Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

Kai geo jungiamas StN ir reikia išpešt 12-15kW tai ir kolektorius klojamas rečiau. Bet tavajam reikia tik pusės galios, todėl palikdamas tarp vamzdžių 50-60cm (pagal kaušą) turėsi pakankamą galią. Galia priklauso nuo delta t, tai ir atstumas tarp vamzdžių, ir glikolio temperatūra - viskas susiveda į galią, į kW
Analogiškai ir su "tik 1 kilovatą" - jei glikolį aušins tik kanalinis šilumokaitis turėsi tik 1kW, bet jei ŠS - iš to paties darbinio ploto turėsi žymiai daugiau galios. Ir tai ne bes per didelė prievarta gamtai
Jei kontūrą pasiklosi tarp rostverko, kaip jis tau polius šaldys????
Gylis - aš galvočiau, kad idealus kolektoriaus gylis nuo 1/3 iki 1/2 rostverko aukščio, nuo šiltinimo apačios. Arba dar truputi giliau. Kiek rostverkas iššoks virš žemės paviršiaus? Kolektorius neturėtų būti aukščiau žolės, bet ne žemiau rostverko šiltinimo apačios.

Jei nieko nešaldys, tai nieko ir nešildys. O ką šaldys po grindimis ir pamatu patys pagalvokite. Nežinau, kiek skaičiuodami šilumos nuostolius per grindis vertinote grunto temperatūrą, bet įsirengus tokį šilumokaitį kokia 10 laipsnelių reikėtų pamažinti. Jei dar grindų šildymas į kompaniją, tai temperatūrų skirtumas gausis gan solidus. Ar nebus nuostoliai per grindis didesni nei nauda.
Kitas niuansas, kad geo horizontalaus kolektoriaus negalima užstoti nuo saulės. Todėl, kad saulė atšildo susikaupusį įšalą. Jei vasara nebus labai karšta ir jūsų žš vėsinimui bus naudojamas minimaliai, tas įšalas po namu sėkmingai gali pasilikti kitam šildymo sezonui.

Manau, kad esi teisus, bet patiriama nauda vis tik bus didesnė nei patiriami nuostoliai. Ne veltui 30 cm putplastį dėsiu, o žinant apie ŽŠ kolektorių, gal net reikės jį pastorinti.



Žinok, esu 100% įsitikinęs, kad po žeme, ypač tame gylyje, kuriame siekiama išvengti įšalo, gali pamiršti apie saulės energija. Čia jau šildo kita - žemės gelmių energija. Todėl kontūras ir vadinasi ne saulės bet geoterminis. Atitinkamai, kalbant apie geoterminį, tai kad reikia pakasti negiliai, "kad saulė dar kabintų" yra tiktai norinčių ekonominti įrenginėjant geo kolektorių darbininkų ar rangovų "išmislas", o tikrai ne moksliškai, ar praktiniais bandymais paremtas teiginys. Būtent todėl labiausiai ekonomiški ir yra gręžiniai, kad jie toliausiai nuo žemės paviršiaus, toliausiai nuo oro temperatūros kaitos ir jų darbo kokybė, nuo to, kad tolsta nuo saulės ne blogėja, o tik gerėja.

Grunto energija mus pasiekia ne nuo paviršiaus, bet iš gelmių. Todėl paklojus kolektorių rostverke apie polių šaldymą rūpintis nereikia, jie bus šiltesni nei gruntas kolektoriuje.
Nežinau Minto rostverko aukščio, bet prie 25-30cm EPS prisidės dar "žiupsnelis" smėlio-žvyro, kuris irgi turi savo varžą.
Negi tikite, kad saulė gali atšildyti 1,5m gylyje užkastą kolektorių??? Visiška nesamonė. Čia tik rekomendacija, bet naudos iš to visiškas mizeris. Tipo vasarą saulė įkaitina gruntą dėl to geriau kolektorių kloti ne šešėlyje...gal, jei rundapu kasmet laistysite ir paviršių juodą laikysite ir bus kažkokios naudos. Atrodo reklaminis triukas, ne daugiau.
Dėl "amžino įšalo" nesutinku, Minto galia tikrai nepavež, aplamai įšalas gali būti tik trumpalaikis, esant savaitei -20C ir dideliems nuostoliams/dideliam paduodamo oro šildymo poreikiui. Ypač jei dar perimetru rostverką apšiltins horizontaliai tuo praplėsdamas "šilumos skėtį". Tai kokios prognozės tada mano žvyrui? Suragės?
Papildyta:

Primeskite skaičiukais. Juk žinote grindų plotą, EPS lambdą, vidų pagal DEU imkite +25C (reali PN šildomų grindų temperatūra) o gruntą siūlau taip:
1. -2C esant kanaliniam šilumokaičiui, tuomet glikolis grunte turėtų nuolat cirkuliuoti -5...-7C
2. -10C esant ŠS ir glikoliui -15C.
Palyginkite su STR'iniu gruntu su 0C, nors po rostverko horizontalaus ir vertikalaus šiltinimo reikėtų tikėtis bent +2...+3C. Gausite tris skaičiukus, bus žymiai aiškiau. Tada dar primesite naudą iš ŽŠ ar geo.

Roostverkas jau stovi. Dabar žemė roostverko viduje yra sulig roostverko apačia, tad jei reikės gilinti, ką ir manau daryti, kokia 20-50 cm, tai pilnai pakaks kastuvo ir dviejų rankų jėgos. Kasti tikrai sugebu. Bet Viliene, palikim geoterminį po roostverku ramybėj. Aš džiaugiuosi, turėdamas galimybę ŽŠ įsirengti pakankamai nebrangiai. Tai jau didelis pliusas. Dėl geoterminio, tai jis bus/jo nebus tai dar klausimas, o vat ŽŠ tikrai reikia įsirengti ir čia kaip tik labai gera proga neskausmingam jo įsirengimui.



Matai, aš esu įsitikinęs, kad vamzdžių šildymui reikalinga žemės gelmės energija ir jei aš kontūrą įkišiu tarp roostverko, tai pristabdysiu galimybę į kontūrą pribėgti žemės šilumai. Manau tikrai tikslinga jį pakasti žemiau bet kokios ištisinės namo konstrukcijos, kad kaip galima mažiau sumažinti šilumos pritekėjimo galimybę. Arčiausiai bus poliai, tad šilumokaitis juos šiek tiek įtakos. Bet jei arčiausiai jų bus gryžtamasis vamzdis, tai ta įtaka bus tikrai minimali. Dėl pamatų perimetro apdėjimo bent 50 cm polistiroliu pritariu, tikrai manau, kad tai pasidarysiu iškart po drenažo įrengimo. Vat, žinau ŽŠ kontūro gylį, jis turi būti žemiau drenažo, kad jei pakils vanduo, kad maksimaliai išnaudoti ir požeminio vandens teikiamą naudą. Tikrai gilinsiu kokius 50 cm.

Koks rostverko aukštis?
Pasidarykite paprastą brėžinį - savo apšiltinto rostverko, polių ir apšiltintų grindų pjūvį. Jis bus labai panašus į skėtį, ypač jei suklosite 50cm horizontalius lapus. O kad dar kokią programą nubraižančią grunto izotermes, blin gal su uwertu pavyktų??? Tuomet pamatytumėt, kad idealiausia vieta kolektoriui yra skėčio viršūnė. Aš kolektorių tiesčiau rostverko dugne, padaryčiau 10-15cm (ne vėlgi, nežinau rostverko aukščio) pasluoksnį ir ant jo patiesčiau vamzdžius, tada užpilčiau likusį smėlį. Iš kitos pusės labai naudinga kolektorių tiesti žemiau drenažo. Kuo gruntas šlapesnis, tuo jis laidesnis ir talpesnis šilumai.

Rostverkas 60 cm aukščio, plius 20 cm apšiltinimo sluoksnis po juo, bendrai 80 cm.

Iš 80cm atimkite grindų šiltalą, gal ne visus 30cm, bet 20 tai tikrai, lieka 60cm.
Vienu atveju kločiau sulyg rostverko apačia, kitu atveju - jei drenažą galima pakelti iki rostverko apačios truputi žemiau drenažo, kad gruntas būtų drėgnas.

Įdomu tik ką reklamuoja. Ar čia tik jums patogiau kolektorių po namu pasikišti? Jei net siekdami pelno geo pardavėjai nepataria taip daryti, tai sakyčiau verta gera pagalvoti, prieš šokant nuogu užpakaliu į dilgėles.

Papildyta:

Va čia pritariu, skaičiai kartais daug aiškiau viską iliustruoja.
Būtų labai gerai apsibrėžti ko jūs iš to žš tikitės ir kokia jo misija. Kaip suprantu didžiausia tai, kad neužšaltų rekuperatorius. Paprasčiausia būtų įsirengti rotorinį ir problema atkristų.
Tarkim labai norisi plokštelinio. Nelabai gamintojai skuba nurodyti prie kokios temperatūros jie veikia be papildomo pašildymo. Radau tokį Vaillant, kur nurodyta, kad veikia iki -7.
Kaune praėjusią žiemą temperatūra žemiau nei -6 buvo 910 valandų, jos vidurkis -11,3. Taigi žš misija tuo laikotarpiu pakelti paduodamo į rekuperatorių oro temperatūrą 5 laipsniais. 0,36 x 180m3 x 5C x 910h bus apie 300 kWh per šildymo sezoną (120 lt elektra).
Imkim kitą variantą - su 80 procentų naudingumo ne užšąlančiu rotoriniu rekuperatoriumi. Šalčiausią sausio mėnesį vidutinė temperatūra -6 (Klaipėdoje -1,5). Rekuperatorius be žš sausio mėnesį vidutiniškai į vidų pūs 15 C, į lauką -1.
Jei įsirengsime žš, kuris sugebės orą iki rekuperatoriaus pašildyti iki +2, tai rekuperatorius į vidų pūs 16,5, o į lauką 5,5. Ekonomika 0,36 x 180m3 x 1,5C x 24hx30d bus apie 70 kWh per šalčiausią mėnesį (32 lt elektra). Liūdniausia, kad 100 W ventiliatorius per mėnesį sunaudos panašių kiekį elektros.
Man tai tokia matematika gaunasi.

Reikia rašyti ne "tik man patogiau" bet "ir man patogiau". Nes EPS kepurė labai pasitarnauja kolektoriaus temperatūros kėlimui, per atvirą gruntą yra dideli šilumos nuostoliai, dėl kurių projektinė įšalo riba LT yra 1,20m. Po 12cm EPS apšiltinimo ta riba artėja į nulį, o po 30cm?
Ar geo pardavėjai pataria ar nepataria - nežinau, nebendravau, ir man px kaip jie ten verčiasi. Yra kitų šaltinių (kad ir ta visiems žinoma wiki) kur išdėstyta apie ŽŠ daug info, kurios ne tik geo bet ir ventiliacijos "superprofai" nežino ir tik nesenai užsimanė sužinoti. Todėl jūs klausykit ką siūlo geo žemkasiai, o aš vadovausiuos pažangesniais šaltiniais Ypač po pareiškimo, kad saulė sušildys gruntą 1,5m gylyje! Genealu ir patikima.
Papildyta:

Į ŽŠ reikia žiūrėti kaip į kompleksinį sprendimą: ir rekupo apsauga (idealių sąlygų sudarymas) ir natūralus kondicionavimas vasarą. Nes vieni "gudručiai" jau priskaičiavo man naudos iš dalies sprendimo už 100Lt/metai, pavedžiojo pirštu prie smilkinio o dabar patys apie ŽŠ svaigsta.
Apie rotorių man geriau net neužsiminkite. Noriu taupios ventiliacijos, nesiruošiu kvėpuoti recirkuliuotu oru. Basta. Yra PN rekomendacijos ir jos atrodo visiškai logiškos. Rotorius - atgyvena, net ir neturint ŽŠ.
Su temperatūromis gražiai pažaidėte, liuks, man tai tik į naudą. Dabar primeskite įrenginių COP prie tų temperatūrų ir prie 0...+5C, gausite skirtumėlį. Jau nekalbant kas bus jei šilumokaitis užšals/jam gelbėti stos į darbą šildytuvas.
Dar vienas mažiukas punktas: koks idealus rekupas bebūtų, vistiek jo darbo rezultatai skirsis nuo paduodamo oro temperatūros, ar jis gaus -15C ar 0C orą į padavimą. Mažiukas, nes 200m3/h pašildyti dt~15K energija ne didelė. Bet vėl į pliusą.
Vėsinimas vasarą - čia išlaidos tik ~200W ventiliatoriui, mano atveju, su EBM papst bus dar mažesnės. Va dabar jau apžvelgėme visus ŽŠ pliusus, suskaičiuokite skirtumus nuo standartinių sprendimų ir tada darykite išvadas

Mielas Viliau, tikrai labai vertinu pačio atliktą darbą populiarinant PN, bei dalinantis statybų patirtimi. Aš ir pats labai nemažai ko pasimokiau. Bet turimas autoritetas kartu ir įpareigoja. Visi čia mes ekspertai - mėgėjai todėl natūralu klysti ir nebūtina visko žinoti.
Tačiau prieš sukiojant pirštą prie smilkinio vertėtų bent kiek labiau pasigilinti. Jei jau manote, kad tai tikrai geras sprendimas tai bent jau pateikite kuo remiatės. Tas jūsų trep kojele aš taip noriu, o visus specų patarimus susikiškite į vieną vietą, truputėlį nepatikimai atrodo.

Papildyta:


Mielai primesiu jei pasakysite kaip tie COP skirsis.
Taip pat šventai tikėjau, kad rotorius atgyvena, bet po kelių diskusijų nuomonė ėmė stipriai keistis. Labai įdomu būtų su tomis rekomendacijomis susipažinti iš arčiau.

Ekspertai - mėgėjai yra labai tinkamas apibūdinimas man. Taip, su tuo sutinku 99proc, 1proc palieku tam atvejui, kad nesu vertas eksperto-mėgėjo, bet žemesnio laipsnio, pvz metodininkas-mėgėjas skamba linksmai, bet aš į tai žvelgiu rimtai. Labai ačiū už tokį didelį įvertinimą.
Dabar grįžkime prie jūsų "specų": "Horizontaliai klojamo žemės kolektoriaus vamzdeliai geoterminiam šildymui negali būti klojami, jei virš jų bus statomi kokie nors statiniai, klojamos trinkelės, asfaltas, sodinami medžiai ir panašiai. Priežastis - paviršinis žemės šilumos kolektorius surenka saulės šilumą, kurią absorbuoja paviršinis grunto sluoksnis. Jei tenka dalį kolektoriaus, ar jo įvadus pakloti po namu ar grįsta aikštele, tą vamzdyno dalį būtina termoizoliuoti. Priešingu atveju, aplink vamzdžius susidarys ilgamečio įšalo sluoksnis."
Aš irgi ne iš karto pastebėjau paryškintą teiginį...dabar pabandykim suprasti, ką tai reiškia. "Paviršinis" tai tikriausiai paklotas 30cm gyliu? Ar 40cm? Kol saulė šildo dirvos paviršių viskas ok, o kas bus žiemą, ypač kai dirva įšala iki 100cm gyliu? Arba žymiai paprastesnis variantas: lauke -10C ir juodą dirvą dengia sluoksnis puraus BALTO sniego? Gerai, jei sluoksnis koks 20cm, jis atstos termoizoliaciją, bet jei tik 2cm, tik spalvai? Ir kam naudojamas "paviršinis" kolektorius? Energijai gauti rudenį, kol įšalas nepakando kolektoriaus? Ir aplamai, koks jis *** geoterminis, jei gaudo saulės energiją? Gal jam vieta ne po žeme, bet at stogo? Kažkoks porno absurdas Jūs man paaiškinkite, nes klysti žmogiška, net ekspertui-mėgėjui
Mano turima info radikaliai skiriasi: grunto temperatūra kuo giliau tuo stabilesnė metų eigoje, ir tuo didesnė (na čia jau sunkiau pritaikoma; teko girdėti kokiomis sąlygomis dirba šachtose? nors grežiniu tai pasiekiama - už nemažai litų). Jei mes norime geo kolektoriaus, nesvarbu, ar tik kanaliniam pamaitinti, ar dar pajungti ŠS, kolektorių būtina kasti žemiau įšalo ribos, kuo giliau, tuo geriau, tuo jį mažiau veiks sezoniškumas. Geo energija mus pasiekia iš gelmės, pasiekusi žemės paviršių ji išspinduliuojama į orą. Todėl įrengę virš kolektoriaus nors 12cm EPS termoizoliaciją mes sudarome natūralų užtvarą šilumai pasiekti orą ir taip pakeliame grunto temperatūrą. Aukštesnė grunto temperatūra=efektyvesnis kolektoriaus darbas, didesnė galia, didesnis COP. Kas geriau: ar pakasam kolektorių darže ir visą daržą kokiam 40cm gylyje apšiltiname EPS 12cm ar išnaudojame pamato šiltinimą ir po juo pasiklojame kolektorių? Kas pigiau ir kas dirbs efektyviau?
Dabar turite du požiūrius į geo kolektorių, padarykite išvadas pats. Pataisykite mano klaidas.

Dar į temą netikėtai atrastos dirvos charakteristikos. Pagal jas kokiu gyliu turėtume kloti "paviršinį kolektorių"?