Kad sau pliusiuką užsidėjau (tik nežinau kur jį dėti). Viena atėjusi pavaduoti susirgusios mokytojos, pareiškė, kad jų visai neleis, nes ten nesąmonė... Oi, ir kiek aš dar tikriausiai nežinau
... Nu vienu žodžiu - stenkis ir še tau - spjūvis į veidą. Atrodo, kad viskas daroma tik dėl asmeninių savanaudiškų paskatų Ir kaip toliau ką nors daryti? Siūlyti? Organizuoti? Echhhh...
Kaip gerai čia - išsikalbi... Gal kas ir ignoruoja, bet kažkaip tiek neskaudina
Sveikute, nenusimink, tu ne viena. Pas mane lygiai tokia pati situaija. Ir aš organizavau šį susitikimą. Vaikai džiaugėsi, aš irgi buvau patenkinta, kol kolegės nepradėjo burbėti ir kritikuoti. Čia tikriausiai lietuviškas būdas jau toks - jei kiti daro, tai būtina peikti, o jei patys klysta - pastabų nenori girdėti. Bandau ir aš save raminti, bet sunku nekreipti dėmesio. Gal kiek ramiau, kad ne tik pas mus tokios problemos. Va ir pasidžiaugiau kaip tikra lietuvė. Stiprybės mums visoms.
