QUOTE(BangaS @ 2014 02 20, 12:29)
Nematau problemų tame, kad visi nuosekliai sujungti šilumokaičiai gaus aukščiausios temperatūros glikolį įėjime, o pirmutinis grąžins su 10 C skirtumu, o paskutinis gal tik su 1...2C skirtumu.
Bet tokiame modelyje bendras glikolio kritimas bus ~7C lygyje. Prie ko aš lenkiu.
Nesvarbu kaip jungti tuos "kaloriferius", svarbu srautas. Tai yra, mažos elektros sąnaudos už cirkuliacinį. Niekada nebus mažo gflikolio temperatūrų kritimo esant nedideliam srautui. Esmė ta, kad aš nematau čia didelio poreikio mažinti t kritimą, čia gi ne kompresorius. Svarbu tik energijos perdavimas, kurį pasiekti galima tiek intensyvinant skysčio judėjimą, tiek ir didinant temperatūros kritimą šilumokaityje. Manau, kad būtent ŽŠ atveju, teisingiau energiją perduoti ne didinant glikolio srautą, o didinant temperatūrų kritimą. Tuo mes nedidindami sąnaudų, o tai reiškią sąskaitos už cirkuliacinio sunaudotą elektrą, bei pačio cirkuliacinio kainą, perduosime tą patį energijos kiekį.
Beje, jei glikolio t kritimas bus iki "gilių" minusinių t (sakykim -10C), vis tik įtariu bus reikšmės, ar glikolį vienu metu padavinėti į visus "kaloriferius" lygiagrečiai, ar nuosekliai į vis šaltesnio oro pusę, dėl mažo vamzdelių srauto galima glikolį paduoti lygiagrečiai į dvi-tris groteles, o vėliau į dvi-tris stovinčias šaltesnio oro pusei ir t.t.