Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

Ačiū už patarimus

Pas mane gruntinio vandens nepastebėta net 5m gylyje. Išeitų, kad ŽŠ geriausia daryti 2 metrų gylyje, bet labai nesinori grunto taip giliai judinti po garažu, nes garažas bus priglaustas prie namo ant plokštuminių pamatų.

Gal sakau geriau pradėti nuo ŽŠ, o paskiau plokštuminį pamatą, nes priešingu atveju gruntas pradės byrėti į ŽŠ duobę.

Geriau ŽŠ, po to pamatas. Kodėl garažas ant šiltos plokštės?

Ne, garažas ant juostinių pamatų iš Haus blokelių, priglaustas prie namo, kuris ant plokštuminio pamato.

Prie PP vistiek geriau nekasioti.

Betonuoti žemėje nematau prasmės, betonas kainą stipriai užaugintų, o apčiuopiamos naudos iš jo nematau, nebent išorinio ortakio apsaugą nuo rūdijimo. Išoriniam ortakiui pasirinkus plastikinį kanalizacijos vamzdį atpuola bet kokie pavojai dėl rūdijimo.

Per vidinį vamzdį paleidus oro srautą iš lauko į namą, o per išorinį - iš namo į lauką atpuola poreikis domėtis kanalizacinio vamzdžio pavojingumu sveikatai. Priešingai oro srautų paleisti neišeitų, kadangi oras vis tiek nebūtų sušildomas iki aukštesnių temperatūrų, nei aplink esantis gruntas. Ta prasme, per vidinį ortakį lauk išmetamas oras šildytų per išorinį ortakį einantį orą į namą, bet kiek prišildytų daugiau, nei aplinkinio grunto temperatūra, tiek gruntas šilumos nuimtų ir nors tikėtina, kad ilgainiui grunto temperatūra artyn namo kils, bet vis tiek nestipriai, todėl tikslinga orą į namą į vidų padavinėti per vidinį vamzdį, o išmetinėti per išorinį.

Nors toks "rekuperatorius" ženkliai mažiau išnaudos žemės gelmių šilumą, nei tiesiog pakastas vamzdis, mano supratimu toks modelis turėtų būti visai vykęs, jei būtų išspręsta kondensato nuvedimo problema iš abiejų vamzdžių, žiemai iš išorinio, vasarai iš vidinio. Toks ŽŠ/rekuperatoriaus hibridas žiemą peršalt neturėtų, bet kondensato kiekiai turėtų būti pakankamai dideli, tad apie juos mąstyti privaloma.

Vidinio vamzdžio įtvirtinimas išoriniame manau problemų neturėtų kelti.

Taip, vidinį vamzdį galima būtų naudoti tik paėmimui, jokiu būdu ne išmetimui, tuomet ir grunto peršalimo problemos nelieka. Beje, jei išorinį kanalizacijos vamzdį dar sugręžioti, tai ir drenažo problemos žiemos laikotarpiui nelieka.



Šeip tai čia taiklus pastebėjimas. Su betonu, tai kategoriškai, brangiausias rekuperatorius bus pigesnis už šį savadarbį, o be betono naudojant tik didesnio diametro skardinį ortakį pav. 160mm diametro 3m ilgio ortakis -10.14 Eur ir didesnio diametro kanalizacijos vamzdį, pav. DN315 6m ilgio už 111.63 Eur gaunam kad vidiniam vamzdžiui 18m ilgio reikės pakloti 60.84 Eur, o išoriniam vamzdžiui - 334.89 Eur, bendroje sumoje ~ 400 Eur, plius visokios vidinio ortakio tvirtinimo detalės, ortakių išvedimas į žemės paviršių ir pan, kainą kaip minimum pakels iki ~450 Eur. (1500 Lt), bet tokio savadarbio ŽŠ/rekuperatoriaus kaina jau labai patraukli.

Išoriniame kanalizacijos vamzdyje prigręžiojus skylių (jei vamzdžių klojimo vietoje gruntiniai vandenys yra gerokai giliau), net ir prastai įgeriančio grunto atveju, kondensato problemos nelieka. Beliktų tik sugalvoti, kaip vasarą pašalinti kondensatą iš vidinio ortakio.

Išlieka atviras klausimas, ant kiek toks ŽŠ/rekuperatorius efektyvus. Tikėtina, kad jis tieks šiltesnį orą nei tiktai ŽŠ. Jei ŽŠ tiekia ~8C-10C temperatūros orą, labai nedaug bereikia, kad aplenkti rotorinį rekuperatūrių tiekiantį orą, kurio temperatūra per šalčius nukrenta iki ~13C-14C.

Visai įdomi sistema.

Papildyta:


Jei pasidomėsi šilumokaičių tipais, sužinosi, kad yra ir praktiškai naudojamų šilumokaičių, kurie fiziškai ir yra vamzdis vamzdyje, ir jei kalbėti apie vandens šilumokaičius, tai sakyčiau, gal net ir labiau populiari sistema.
Papildyta:


Pritariu, tai bus ne rekuperatorius, bet šilumokaitis. Vis tik tokio šilumokaičio negalima aklai lyginti su standartiniu priešpriešinių srautų šilumokaičiu, nes savadarbio atveju neturėtų būti aktuali užšalimo problema.
Papildyta:


Kai klojau lauko kolektorių eskavatoriaus iškastoje ~1.8m gylio 90cm pločio tranšėjoje, kelis kartus pamatęs kaip atskilęs šlapio molio šlaitas tuoj užvirs ant dar tiesiamų vamzdžių prispausdavau tą šlaitą su nugara prilaikydamas, kojomis įsiremdamas į kitos pusės šlaitą, kol šlaitas neužvirto. Šeip tai strioko buvo bet ir vamzdžių gaila. Laiku pastebėjus pavykdavo kelioms sekundėms pristabdyti šlaito virtimą, nors aišku, nerekomenduoju to niekam daryti. Gyvybė svarbiau už bet kokį vamzdį. Pilna žmonių aukų
užvirtus tranšėjų šlaitams.
Papildyta:


Pradėjau savo lauko kolektoriaus kasimą per maždaug 2m nuotolį nuo namo, ten iškasant 2m gylio tranšėją. Kai pamačiau kaip pradėjo virsti tranšėjos šlaitai supratau, kad labai rizikuoju, taip arti namo kasdamas. Vėliau gylį mažinau iki ~1.8m bet šlaitų virtimai nuo to nesumažėjo. Gal pusę tranšėjų kastuvais reikėjo atkasinėti po užvirtimų. O eskavatorius tuo metu stovi, nes kaušas jau nepasiekia .

Drysčiau suabejot. Įvertinus įrangai išleistus pinigus ir kiek ta "investicija" leidžia sutaupyti manau kad tai ne investicija, o pinigų švaistymas. Dar paaiškės, kad sklendžių varikliukai sukinėdami sklendes suris elektros už didesnę pinigų sumą, nei tas sukinėjimas leis sutaupyti.

Manyčiau, kad rankinis sklendžių sukinėjimas yra visai vykęs patarimas ir to daryti labai dažnai nėra prasmės.

Paprastas cinkuotas ortakis čia netiktų nes per kelis metus bus pažeistas korozijos. Tam tiktų polipropileninis ar nerūdijančio plieno. Betonas - gera požemių medžiaga, bet betonuoti neracionalu. Yra betoninių blokelių su dviejomis kiaurymėmus. Užtektų juos suklijuoti į "dviejų skylių kaminą" ir jį paguldyti po žeme. Kainuotų kapeikas. Toliau viskas aišku.
Deja, toks šilumokaitis negalėtų pasiekti aukšto nvk, nes jau pačioje šilčiausioje dalyje šiluma nutekės į gruntą. Panašiai kaip kryžminių srautų šilumokaityje pats šalčiausias oras iškart kontaktuoja su pačiu karščiausiu (dviejuose kampuose), todėl jis neefektyvus. O priešpriešinių srautų šilumokaityje šiltas oras kontaktuoja su šiltu oru viename gale, vidutinis su vidutiniu viduryje ir šaltas su šaltu kitame gale. Taip palaipsniui gaunamas geriausias nvk. Norint gauti tokį laipsniškumą reikėtų izoliuoti šiltąją vamzdis-vamzdyje pusę nuo grunto ar kitos aplinkos, kad aukščiausios temperatūros išmetamas oras pašildytų tik įeinantį orą, bet ne gruntą. Dar kitaip pagalvojus, šią dalį galima pakeisti kompaktišku tradiciniu priešpriešinių srautų šilumokaičiu, kuris dar turėtų ir ventiliatorius su valdymo bloku (visas rekuperatorius). Vamzdis-vamzdyje ar vamzdis-prie-vamzdžio liktų kaip pirminė pakopa, labiau atsparesnė užšąlimui ir tiekianti keliais laipsniais šiltesnį orą nei tradicinis ŽŠ, bet papildomai vistiek reiks antros pakopos.

Taip, 2 metrai is po zemiu vertikaliai praeina i pirma auksta ir dar 2 metrai tambure iki rekuperatoraus. Ar jus matete pastayta rekuperatoriu lauke?


Reiketu rasyti, kad jums niekur nematyta sistema. Jeigu yra paemimo vamzdis tai kodel negalima ikisti i ji ismetimo vamzdzio?


Pono valia. Kaip norite taip ir lyginkite. Man tai butu rekuperatorius, nes pastarasis tampa nereikalingu.

Kazkas sake, kad ismetimas turetu buti isoriniu vamzdziu. Nesamone, nes oro paemimo silumokaicio plotas sumazetu kvadratiskai. Lyginant d100 ir d200 tai butu 4 kartus !!! Butent tik kartu turetumete pakloti ilgesni pozemini vamzdi teoriskai. Bet ivertinus, kad ismetimo silumos 4 kartus didesnis salytis su zeme tai... turetume bereikalingai ismestus pinigus ir sugaista darba

Tas vamzdis turėtų būti pilnai apšiltintas patalpose.
Žemė nebūna +14C žiemos viduryje po apšiltintu pamatu, o tuo labiau atviroje vietoje.
Matyta aukšta temperatūra padavimo ortakyje buvo blogai pamatuota. Tiek ŽŠ negalėjo išspausti.



Vamzdis vamzdyje tipo šilumokaičiai plačiai paplitę žemesnio lygio šilumos siurbliuose.
Įkišus išmetimo vamzdį į padavimo vamzdį jis papildomai pakeltų paduodamo oro temperatūrą, bet ne tiek aušktai.
Oras šiltų iki +8C (vidutinė metinė grunto temperatūra). Šioje stadijoje šviežią orą šildytų ir žemė, iš išmetamas oras. Viskas labai gerai, dvigubas efektas - reikės trumpesnio vamzdžio orui pašildyti iki +8C.
Toliau šviežias oras yra šildomas išmetamo oro ir bet iš kitos pusės gruntas jį pradeda vėsinti. Kuo toliau nuo +8C, tuo labiau gruntas vėsins paduodamą šviežią orą.
Sistema jau pradeda veikti prieš save, todėl pasiekus +8C reikia lįsti iš po žemių ir toliau šviežią orą šildyti neturint sąlyčio su +8C gruntu ar kita aplinka.
Viena pusė šildys (išmetamas oras), kita jau pradės šaldyti (gruntas). Šaldančiąją dalį (gruntą) reikia atskirti nuo vamzdis-vamzdyje kai jau yra pasiekiama grunto temperatūra.
Išmetimo vamzdis padavimo vamzdyje būtų pastoviai šlapias šaltuoju metų laiku. Reikėtų atsparaus korozijai vamzdžio ir dažnesnio dulkių valymo, kurios daug labiau sėda ant drėgno paviršiaus.


Rekuperatorius tai ir filtrai, ir ventiliatoriai, ir valdymo blokas - viso to neturėsite vien tik su užkastais vamzdžiais.

Kodel manote, kad tambure vamzdis turi buti pilnai apsiltintas? Manau atvirksciai - tambure geriau jo nesiltinti, jeigu ignoruoti kondensata ant isores pavirsiu.


Tokia temperatura rode rekuperatoriaus, kainuojancio daugiau kaip 6,000-9,000 litu, ekranelis. Vasaros pabaigoje gruntas buvo ikaitintas iki 17 laipsniu. Vamzdis 2 metrai nuo namo po 3 metru plocio terasa ir apsiltintas po 2 metrus i salis su 5cm storio polistirolo likuciais. Konstatuoju rezultatus.


Mano silumokaitis yra 18 metru ilgio. Plius 4 metrai iki rekuperatoriaus. Niekas netrukdo po zeme/patalpoje esancio silumokaicio ivada apsiltinti.


Ant oro paemimo galo pas mane uzmauta moteriska kojine. Namai - ne operacine. Kojines pilnai pakanka.
Kaip jau minejau, nestabdomas oro ismetimas pilnai dregme ispucia. Beje, oro ismetima daryciau i d700 sulinuka, kad kondensatas is karto gertusi i dugna.
O kaip jus issivaizduojate ortakus be ventkliatoriaus? Automatika tokioje sistemoje is bedos nereikalinga. Iseinant is namu pastatai minimalu greiti, grizus maksimalu. Galima ir taimeri. Ko dar butinai reikia tokiam "rekuperatoriui", kad efektyviai dirbtu?

Pritariu. Tik dėl pirmų metrų apšiltinimo, manau, kad tai pakankamai pigu ir pakankamai racionalu. Apšiltinti reikėtų pirmus 5m-10m ir to mano supratimu užtektų pasiekti tikrai aukštesnį šilumogrąžos lygį. Aišku, su papildomu priešpriešinių srautų šilumokaičiu galima būtų pasiekti ir dar aukštesnį našumą, bet jei maksimaliai taupant, manyčiau kad toks vamzdinis šilumokaitis/ŽŠ leistų pasiekti pakankamai aukštą šilumogrąžos lygį.

Aš pats sau mastau dabar apie savojo rekuperatoriaus, mano supratimu pakankamai mažo šilumogrąžos NVK padidinimą, nes be įjungto teno, labai greitai pasijaučia, šiuo metu lauke šąla ar šyla. Svarstau kelis variantus:

1. kasti lauke tranšėję, užkasinėti vamzdį ir į namą paduoti dar vieną atšaką daužant dar vieną skylę namo sienoje.

2. Priešais rekuperatorių paduodamo oro iš lauko ortakyje statyti glikolinį kaloriferį, pajungiant jį prie ŠS lauko kolektoriaus.

3. prie savo rekuperatoriaus ortakių į patalpų vidų pajungti kad ir patį paprasčiausią plokštelinį šilumokaitį.

1 variantas buvo sugalvotas dar pačioje pradžioje, kai planavau statyti plokštelinį rekuperatorių, bet tam rotorinį ir pasirinkau, kad nereikėtų papildomai išlaidauti ŽŠ kolektoriui, kurio, man tinkančio kaina ~1200Lt.

Apie 2 variantą pradėjau galvoti po koridos sėkmingų eksperimentų. Man jis atrodo patikimiau už glikolinio ŽŠ kolektoriaus kontūrą, bet kaina jo didžiausia, kas šiek tiek pristabdo, tuo labiau, kai visada turiu galimybę pasidaryti 1 variantą.

Ir galiausiai 3 variantas. Apie jį dabar mąstau, kaip apie vieną iš optimaliausių variantų. Jis veiktų iškart, kai tik rekuperatorius veikia. Nereikėtų papildomai investuoti cirkuliaciniam siurbliukui tiek įsigijimui, tiek eksploatacijai, mąstyti apie visokius optimaliausius lauko kontūro pajungimo variantus ir t.t. Bet šiame variante neaišku su drėgmės lygiais. Spėju, kad siekiant per daug nepadidinti drėgmės iki kenksmingo lygio rotoriniam rekuperatoriui, reikėtų vieno mažiausių našumų plokštelinio šilumokaičio.