QUOTE(Vilienė @ 2011 10 31, 13:37)
Jūs tampate labai paslaptingu. Kažkokie skaičiavimai kažką rodo, bet mes nematom... Gal paviešinsite tuos skaičiavimus?
Lyg ir buvau viską parašęs, bet jei nepastebėjote pakartosiu.
Kad būtų paprasčiau suprasti paimkime artimą jūsiškiai situaciją. Vėdinimo poreikis 180 m3, rekupo temperatūrinis efektyvumas 90. Viduje 20 laipsnių.
Variantas be žš.
Tikiuosi, kad ir kaip kiti rekuperatoriai, jūsų modelis iki -7 veikia be pašildymo. Kaune praėjusią žiemą temperatūra žemiau nei -6 buvo 910 valandų. Temperatūros žemesnės nei -6 vidurkis -11,3. Elektrinis tenas tuo laikotarpiu turėtų pakelti paduodamo į rekuperatorių oro temperatūrą 5 laipsniais. 0,36 x 180m3 x 5C x 910h bus apie 300 kWh per šildymo sezoną (120 lt elektra).
Šalčiausią sausio mėnesį vidutinė temperatūra -6 . Rekuperatorius su 90 procentų šilumos grąžinimu, be žš , sausio mėnesį vidutiniškai į vidų pūs 17,4 C, į lauką -3,4.
Antra variantas su žš.
Sakykim, kad žš sugebės orą iki rekuperatoriaus pašildyti vidutiniškai 10 laipsnių. Sausio mėn vidutiniškai iki +4. Tokiu atveju, rekuperatorius į vidų pūs 18,4 o į lauką 2,4. Į vidų gausite 1 laipsnio šiltesnį orą, o į lauką mesite 5,8 šiltesnį nei be žš. Ekonomika 0,36 x 180m3 x 1 C x 24hx30d bus apie 37 kWh per mėnesį (15 lt elektra).
Tačiau žš taip pat naudos elektą. 100 W ventiliatorius nuolat veikdamas per mėnesį sunaudos 72 kWh elektros. Turime apie 35 kWh per mėnesį nuostolį. Per šešis mėnesius šis nuostolis sudarys apie 200 kWh. Tačiau bus 100 kWh mažesnis nei su tenu. Pavertęs litais gaunu 40 lt per metus. Per tris metus sutaupau geram kąstuvui.
