QUOTE(mintas @ 2014 02 20, 23:30)
Matai, jei daryti vieną kaloriferį, ar jų sekciją, tai taip, kiekvienas laipsnio kritimas yra skaudus, bet žiūrėkim pavyzdį, įteka -30C oras, jis pirmiausiai patenka į kaloriferį kuriame glikolio temperatūra -5C- -10C, sušils? taip, tikrai sušils, toliau oras patenka į kaloriferį ar jų sekciją kurioje glikolio temperatūra -5C - 0C, sekanti sekcija 0C - +5C. Glikolio temperatūros kritimas nuo +5C iki -10C, bet paskutinėje sekcijoje jis sušildomas lygiai taip pat, kaip tavuoju atveju jis iš vis tebūtų šildomas, o manuoju atveju oras jau būtų pakankamai pašildytas ankstesnių sekcijų.
Kur aš matau dar vieną pliusą, be mažesnių elektros sąnaudų už silpnesnį cirkuliacinį? Ogi didesnis temperatūrų skirtumas tarp grunto ir glikolio leis intensyviau vykti šilumos mainams, tad čia tikėtina, kad ir vamzdžio užtektų trumpesnio perimti tam pačiam energijos kiekiui.
Jeigu į pirmąjį kaloriferį būtų paduodamas -5C glikolis tai oras jame sušiltų mažiau nei tokiu atveju kai paduodamas +5C.
Noriu pasakyti, kad galimas variantas būtų toks, kad +5C ir +5C glikolio du kaloriferiai atstotų tris kaloriferius su -5C, 0C ir +5C glikolio temperatūra.
Arba 3 atstotų 4.
Didesnis glikolio atšaldymas galėtų sumažinti reikalingą vamzdžio ilgį. Čia sutikčiau. Ir dėl cirkuliacinio sanaudų sutikčiau, tik jas būčiau linkęs laikyti simbolinėmis, nes tie 10-15W veiktų tik 25-30% laiko per metus.
QUOTE(Vilienė @ 2014 02 21, 11:32)
Dėl vėdinimo - ne, vėdinimas visiškai nepadeda išvengti radono, jo tikrai neatsikratysite kad ir labai vėdindami užterštą patalpą. Radono molekulės prikomba prie dulkių, sienų ir grindų, yra sunkesnės už orą ir vėdinimas jų nepašalina. Vienintelis būdas - neįsileisti radono. Bet LT sąlygomis tai neaktualu.
Nu gal ir neišvėdintų, bet ne čia problema. Radonas išnyksta savaime, jo skilimo pusamžis yra tik 91 val. t.y. pusę radono dujų savaime suskyla per 91 val. ir taip vis mažėja ir mažėja. Todėl ir kaupimosi nesureikšminčiau.