na dėl to dar reiks pagalvoti.
priklausys manau kokį židinį pasistatysiu. jei jame bus oro padavimas iš lauko atskiras, tai dėl to problemų neturėtų gal būti. jei nebus reiktų išbandyti praktiškai, jei dūmai keliaus vidun ventiliatoriuka norimo galingumo bet kada galėsiu vamzdin inmontuoti.
Dabar kur gyvenu kambary stovi krosnele ir virtuvėj garų surintuvas (bendra patalpa), oro padavimo nėra išvis, per langus vėdinamės. Tai kai įsijungia garų surintuvas oras traukiamas vidun iš kamino. Tačiau nors truputi pravėrus kambario duris problema dingsta. Reiškia oras pats randa per kur jam lengviau pritekėti. per atvirą vamzdį manau vis tiek lengviau nei skverbtis per židinio dureles ir kitas kliutis.
tokie tat pasvarstymai ;-)
Sveiki,
Perskaičiau daug maž visą temą, planuoji ir aš statyti šilumokaitį po garažu. Šiuo metu turiu rotacinį rekuperatorių, ir temperatūrai krentant žemiau -3C prasideda bėdos - pučia šaltą orą (be pašildymo) ir kuo mažesnė lauko temperatūra tuo mažiau t paduoda, kaupiasi kondencatas tiek išorėje tiek viduje, apledėja vidinės detalės. Rekuperatorius visada įjungtas ~30% našumu žiemos režimu (su oro pašildymu) nustatyta kad padyotų +20 o nuo 22h iki 8h +19C, sąnaudos 60-100KW priklausomai nuo lauko oro temp. Dėl to, kad ŽŠ padės smarkiai sutaupyti tai labai abejoju, man labiau aktualu sklandus rekuperatoriaus darbas ir vėsinimas vasara.
Krypstu link gruntinio ŽŠ nes:
reikia mažiau kasti negu tiesiant vamzdį, be to toje vietoje kur reiktų kasti bus kiemas bei yra kitos komunikacijos, dėl to būtų pappildomos išlauidos tankinimui.
Prisimenant kasinėjimo darbus kai tiesėme vandens vamzdį ~1,8m gilyje net šiurpas eina, vos nepalaidojo žemės gabalas, o tranšėja dėl suaso ir žvyringo byrančio grunto gavosi ~2m pločio.
Gruntinio ŽŠ mažiausi gabaritai, idealiai telpa po garažu, būtų galima nuvesti drenažą ar palikti angą į rūsį po garažu reikalui esant būtų galima praplauti.
Kanalinis iš keraminių blokelių nepatinka dėl blokelių šiluminės varžos bei jiems reikalingo didesnio ilgio, pas mane labiau kvadratas gaunasi.
Glikolinis atkrenta dėl to kad pas mane vandens nerasta net 6m gylije, didelio ploto ir kasinėjimų bei dėl papildomo galvos skausmo dėl sudėtingumo ir vamzdžių viduje be to jis visai netinka norint palengvinti rekupo darbą, nes statant prieš rekuperatorių bus ne toks efektyvos negu kad statnat už, o pastačius už rekupo visai nepalengvins rekupo darbo.
Skaičiuoju oro 150m3/h, 3x3x1m - viso 9m3 žvirgždo ar nebus per mažai?
Vamzdžius sujungimams planuoju daryti iš REHAU arba nerūdijančio plieno, reiktų pasiaiškinti kuriuos lengviau suvirinti. Labai bijau PVC
Oro padavimas reikėtų padaryti taip, kad būtų galima imti orą iš lauko arba iš ŽŠ, bet nerandu trieigės sklendės, statyti dvi sklendes su dviem pavarom būtų brangu. Čia turbūt Raitūzas galėtų pakomentuoti... Taip pat būtų gerai padaryti du paėmimo kanalus iš ŽŠ, kuriuos būtų galima kaitalioti, bet tai dar labiau išbrangina ir tam dar reikėtų vienos trieigės skelndės arba dviejų paprastų.
Kažkaip logiškai mastant orui einant per visą ŽŠ ar dvigubai greičiau per vieną pusę o paskui per kitą pusę rezultatas turėtų būti tas pats, nes oro kiekis per laiko tarpą pereis vienodas, na čia vėl Vilienė galėtų išsamiau gal pakomentuoti kiek tame kaitaliojime naudos yra.
Ką manot apie mano blevyzgas?
Perskaičiau daug maž visą temą, planuoji ir aš statyti šilumokaitį po garažu. Šiuo metu turiu rotacinį rekuperatorių, ir temperatūrai krentant žemiau -3C prasideda bėdos - pučia šaltą orą (be pašildymo) ir kuo mažesnė lauko temperatūra tuo mažiau t paduoda, kaupiasi kondencatas tiek išorėje tiek viduje, apledėja vidinės detalės. Rekuperatorius visada įjungtas ~30% našumu žiemos režimu (su oro pašildymu) nustatyta kad padyotų +20 o nuo 22h iki 8h +19C, sąnaudos 60-100KW priklausomai nuo lauko oro temp. Dėl to, kad ŽŠ padės smarkiai sutaupyti tai labai abejoju, man labiau aktualu sklandus rekuperatoriaus darbas ir vėsinimas vasara.
Krypstu link gruntinio ŽŠ nes:
reikia mažiau kasti negu tiesiant vamzdį, be to toje vietoje kur reiktų kasti bus kiemas bei yra kitos komunikacijos, dėl to būtų pappildomos išlauidos tankinimui.
Prisimenant kasinėjimo darbus kai tiesėme vandens vamzdį ~1,8m gilyje net šiurpas eina, vos nepalaidojo žemės gabalas, o tranšėja dėl suaso ir žvyringo byrančio grunto gavosi ~2m pločio.
Gruntinio ŽŠ mažiausi gabaritai, idealiai telpa po garažu, būtų galima nuvesti drenažą ar palikti angą į rūsį po garažu reikalui esant būtų galima praplauti.
Kanalinis iš keraminių blokelių nepatinka dėl blokelių šiluminės varžos bei jiems reikalingo didesnio ilgio, pas mane labiau kvadratas gaunasi.
Glikolinis atkrenta dėl to kad pas mane vandens nerasta net 6m gylije, didelio ploto ir kasinėjimų bei dėl papildomo galvos skausmo dėl sudėtingumo ir vamzdžių viduje be to jis visai netinka norint palengvinti rekupo darbą, nes statant prieš rekuperatorių bus ne toks efektyvos negu kad statnat už, o pastačius už rekupo visai nepalengvins rekupo darbo.
Skaičiuoju oro 150m3/h, 3x3x1m - viso 9m3 žvirgždo ar nebus per mažai?
Vamzdžius sujungimams planuoju daryti iš REHAU arba nerūdijančio plieno, reiktų pasiaiškinti kuriuos lengviau suvirinti. Labai bijau PVC
Oro padavimas reikėtų padaryti taip, kad būtų galima imti orą iš lauko arba iš ŽŠ, bet nerandu trieigės sklendės, statyti dvi sklendes su dviem pavarom būtų brangu. Čia turbūt Raitūzas galėtų pakomentuoti... Taip pat būtų gerai padaryti du paėmimo kanalus iš ŽŠ, kuriuos būtų galima kaitalioti, bet tai dar labiau išbrangina ir tam dar reikėtų vienos trieigės skelndės arba dviejų paprastų.
Kažkaip logiškai mastant orui einant per visą ŽŠ ar dvigubai greičiau per vieną pusę o paskui per kitą pusę rezultatas turėtų būti tas pats, nes oro kiekis per laiko tarpą pereis vienodas, na čia vėl Vilienė galėtų išsamiau gal pakomentuoti kiek tame kaitaliojime naudos yra.
Ką manot apie mano blevyzgas?
QUOTE(montepaso @ 2015 02 24, 13:22)
Ką manot apie mano blevyzgas?
ŽŠ šilumą gauna pagrinde iš apačios, t.y. 3x3x1 realiai lieka 9m2 šilumokaitos ploto ilguoju laikotarpiu, kai išsenka akmenyse likusi šiluma ir papildomos šilumos gaunama tik iš apačios.
Žvirgždas bus per smulkus, dideli nuostoliai tekant orui.
Vamzdžius galima daryti betoninius kaip pas mane, gal net visą žš iš betoninių blokelių.
Skambinau ką tik dėl nerūdijančio plieno vamzdžių linoksa.lt, tai 204mm/2mm kaina 55/m gaunasi kosmosas . Horizontaliai galima išbetonuoti, bet vertikaliai manau vamzdis yra geriau už stambius akmenis.
Į klausimą koks tas plotas būtų optimalus radau informaciją 2ia labai neblogą pavyzduką su paaiškinimais, bandysiu pagal jį ir daryti, ten padavimo latakai išbetonuot ir nėra jokių vertikalių vamzdžių paduodančių orą gilyn nors ŽŠ aukštis 09-2,5m! tam naudojami "Rinsed stone or crushed granite of granulation 60-90 mm". Ir dar labai įdomiai plotis yra 3-3,5m o ilgis priklauso nuo rekupo, mano 150m3/h 3x3 per mažai o 3x5 pats tas tik dar liko neaišku koks aukštis yra optimalus...
. Horizontaliai galima išbetonuoti, bet vertikaliai manau vamzdis yra geriau už stambius akmenis. Į klausimą koks tas plotas būtų optimalus radau informaciją 2ia labai neblogą pavyzduką su paaiškinimais, bandysiu pagal jį ir daryti, ten padavimo latakai išbetonuot ir nėra jokių vertikalių vamzdžių paduodančių orą gilyn nors ŽŠ aukštis 09-2,5m! tam naudojami "Rinsed stone or crushed granite of granulation 60-90 mm". Ir dar labai įdomiai plotis yra 3-3,5m o ilgis priklauso nuo rekupo, mano 150m3/h 3x3 per mažai o 3x5 pats tas
tik dar liko neaišku koks aukštis yra optimalus...
1. Prisimenant kasinėjimo darbus, pats laikas padejuoti - "o kad tada būčiau ŽŠ įsirengęs... į tą patį griovį su vandentiekiu... jokių papildomų žemės darbų nereiktų daryti"
2. Nekreipkit per daug dėmesio į ŽŠ naudojamos medžiagos šiluminį laidumą. Tas paskutinis centimetras yra totali fignia, palyginus su metriniais grunto sluoksniais virš ir po ŽŠ. Tuo labiau kad keramikos šiluminė varža visiškai neįspūdinga. O dar ŽŠ numatomas sausame žvyre, tai tuo labiau. Bus ŽŠ iš keramikos ar iš ypač laidaus aukso - efektyvumo skirtumas primetu kad svyruos vieno kito procento ribose.
3. PVC bijoti yra pagrindas. Nežinau kas per žvėris tas REHAU, bet nerūdijantis plienas tai sakyčiau stiprus pereboras oriniam ŽŠ. Kuo blogai PP vamzdžiai?
4. Raituzas gal ir galėtų, jei skaitytų kokią nors kitą temą nei vėdinimo, bet kam Raituzas, jei Korida jau buvo skelbęs apie šituos, BangaS apie šituos 171 psl.
2. Nekreipkit per daug dėmesio į ŽŠ naudojamos medžiagos šiluminį laidumą. Tas paskutinis centimetras yra totali fignia, palyginus su metriniais grunto sluoksniais virš ir po ŽŠ. Tuo labiau kad keramikos šiluminė varža visiškai neįspūdinga. O dar ŽŠ numatomas sausame žvyre, tai tuo labiau. Bus ŽŠ iš keramikos ar iš ypač laidaus aukso - efektyvumo skirtumas primetu kad svyruos vieno kito procento ribose.
3. PVC bijoti yra pagrindas. Nežinau kas per žvėris tas REHAU, bet nerūdijantis plienas tai sakyčiau stiprus pereboras oriniam ŽŠ. Kuo blogai PP vamzdžiai?
4. Raituzas gal ir galėtų, jei skaitytų kokią nors kitą temą nei vėdinimo, bet kam Raituzas, jei Korida jau buvo skelbęs apie šituos, BangaS apie šituos 171 psl.
QUOTE(montepaso @ 2015 02 24, 13:22)
1. Prisimenant kasinėjimo darbus kai tiesėme vandens vamzdį ~1,8m gilyje net šiurpas eina, vos nepalaidojo žemės gabalas, o tranšėja dėl suaso ir žvyringo byrančio grunto gavosi ~2m pločio.
2. Kanalinis iš keraminių blokelių nepatinka dėl blokelių šiluminės varžos bei jiems reikalingo didesnio ilgio, pas mane labiau kvadratas gaunasi.
3. Vamzdžius sujungimams planuoju daryti iš REHAU arba nerūdijančio plieno, reiktų pasiaiškinti kuriuos lengviau suvirinti. Labai bijau PVC
4. Oro padavimas reikėtų padaryti taip, kad būtų galima imti orą iš lauko arba iš ŽŠ, bet nerandu trieigės sklendės, statyti dvi sklendes su dviem pavarom būtų brangu. Čia turbūt Raitūzas galėtų pakomentuoti... <{POST_SNAPBACK}>
2. Kanalinis iš keraminių blokelių nepatinka dėl blokelių šiluminės varžos bei jiems reikalingo didesnio ilgio, pas mane labiau kvadratas gaunasi.
3. Vamzdžius sujungimams planuoju daryti iš REHAU arba nerūdijančio plieno, reiktų pasiaiškinti kuriuos lengviau suvirinti. Labai bijau PVC
4. Oro padavimas reikėtų padaryti taip, kad būtų galima imti orą iš lauko arba iš ŽŠ, bet nerandu trieigės sklendės, statyti dvi sklendes su dviem pavarom būtų brangu. Čia turbūt Raitūzas galėtų pakomentuoti... <{POST_SNAPBACK}>
QUOTE(Milao @ 2015 02 25, 21:18)
4. Raituzas gal ir galėtų, jei skaitytų kokią nors kitą temą nei vėdinimo, bet kam Raituzas, jei Korida jau buvo skelbęs apie šituos, BangaS apie šituos 171 psl.
Nu nesakyk taip, kartais Raituzas ir kitas temas paskaito, tiesa ne dažnai
Dėl sklendės. Tai jei retai jos bus darinejamosn gal verta pagalvot apie paprastas dvi rankines sklendes?
QUOTE(Raituzas @ 2015 02 27, 09:43)
Tai jei retai jos bus darinejamosn gal verta pagalvot apie paprastas dvi rankines sklendes?
Sveiki,
na nemanau kad jos bus labai retai junginėjamos, ypač nuderi ir pavasari kai oro temperatūra nakty bus žemesnė nei diena, manau toks junginėjimas būtų visai naudingas. O tokių trireigių nežinot kur LT būtų galima gauti? El. pavarą perkelčiau nuo rekupo ant trieigio, pora ds18b20, relė + Arduino, vienas savaitgalis ir valdiklis yra
Pora pasisakymų ne vėdinime per paskutinius porą metų - na taip, gripas užpuola tikrai nedažnai
O tos lenkiškos sklendės jos iš principo ir yra rankinės, jei prie jų papildomai neprimontuoti kokio tai motoriuko. Kam dvi jei tą patį darbą gali atlikti viena trieigė?
ds18b20 geriau nei pvz NTC rezistorius?
O tos lenkiškos sklendės jos iš principo ir yra rankinės, jei prie jų papildomai neprimontuoti kokio tai motoriuko. Kam dvi jei tą patį darbą gali atlikti viena trieigė?
QUOTE(Raituzas @ 2015 02 27, 09:43)
Nu nesakyk taip, kartais Raituzas ir kitas temas paskaito, tiesa ne dažnai
Dėl sklendės. Tai jei retai jos bus darinejamosn gal verta pagalvot apie paprastas dvi rankines sklendes? <{POST_SNAPBACK}>
Dėl sklendės. Tai jei retai jos bus darinejamosn gal verta pagalvot apie paprastas dvi rankines sklendes? <{POST_SNAPBACK}>
ds18b20 geriau nei pvz NTC rezistorius?
QUOTE(montepaso @ 2015 02 27, 12:42)
Sveiki,
na nemanau kad jos bus labai retai junginėjamos, ypač nuderi ir pavasari kai oro temperatūra nakty bus žemesnė nei diena, manau toks junginėjimas būtų visai naudingas. O tokių trireigių nežinot kur LT būtų galima gauti? El. pavarą perkelčiau nuo rekupo ant trieigio, pora ds18b20, relė + Arduino, vienas savaitgalis ir valdiklis yra <{POST_SNAPBACK}>
na nemanau kad jos bus labai retai junginėjamos, ypač nuderi ir pavasari kai oro temperatūra nakty bus žemesnė nei diena, manau toks junginėjimas būtų visai naudingas. O tokių trireigių nežinot kur LT būtų galima gauti? El. pavarą perkelčiau nuo rekupo ant trieigio, pora ds18b20, relė + Arduino, vienas savaitgalis ir valdiklis yra
<{POST_SNAPBACK}>QUOTE(Milao @ 2015 02 27, 13:36)
ds18b20 geriau nei pvz NTC rezistorius?
NTC primityvus analogas o ds18b20 9-12bit rezoliucijos arba 0.5°C- 0.0625°C tikslumo, skaitmeninis + has an alarm function with nonvolatile user programmable upper and lower trigger points, galima jungti kad ir 100 ant vieno laido ir kreitptis į keikvieną pagal 64bit adresą, taip pat galima pajungti naudojat tik du laidus. . Čia kaip analogine TV vs Skaitmeninė
Sveiki,
Noriu paklausti del PP vamzdziu. Kaip daugelis mini, jog jei darai ZS ir ora tiesiogiai naudoji name - lauke reikia naudoti PP vamzdzius. Kur juos uzsisakinejote? Kazkaip ivedus i google - nerandu as pasirinkimo (domina Klaipeda). O gal vis delto galima kanalizacinius Wavin vamzdzius naudoti?
Noriu paklausti del PP vamzdziu. Kaip daugelis mini, jog jei darai ZS ir ora tiesiogiai naudoji name - lauke reikia naudoti PP vamzdzius. Kur juos uzsisakinejote? Kazkaip ivedus i google - nerandu as pasirinkimo (domina Klaipeda). O gal vis delto galima kanalizacinius Wavin vamzdzius naudoti?
Kaune turi Statybu turgus, turi Sanistal, ir esu garantuotas kad ne tik jie. Rasti tiekėjus Klaipėdoje - gal visgi šio malonumo neatimsiu Pagalbai paieškos raktažodžiai - PP pralaidos vamzdis, PP lauko kanalizacija.
Pagalbai paieškos raktažodžiai - PP pralaidos vamzdis, PP lauko kanalizacija.QUOTE(delfin @ 2015 03 02, 05:36)
Sveiki,
Noriu paklausti del PP vamzdziu. Kaip daugelis mini, jog jei darai ZS ir ora tiesiogiai naudoji name - lauke reikia naudoti PP vamzdzius. Kur juos uzsisakinejote? Kazkaip ivedus i google - nerandu as pasirinkimo (domina Klaipeda). O gal vis delto galima kanalizacinius Wavin vamzdzius naudoti? <{POST_SNAPBACK}>
Noriu paklausti del PP vamzdziu. Kaip daugelis mini, jog jei darai ZS ir ora tiesiogiai naudoji name - lauke reikia naudoti PP vamzdzius. Kur juos uzsisakinejote? Kazkaip ivedus i google - nerandu as pasirinkimo (domina Klaipeda). O gal vis delto galima kanalizacinius Wavin vamzdzius naudoti? <{POST_SNAPBACK}>
Naudoju 2xd160 kanalizacijos vamzdzius po 18 m ilgio. Kai ziemos pradzioje buvo 20 laipsniu salcio tai is po zemes pas mane i rekuperastoriu ateidavo 10+ silumos oras, nes vasara buvo isildytas pozemis. Tai reiskia, kad rekuperatorius i lauka ismesdavo 15 laipsniu silumos ora. Ar ne per didele prabanga ismesti siluma.
Sia ziema salciu nebuvo todel ne karto nesu pastebejes, kad is po zemiu butu atejes susildytas oras maziau kaip 11,5 laipsniu. Cia temperatura tokia rekuperatoriaus ekranelyje.
Todel dabar esu tokios nuomones, kad veltui ismesti pinigai rekuperatoriaus pirkimui. Kita nama statant butinai klosiu d200-350 vamzdi oro paemimui po namu, o i jo vidu kisiu d160-200 vamzdi oro ismetimui. Vamzdi klosiu po namu tam, kad apsaugoti ji nuo ziemos isalo.
Rekuperatorius pas mane dirba 50m3/val kai nieko nera namie, oi darbo 100m3/val, o nakciai 150m3/val. Skaiciuoju 15m3/val zmogui. Naujame name butinai naudosiu sklendes, kad nakciai uzsukti oro padavima i svetaine, o diena i miegamaji.
Manau, kad desiu skardini ortaki ir ji is visu pusiu apibetonuosiu grunte, o i vidu kisiu skardini ortaki.
Tokio silumokaicio d300 su d160 viduje plotas butu:
2x18x2x3,14x0,15=34m2
2x18x2x3,14x0,05=11m2
Viso 45m2 kas atitiktu gamyklinio 0,5x0,5 silumokaicio ploksteliu 180vnt. Jeigu skaiciuoti po 2mm tai sumustinis butu 0,36 metru storio. Tokiu budu savadarbio rekuperatoriaus nvk butu aukstesnis, negu bet kurio gamyklinio.
Sia ziema salciu nebuvo todel ne karto nesu pastebejes, kad is po zemiu butu atejes susildytas oras maziau kaip 11,5 laipsniu. Cia temperatura tokia rekuperatoriaus ekranelyje.
Todel dabar esu tokios nuomones, kad veltui ismesti pinigai rekuperatoriaus pirkimui. Kita nama statant butinai klosiu d200-350 vamzdi oro paemimui po namu, o i jo vidu kisiu d160-200 vamzdi oro ismetimui. Vamzdi klosiu po namu tam, kad apsaugoti ji nuo ziemos isalo.
Rekuperatorius pas mane dirba 50m3/val kai nieko nera namie, oi darbo 100m3/val, o nakciai 150m3/val. Skaiciuoju 15m3/val zmogui. Naujame name butinai naudosiu sklendes, kad nakciai uzsukti oro padavima i svetaine, o diena i miegamaji.
Manau, kad desiu skardini ortaki ir ji is visu pusiu apibetonuosiu grunte, o i vidu kisiu skardini ortaki.
Tokio silumokaicio d300 su d160 viduje plotas butu:
2x18x2x3,14x0,15=34m2
2x18x2x3,14x0,05=11m2
Viso 45m2 kas atitiktu gamyklinio 0,5x0,5 silumokaicio ploksteliu 180vnt. Jeigu skaiciuoti po 2mm tai sumustinis butu 0,36 metru storio. Tokiu budu savadarbio rekuperatoriaus nvk butu aukstesnis, negu bet kurio gamyklinio.
