Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

PVC blogai dėl tipo besiskiriančio chloro. Gal dėl to PE labiau tinka oriniam ŽŠ.

Tai viskas aišku - PE vamzdis. Dabar tik ieškau kas pjausto reikiamą ilgį. Daugumoje po 100m parduoda, yra kas turi 200. man reiks 150-140. Sujunginėti arba imti 200 ir pjauti kiek reikia, nebūtų sujungimo.
Kainos irgi įdomios. nuo 3.3lt/m iki 2,3lt/m.

D25 PE pirkau po 1,5 PLN / m

Baltarusijoje iki siol gaminami keraminiai kanalizacijos vamzdziai. Reiketu naudoti kuom didesni diametra, kad galima butu pravalyti. Nenaudoti alkuniu.

Papildyta:
http://beril.lt/medi...o-Klimat_LT.pdf

Lietuvoje si rekuperatoriu parduoda po 6,000 litu. Lenkijoje jis kainuoja 10,000. Atjungus silumos siurbli sio rekuperatoriaus NVK tera apie 60%.

Tingiu kelti visa tema - bet ar siūlo Lt kas nors glikolini vandens šilumokaiti ? Kaina panaši kaip orinio, bet su higiena viskas geriau ir nėra apribojimu dėl grunto tipo ?

Tai pasiskaitinėk, Cibulis buvo tris glikolinių ŽŠ įrengėjus nurodęs.

Pas mane nebuvo numatytas popierinis šilumokaitis ir gręžskylė.
Šios sistemos ilgaamžisškumas bus geras, tol kol šilumokaitį pažeis korozija.
Šildytuvas yra prastesnis variantas nei aušintuvas, nes šildytuvas kelis kartus mažesnio paviršiaus ploto ir nėra kondensato nuvedimo.
Reikia imti AVA.
Apledėjimas įmanomas tik vėsinimo rėžimu, vasarą. Žiemą jis neapledės tikrai, nes dirbs šildymo rėžimu. Arba salda grybauja, arba nesuprato apie ką klausiama.

Reikėtų jungti į sistemą lygagriačiai su dviem cirkuliaciniais dibančiais taip pat lygegriačiai, tai nėra pats lengviausias variantas, bet kontūrų hidrauliniai nuostoliai labai skirtingi, todėl tai įmanoma padaryti.
Jokių atbulinių vožtuvų ar trieigių čia nepridėsi, nes iškart kyla hidrauliniai nuostoliai ir įrangimo kaina.
Suderinimo seka būtų tokia: prie gero minuso paleidžiami abu cirkuliaciniai (ŠS neveikia). Nusistovėjus rėžimui mažinama įtampa topsflo (5W) cirkuliaciniui nuo 12V žemyn po truputį ir žiūrima kada pradės kristi į rekuperatorių tiekiamo oro temperatūra. Atradus šį tašką įtampa dar vos vos pakeliama, kad nesijustų oro temp kritimo ir užfiksuojama. Tai gali būti ir 8V, ir 6V. Tada po truputį mažinamas pagrindinio ŠS cirkuliacinio siurblio (60-100W) galingumas ir vėl žiūrima kada pradės kristi oro temperatūra tarp AVA ir rekuperatoriaus. Tikriausiai tai bus pats mažiausias įmanomas nustatymas. Reikia palikti tokį nustatymą, kad temperatūra dar nekristų. Atradus šias padėtis reikia ir palaikyti tokį cirkuliacinių siurbliukų rėžimą kai rekuperatorius orą ima iš glikolinio ŽS (GŽŠ).
Norint išjungti GŽŠ (by-pass rėžimas) tiesiog išjungiamas topsflo ir GŽŠ nustoja veikti. Vasarą galima įjungti GŽŠ ir kartu perjungti rekuperatoriaus apėjimo skledę, tada bus tiekiamas vėsus oras.


Pastačius AVA priešingoje pusėje, už ŠS, jis gaus šaltesnį glikolį. Vasarą bus geriau, nes efektyviau vėsins veikiant ŠS, bet žiemą bus blogiau, nes ŠS sumažins glikolio temperatūrą ir automatiškai glikolinis žš mažiau pašildys orą.

AVA250 300eur
Topsflo 100eur
"aprišimas" ir apšiltinimas 200eur
darbas 200-300eur (2d+derinimas)

Jei šioje schemoje, lauko kolektorių tarp pajungimų pridaryti, kokiu nors vožtuvu, tai galima būtų išsiversti su vienu cirkuliaciniu pajungtu prie vidinio kontūro. Bet šeip mintis gera. Vis bandžiau išspręsti to vožtuvo pajungimo klausimą, bet teisingai, jei veiks lauko kontūro siurblys, atkrenta to vožtuvo butinybė.

Vis tik išlieka vienas niuansas. Lauko kontūro cirkuliacinį siurblį valdo ŠS automatika, kuri nustojus dirbti kompresoriui atjungia ir cirkuliacinį. Kaip priversti jį dirbti nuolat, tuo labiau mažesniu galingumu.

Beje, kaip supratau, mano cirkuliacinių įtampa 230V.

radau porą ŽŠ pajungimo schemų prie esamo gręžinio - abi per atbulinius vožtuvus:
http://wentylacje-lu...yzacja-pasywna/
http://www.sole-ewt....m... und WP.pdf

Už mano sklypą mažesnių tikrai abejoju ar būna - 4,5a. O orinio ŽŠ vamzdį sutalpinau. Ir visiškai nebrangiai. Cibuliui gal ir iš tikro jau per vėlu, bet gal bus kitiems kam įdomu. Irgi vamzdis neina tiesiai, o sukasi sklypo pakraščiais. Bet vamzdį ėmiau ne kietą PP ar PVC, o lankstų techninį PE. Išorė - gofra, vidus - lygus. Visa bukta 25m kainavo 360Lt / 105€. Tas PE vamzdis, palyginus su PP ar PVC turi tokią nedidelę bėdelę - atsparumas šalčiui tik -5C. Bet problemos sprendimą jau numatęs. Papildomai dar po žeme kasiu PP vamzdį, kuris daug atsparesnis žemoms temperatūroms, bet tiesus, nelankstus. Tai jis bus tokioje vietoje, kur lankstumas ir nebūtinas, trasa eina tiesiai. Taigi oro kelias toks - pirmiausia sklypo kampe patenka į PP vamzdį, šiuo tiesiu vamzdžiu tekėdamas tikėkimės sušyla bent iki -5C, toliau pereina į lankstų PE, kuris vingiuodamas sklypo pakraščiais įvingiuoja į techninę patalpą. Reikalinga tik viena alkūnė - ten kur vertikalus oro paėmimo stovas jungsis su tiesaus PP vamzdžio galu. Visur kitur užlenkimai minimum 3m radiuso, tik iškilimo į tech. patalpą vietoje užlenkta apie 1m radiusu.

Klausimas kaip jam su silumos laidumu
Gal siom dienom bandei prassiurbti ir pamatuoti t kiek gaunasi antrame gale ?

Manau kad vamzdžių sienelių šiluminė varža yra fignia, palyginus su viso supančio grunto varža. Dėl dėl šiek tiek didesnės sienelių varžos šiek tiek mažiau bus šaldomas gruntas. Prapūsti dabar galimybės nėra, nes vienas galas užkastas, laukia tolimesnių žemės darbų ir vamzdžio ilginimo.