QUOTE(DEU @ 2011 10 30, 16:28)
Man atrodo diskusija vyksta labai tiksliai pagal temą. Juk pagrindinė žš funkcija apsaugoti rekuperatorių nuo užšalimo. Rotoriniams tos apsaugos visai nereikia, plokšteliniams pagal mane gaunasi gal koks 100 lt pliusas per šildymo sezoną (kaip sakote ir kažkokie profai tą patį paskaičiavo). Dar vėsinimo efektas keli šimtai per metus. Tai ar dėl to verta kišti 10 000 lt po žeme? Dar gerai nežinant kaip bus su kvapais ir koks bus realus efektas dėl grunto įšalimo, bei kad reikės papildomai drėkinti orą. Negi jums visai neįdomu susiskaičiuoti kokios naudos iš žš galima tikėtis. Na jums gal jau ir nebe. Bet planuojantiems manau tikrai turėtų būti aktualu.
Jei matote kažkokią klaidą skaičiavimuose - pataisykite ir žiūrėkim kas gaunasi. Prie tokių skaičių, net atsipirkimo neverta skaičiuoti, nes tuos kelis sutaupytus litus teks išleisti ventiliatoriaus ir drėkintuvo elektrai.
Matau vienintelį skirtumą, kad jūs esate idealistas, o aš realistas. Niekaip nesuprantu kuom jums tas žš toks brangus. Jei jis duoda kokia nors naudą valio, pirmas einu kasti griovio. Jei ne tai nachren jis reikalingas.
DEU - yra visiskai teisus, sakydamas, kad tokia didele investicija i "zemes silumokaiti" niekad neatsipirks. Renkantis rekuperatoriu, rinkites toki, kad nereiktu nesamoningu priesuzsaliminiu sildytuvu statyti ir tam eikvoti silumos energija, bet net jei ir pastatysite priesuzalimini sildytuva, jo suvartota energijos kastai tikrai labai negreit pasieks 10000Lt (ŽŠ įrengimo kaštai)
QUOTE(DEU @ 2011 10 26, 09:55)
Vilienė neseniai įsigijo rekuperatorių. Gal jo dokumentuose nurodyta prie kokios temperatūros kyla užšalimo grėsmė ir pradeda naudoti teną?
Ploksteliniai rekupai pradeda apsalineti nukritus isiurbiamo oro temperaturai zemiau -4C... -7C priklausomai nuo oro dregmes.
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 25, 16:23)
Kaip tik dėl antrosios aš nesutinku. Rekupe yra šildytuvas, kuris apsaugo šilumokaitį nuo ledėjimo, net jei tai tik vandeninis jau nekalbant apie elektrinį, jis vartoja energiją. Būtent tą energiją gaunate beveik nemokamai iš ŽŠ. Dar palyginkite rekupo COP prie neigiamų ir prie teigiamų paduodamo oro temperatūrų - rasite akivaizdų skirtumą. Aš jūsų antrą formuluočiau taip: ŽŠ sudaro idealias sąlygas rekupo darbui, sąlygas artimas laboratorinėm, kuomet buvo skaičiuojamas COP. ŽŠ kukli pagalbinė funkcija yra labai nuvertinta, ji labai ne kukli - dėl tos "pagalbos" Lietuvoje pilna namų su nenaudojamais rekupais, tipo jie skaitiklį apsuka per mėnesį. Apie šaldymą vasarą tik užsiminsiu.
Šiokie tokie rezultatai. "Šiokie tokie" nes nepateikta jokių ŽŠ parametrų, nei dydžio, nei galios, nei debito, prie kurio gauti matavimai.
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 30, 12:12)
Jei pastebėjote, kai kurie rekupų gamintojai giriasi savo gaminių gražinama energija iki 99proc, prie +7C
. Kaip tai kinta žemėjant temperatūrai informacijos ne daug, lyg aliaska buvo skelbusi kelis pavyzdinius skaičiavimus prie skirtingų temperatūrų ir aiškiai parodė, kad krentant temperatūrai įrenginiai gražina mažesnį procentą šilumos.
Jūs analitiškai išstudijavote Kronsbergo tyrimus, viena dalis buvo statyba, antra - šildymas ir vėdinimas. Toje dalyje danų universitetas apibrėžia ventiliavimo normas (gal reiktų rašyti rekomendacijas) ir PABRĖŽIA būtinumą atskirti tiekiamo ir šalinamo oro srautus. Būtent ši sąlyga visiškai įvykdoma plokšteliniuose šilumokaičiuose, ir, deja, neįvykdoma rotoriuose. Na dėl celiuliozės vis dar yra prieštaravimų, ar tikrai 100proc atskirti srautai, bet čia jau negaliu komentuoti. Mano turima informacija rotorius apie 10proc šalinamo oro pamaišo su paduodamu apsaugai nuo užšalimo, be to prisimenu tomo13 mintį ventiliacijos temoj apie šepečius šerkšnui valyti...
Todėl manau, kad rotorius ir PN nesuderinami dalykai. Jei jau investuojame į savo komfortą ar verta pirkti dalinai kokybišką orą patalpose?
Vilnienė - Jus labai klystate, teigdama, kad rotaciniai rekuperatoriai yra atgevena. Rotaciniame rekuperatoriuje oras gali pasimaisyti tik 1-2% salinamo oro. Gal but, tai gali buti aktualu tiems zmonems, kurie visus istraukimus is patalpu yra pasidare per WC ir nuo garu nutraukeju, bet ir tai begalo mazas pasimaisomo oro kiekis (pvz is WC traukiam 40 m3/h, tai tikimybe papult atgal nesvaraus oro yra 0,8m3/h).
Rotoriniu rekuperatoriu naudingumas yra apie 80-85%, nesvarbu, kokia lauko temp. -25C ar -0C. Tikimybe jam apsalti, gali buti, tik prie labai nepalankiu salygu, todel jokiu pirminiu sildytuvu ar "žš" neverta irengineti.
O dabar paziurekite i plokstelinius rekuperatorius, kuriu naudingumas apie 65-70%, arba plokstelinius-priespriesiniu srautu rekupetarorius, kuriu deklaruojamas naudingumas yra NET 90-95%!!, bet veikti jie gali tik tada kai lauko oro temperatura bus auksciau nei
-4C Sie rekuperatoriai, nera pritaikyti musu saltom ziemom, todel ir esame priversti galvoti visokius pirminius sildytuvus arba zemes silumokaicius.
Beje, ivertinkite atsirandanti pasipriesinima sviezio oro kolektoryje, kad pasiurbti ora is lauko, tam reikes galinegesnio ventiliatoriaus (o tai reiskia suvartosime daugiau W.)
