Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

Kadangi namą planuoju šildyti grindiniu šildymu, todėl neapseisiu be geoterminio silumos siurblio. Kyla naturalus klausimas ar tada apsimoka dar kažką papildomai konstruoti, kad būtų pašildomas paduodamas oras į rekuperatorių.
Įkastas vamzdis, nors ir brangus malonumas (REHAU antibakterinis), bet kaip ir daugiau sąnaudų neturėtų būti. Tuo tarpu šilumos siurblys visada naudos el. energiją, kad surinktų šilumą ir t.t.

Vat kur dilema ...

Vilienė neseniai įsigijo rekuperatorių. Gal jo dokumentuose nurodyta prie kokios temperatūros kyla užšalimo grėsmė ir pradeda naudoti teną?

Dar praeis 5-6sav. kol jį išvysiu gyvai
Dokumentai yra prieinami internete, bet juose tokios info , deja, nėra. Savam rekupui teną amputuosiu.

Užmačiau įdomią temą ir sakau, negi ir aš joje netarsiu nei vieno žodelio .

Pradžiai įmesiu, savo užrašus šia tema, (pagrinde vertimas iš šios svetainės):


Tekstas glaustas, ruoštas sau. Aš jau kaip ir apsisprendęs, kad tiesiu gliukolinį vamzdį. Mane labiausiai žavi jo saugumas, bei galimybė nesudėtingai išjungti visą sistemą išjungus siurbliuką. Orinio šilumokaičio atveju tam reikėtų įsigyti dar vieną įrenginį. Beje gliukolinio atveju labai lanksčiai galima reguliuoti šildymo ar vėsinimo galingumą reguliuojant siurbliuko galingumą, o tiesioginio orinio žemės šilumokaičio atveju jis reguliuojamas tik pratekančio oro srautu, labai diskretiškas, arba veikia arba išjungtas. Kadangi primečiau, kad man užteks 200m3/h galingumo rekuperatoriaus, tai gliukolinio vamzdžio po gruntu man reikėtų užkasinėti 100 m ilgio. Tai reiškia, kad su 50cm kaušo eskavatorium, man reikės iškasti 50m ilgio tranšėją.

Lyginant su geoterminiu šilumos siurbliu, paprasto šilumokaičio COP yra ženkliai aukštesnis dėl kompresorių nebuvimo, bet reikia ilgesnio vamzdžio, kad išgauti tą patį galingumą. Beje, geoterminio šilumos siurblio atveju, atstumas tarp vamzdelių turi būti 1 metras, dėl žemesnių temperatūrų, tai jau eskavatoriaus reikės su 1m kaušo plotu.

Aišku galima paduodamą orą pašildyti su geoterminio pagalba, tada išvis perki rekupa su vandeniniu oro pašildymu ir visos investicijos. Paduodamo oro šildymo savikaina bus didesnė nei užkasto žemės šilumokaičio, bet kokius 3-5 kartus pigesnė nei elektrinio teno. Tad žemės šilumokaičio atsiperkamumą jau reikėtų skaičiuoti lyginant ne su elektros pašildymu bet su geoterminio ir aš vis tik būčiau linkęs manyti, kad žemės šilumokaitis nelabai atsipirktų. Na čia DEU teisingiau paskaičiuotų, nors iš kitos pusės jis jau skaičiavo lygindamas su elektra ir teigia, kad žemės šilumokaitis neapsimoka, tai ką jau kalbėti apie lyginimą su geoterminiu šildymu.

Iš kitos pusės, vėdinimo sistemoje buvo numesta mintis, kad nors rotaciniai rekuperatoriai (regeneratoriai) turi mažesnį naudingumo koeficientą, kuris skaičiuojamas lyginant oro temperatūras, bet jis patalpoms vis tiek perduoda daugiau šildymo energijos kilovatais, kadangi jis nors ir paduoda vėsesnį orą, bet oras labiau drėgnas ir jam nors ir iki mažesnės temperatūros pašildyti, reikia daugiau energijos nei sausesniam iki aukštesnės plokštelinio rekuperatorio atveju. Dar vienas regeneratoriaus pliusas, kad jam nereikia pašildyti patiekiamą orą.

Taigi tiems, kas svarsto ar reikia žemės šilumokaičio ar ne, gal prieš tai reikėtų pasvarstyti, ko jiems iš tikrųjų reikia, rekuperatoriaus ar regeneratoriaus, kurio akcijinė kaina prasideda nuo 1980 Lt ir nereikės papildomai investuoti į papildomą lauko oro pašildymą (nors dėl šio teiginio jau nebesu tikras, nes ką tik duotoje nuorodoje esančių regeneratorių aprašyme yra parašyta "Oro šildytuvas: vandenins arba elektrinis"). Jei vis tik apsistos ties rekuperatorium, tada protinga pradėti mąstyti apie žemės šilumokaitį, kad įrenginys galėtų kokybiškai dirbti ir žiemą, nes su elektriniais tenais šildant, greičiausiai rekuperatorius bus greitai išjungtas. Šildant ir su geoterminiu šildymo išlaidos turėtų būti juntamos, bet skaičiuojant žemės šilumokaičio įsirengimo kaštus, manau geoterminis šildymas turėtų būti pateisinamas. Beje, dar reikėtų sužinoti, kokios temperatūros skystis turi būti paduodamas į konkretaus rekuperatoriaus vandeninį pašildymo kontūrą. Jei ji bus per aukšta šilumos siurbliui, tai reikės mąstyti apie papildomą kanalinį vandeninį oro šildytuvą.

Jei pasiruošęs padaryti "sizifo" darbą ir giliai susikultivuoti sklypą mano manymu yra kvailoka neiti iki galo ir nepasistatyti šilumos siurblio. Vien dėl delta t kolektorius veiktų žymiai efektyviau.
Dėl COP nesu toks tikras, kiek paimsi iš grunto su mažu delta t (esant tik kanaliniam šilumokaičiui, kurį vėsina paduodamas oras) ir kiek paimtum jei ŠS glikolį atšaldytu rimčiau, gal iki kokių -15...-20C (nežinau tikslių GEO parametrų) bet akivaizdu dėl deltos sistemos efektyvumas ir galia tikrai didėtų.
Žvyrinio ŽŠ tyrimuose lenkai teigia, kad sistema aušinant veikia su COP~15. Dėl šildymo neteko matyti duomenų.
Metras tarp vamzdžių: čia priklausomai nuo reikiamų išspausti iš sistemos kW. Paties PN per akis būtų kokių 5-6kW viskam, kai "metrinį" kolektorių įsirenginėjantys švaisto nuo 10kW ir daugiau. Todėl nebijočiau PN'ą jungti ir prie tankiau klojamo kolektoriaus. Tik ar apsimokės toks kultivavimas, ar bandei primesti litinę šio projekto išraišką? Jei jau apsisprendei tai nepramesk progos ir klok viduje rostverko, turėsi natūralią EPS kepurę, kuri labai padidins efektyvumą pakeldama grunto temperatūrą.
Papildyta:

Ar būna nemokamas sūris? Manote geresnio nenusipelnėte? Čia aš paveiktas feistininkų propagandos taip galvoju

Super! labai įdomios mintys! Aš iš pradžių buvau tik už vamzdžio kasimą, nes mačiau tokius pliusus:
1. Naudojimas nereikalauja papildomų išlaidų (gal kažkiek rekuperatoriaus variklių sąnaudos padidėtų dėl papildomo pasipirešinimo???)
2. 60-70 metrų vamzdžio galima pakloti aplinkui namą ir tai nesukels ateityje nepatogumų jei bus poreikia kažka kasti t.y. nebus rizikos pažeisti vamzdį.
3. Veikia tiek žiemą, tiek vasarą.

Pagrindinis trūkumas, kurį akcentuoja priešininkai yra bakterijos ir kondensatas. Gal aš klystu, bet jeigu rekūpas veikia pastoviai 200 kub.m režimu ir vamzdžiu oras juda pakankamai greitai tai iš kur ten tas kondensatas su tom bakterijom?? suprantu jeigu laikai išjungtą kažkiek laiko arba super lėtai veikiantį ...


P.S. REHAU gamina labai įdomius vamzdelių "cilindrinius tinklus", kažkaip man patraukliai atrodo, nes nereikia vamzdžio vedžioti po visą sklypą arba nereikia super brangaus gręžinio ... Ką manot http://www.rehau.pl/...A002FDF96.shtml

Nenustebčiau, jei bakterijų rastų ant meteoritų ar vos ne ant kosminių dulkių, ką ten vamzdis šiltai ir drėgnai po žeme. Tik klausimas kokios jos ir jų poveikis...
O drėgmės tikrai neišvengsite. Kuo šiltesnis oras, tuo daugiau garų jame gali būti. Vėsdamas oras praranda garų talpumą ir "pereboras" iškrenta rasa - kondensuojasi. Jūs iš lauko paimate +25C orą, kuris atvėsta vamzdyje iki +15C, garų perteklius nubėga sienelėmis. Žiemą atvirkščiai - pašildote orą ir nuo to jis pasausėja - santykinė drėgmė sumažėja.

Gal kas galite padėti apskaičiuoti vieną paprastą dalyką - kiek papildomai W elektros sunaudotų rekuperatoriauus varikliai jeigu oro padavimas butų per 60 metrų ilgio 20cm diametro vamzdį su oro filtru ir keliais kampais.

Giukolinis įrenginys naudoja 50-100W energijos siurbliams ir valdymui.

jeigu gaučiau, kad vamzdis papildomai pridės tik kelis W el. sąnaudų galėčiau apsispręsti ties vamzdžiu.

Galvoju, kad su šiuolaikiniais DC varikliais vasara galima turėti išviso nemokamą vėsinimą pajungus net ne pačią brangiausią saulės bateriją.

Tas ženkliai efektyviau, tai tik didesnis temperatūrų skirtumas ir iš mažesnio vamzdžio ilgio galėsi paimti tuos pačius kilovatus. Bet, su didesniais temperatūrų skirtumais, labiau būtų prievartaujama gamta, sunkiau atsistatytų temperatūra aplink šilumokaitį. Pats juk du lygegrečiai pasidariai ŽŠ tam kad vienas turėtų laiko atsigauti, kol kitas dirba. Su vamzdžiais niekas geoterminiam juk netiesia pagalbinės atšakos. Dėl to didesnio temperatūrų skirtumo ir atstumas tarp vamzdžių privalo būti didesnis dvigubai (ŽŠ apie pusmetrį, geoterminiam apie metras).

Nors apie geoterminį tai vis pamąstau. Gal sakau, kai tiesiu ŽŠ vamzdelius, zaodno pratiesti ir geoterminio. Šilumos siurblį kokį papigiai nusipirksiu, pasinaudodamas interneto išmintimi kaip nors pasijungsiu.

Vamzdžių išvedžiojimo darbus galima atlikti pačiam ir ženkliai pigiau. Bet ir tas pačiam, tai ne su lopeta dirbti, bet samdyti eskavatorių, pačiam tik vamzdžius pravesti reikės. Turiu pažystamą tai išsiklausinėjau apie geoterminio įvedimą (klausinėjau labiau galvoj turėdamas kaip ŽŠ prasitiesti ). Taigi, kadangi 1kW geoterminio galingumui reikia 50m vamzdžio ilgio, tai kokiems 4kW, kurių primetu man turėtų su kaupu užtekti, reikėtų tik 200 m vamzdžio. Pasak pažystamo, jei pats darysiuos, tai su eskavatoriaus samdymu ir visom medžiagomis turėčiau sutilpti į kokius 2 tūkstančius litų. Čia dar su atsarga. Iš esmės tikrai labai viliojanti šilumos šaltinio galimybė.



Tikrai ne dėl kilovatų. Dėl kilovatų vamzdžio ilgis, atstumas tarp vamzdžių dėl žemesnės vamzdžių temperatūros.



Tankiau suklotu vamzdžiu, žemesnių temperatūrų geriau neleisti. Gal geriau ir žemės šilumokaičiui tiesiant naudoti didesnį atstumą. Pas mane sklypas nemažas, tikrai užtektų. Litinę išraišką primesti bandžiau. Kaip minėjau lauko darbai turėtų kainuoti iki 2k Lt, pats šilumos siurblys, originalus apie kokius 15k Lt, originalaus aprišimas apie 5k Lt. Tad pats šilumos siurblys pakankamai brangus. Bet jie ženkliai pinga. Galima kol dar grindys neišlietos ir gerbūvis nepadarytas vamzdžius susikloti ir užkonservuoti laukiant atpigimo, arba bandyti žaisti su aukščiau paminėtom samodėlkėm.

Ankščiau net mintis nekildavo skaičiuoti vamzdžio vedžiojimą namo viduj, sakiau namas per mažas, net trečdalio vamzdžio nesukišiu. Dabar iš akies primečiau gavos 70m. Na čia užsivedžiau, pradėjau vamzdžio paklojimą braižyti, tai su tarpais nuo roostverko 50 cm išvedžiojus vamzdį, laikantis atstumo 50 cm tarp kilpų gavosi 110m. Na čia mintį davei. Blin, čia su kastuvu pusdienis, ir už ŽŠ paklojimą mokėsiu tik tiek, kiek vamzdis kainuos. Nu blin, tikrai pastatysiu . Kaip manai, 50 cm gylio turėtų užtekti? Ir ar ne taip gausis, kad žemės šilumokaičiui imsiu šilumą iš namo vidaus per polius ? Nors jei šaltąjį vamzdžio galą kišiu į namo vidurį, o į išorę, arčiausiai polių - labiausiai sušildytą vamzdžio viją, tai iš vamzdžio nelabai to šalčio poliai gaus. Nu tikrai reiks pastatyti . Joo, geoterminio po namu nenutiesiu, bet žemės šilumokaitis tikrai papigiai gausis . Na dar aišku iki pavasario turėsiu laiko idėjai suvirškinti , bet iš pirmo žvilgsnio tikrai patraukliai žiūrisi.

Tai dabar eskavatorių kviesti reikės, tik tuo atveju jei vis tik pasiryžčiau geoterminį tiesti. O aš dar galvojau, kad žemės šilumokaitis tikrai brangus .



Žinok, jau buvau nusižiūrėjęs, kaip atsarginį variantą , sakiau jei ŽŠ taip vis tik pinigų iš banko neužteks... dabar jau, kaip ir manau, kad nereikės ekonomint

Papildyta:


Žinok neapsigauk. Visi kas daro, papildomą varikliuką oro srautui stato. Nepasakysiu tiksliai kodėl, nuo pat pradžių labiau glikolinis ŽŠ viliojo, tai labai ir nesigilinau. Vilienė tikrai turėtų žinot, paaiškins kodėl. Tad, dėl elektros sąnaudų, nelabai ir išloši , gal tik oro siurbliukas pigiau kainuos nei vandens.

Labai dažnai, gal net didesnę laiko dalį vasarą oro temperatūra būna kaip tik tokia, kokios ir reikia vasarą. Kam tuomet naudoti elektrą stumdant orą po žeme? Juk vis tiek jokios naudos iš to negausi. Glikolinio ŽŠ atveju, tik ištraukiai siurbliuką iš elektros tinklo ir viskas, o oro paduodamo po žeme atveju reikia dar ir papildomą sklendę daryti. Be to, tuo metu ir gali pradėti veistis bakterijos. O kondensatas, vasarą ekspluatuojant ŽŠ upeliais bėgs. Neteko matyti, kaip upeliais bėga iš miesto autobusų kodicionierių kondensatas?



Lenkiškai nesuprantu, o paveikslėliai neaiškūs. Jei ten glikoliniam ŽŠ skirtas daiktas, tai dėl per mažo atstumo tarp vijų, jos nedirbs pilnu pajėgumu, permokėsi už vamzdžio metražą. Teko matyti straipsnį, kaip Lietuvos kaimo gudruoliai panašiai sugalvojo susuktą geoterminio vamzdį kišti į žemę, ir dar gyrėsi taip taupantys žemės darbų apimtis. Na aš jaučiu užuojautą jų klientams.
Papildyta:


"nemokamą vėsinimą" - "ne pačią brangiausią saulės bateriją". Kur čia nemokamą? Saulės elementų pagamintos elektros savikaina įtraukus saulės elementų amortizacija gaunasi ženkliai, daugiau nei du kart, brangesnė nei perkama iš "Lesto". Saulės elementų pagamintą elektrą reikia tik pardavinėti "Lesto" subsidijuojamu tarifu, o ne pačiam naudoti tokią brangenybę.

Tik nesakyk, kad tapai žaliuoju ekstremistu "Labiau" ar "ne labiau" prievartaujama gamta yra paistalai. Kiek pramonė, atliekos ar net tos pačios bezdančios karvės "paturi" gamtą tai su tavo ŽŠ kaip drambliui uodas.
Mano ŽŠ, kuo toliau gilinuosi tuo labiau suprantu didelį galios pereborą. Todėl labai lygiuotis nevertėtų.
Reiktų pasidomėti realiais ŠS darbo parametrais ir sužinoti, kokios temperatūros glikolį jis atiduos. Nepamirškim kad tai glikolis žemėje, ne freonas ir kažkokių super žemų temperatūrų tikrai nebus, spėju kažkur ~ -10C ne mažiau. Jei tavo vamzdžio ilgis bus pakankamas (darbinis plotas) tai jokio čia prievartavimo, pasiskirstys dirvoje ir tiek.
Papildyta:

Būtent dėl kW. Kuo didesnis delta t tuo efektyvesnis ir galingesnis kolektorius. Galutiniame rezultate viskas susiveda į kW.
Papildyta:

Išmintis nė truputi nenustebino. Kaip jums kils ranka 15k atiduot už "originalą" kai realiai pamatai ŠS kaštus?
DUE aiškus pasius , bet aš už protingai įvertintą kinietišką produkciją. Nes brendai nesamoningai brangūs. Jei namų sąlygomis žmonės susikonstruoja, tai kinai pramoniniu būdu padarys tik geriau. Man pačiam dažnai nagai panyžta, juolab kad turiu iš ko. Kompresorių pasirinkimas, tik galingesnių nei iš buitinio šaldytuvo, freonas-oras šilumokaičius į laužą atiduodam, o ir žmogų turiu, kuris nesunkiai viską sumontuotų...braliukų pvz tik papila žibalo ugnin
Papildyta:

Žvyrinio ŽŠ autoriai teigia, kad šilumokaitį horizontaliai apšiltinus 12cm EPS tai atitinka jo įgilinimą ~1,5m. Jei pats grindis tarp rostverko šiltinsi bent 25-30cm tai po šiltinimu gausi labai geras sąlygas šilumokaičiui, manau galima tikėtis pastovios temperatūros +5...+7C ištisus metus. Dėl polių - pats kaltas bet labai dėl jų nepergyvenk. Būtinai šiltink rostverką horizontaliai perimetru bent 50cm pločiu, vamzdį klok min 50cm nuo rostverko. Koks bus rostverko aukštis? Manau glikolinį kontūrą gali įrengti aukščiau nei polių viršus, tarp rostverko. Grįžtamą klok palei kraštą, arčiausiai rostverko, kuriam reiktų nepagailėti trupučio ekstra šiltinimo ne tik iš išorės, bet ir vidaus.
Pasiklojus glikolinį kontūrą, nepasistatyti ŠS būtų neprotinga. Jau esant pusiaukėlėj sustoti...
Papildyta:

Žvyrinis ir vamzdinis ŽŠ turi turėti by-pass, tai būtent tokiems atvejams kurių jūs bijote. Ir nebereikės nieko stumdyti.

Prisipažinsiu ne specialistas esu, bet žinok nesigilindamas į esmę, taip iš pirmo žvilgsnio primesdamas spėju, kad vis tik neteisus esi.

Natūraliam gliukolis-oras šilumokaityje, gliukolis bus atvėsinamas mažiau nei šilumos siurblio kompresoriuje, atitinkamai iš siurblio į žemės šilumokaitį bus paduodamas žemesnės temperatūros tirpalas. Žemesnės temperatūros tirpalas labiau atšaldys žemę aplink save, atitinkamai įšals didesnis žemės plotas aplink vamzdį. Aišku, jei vamzdžio ilgis didelis, galiausiai jis bus pašildytas iki reikiamų temperatūrų, bet bent jau pačioje pradžioje, tai dėl labiau išprievartautos gamtos, nepavyks iš jos dar daugiau paimti, tankinant vamzdžius. Antru siurbliu iš jau išsemto tvenkinio daugiau vandens neprisemsi. Apie gamtos išprievartavimą aš kalbu ne kaip žaliasis, o kaip inžinierius žiūrėdamas, ką dar aš galėčiau iš jos paimti . Reikia leisti gamtai šiek tiek atsigauti. Negalima jos prievartauti per daug.

Kaip manai, kiek reikėtų įgilinti žemės šilumokaičio vamzdį pakastą po apšiltintomis grindimis?

Dėl šilumokaičio po namu, naudojimo šilumos siurbliui bet kokiu atveju atkrenta. Nors kai pasakei, kad kask po namu, tik norėdamas parodyti, jog po mano namu per mažas plotas pradėjau skaičiuoti ir buvau nustebintas galimybėmis. Bet dabar galimybes žinau, ir jei kalbėt apie šilumokaitį šilumos siurbliui, aš iš jo išpeščiau tiktai 1 kilovatą. Tai tikrai per mažai. Be to labiau būtų atvėsinami pamatų poliai. Tad bent pigų žemės šilumokaitį prasivesiu. Ir tai bus afigenas navaras. Bet vamzdžių po žeme šilumos siurbliui neatmetu. Kadangi, kaip minėjau man tereikia 200 metrų, tai eskavatoriui už 100 m ilgio 1 m pločio ir 2m-2,5m gylio (gruntinis pas mane 2,2m, tai geriausiai būtų 2,5m pakasti, pats patarei ) tranšėją tikrai daug nesumokėčiau. Primetu, kad kai liesiu grindis, svarbu tik įbetonuoti vamzdžio galus, o pati vamzdį pakasti kur nors šalia namo sienų. Kainuos tiktai vamzdis (apie 600 Lt). Ateis kada reikalas, nusisamdysiu eskavatorių ir užbaigsiu tiesimą. Arba prieš liejant grindis, vis tiek reikės pratiest visas komunikacijas, zaodno ir šilumokaitį pakasčiau, tada iš vis pigiau bus, gal net tą pačią tranšėją kelioms komunikacijoms panaudėti išeis.

Iš tikrūjų, nors ir įrodinėju DEU, kad noriu šildytis saulės kolektoriais, jei pavyktų užsikurti geoterminį šilumos siurblį už kokius 5k-10k Lt, tikrai mesčiau viską ir pereičiau prie geoterminio. Prisiskaitęs internete apie visokias samodelkes, aš net turiu vilties, kad tai pakankamai realios galimybės. Nesigaus, laikysiuos tikslo - saulės kolektorių. Lauksiu naujienų iš tavęs dėl kolektorių naudingumo žiemą.