Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

Cia rimti vyrai isradineja kas brangiau,sudetingiau ir...gal but geriau .Tokiu samadielkinu kaip Vilius cia nepripazysta

Skalda ar akmenys kainuos bent 2000 Lt. Nebent turint savo akmenų krūvą kaip kai kurie mėgsta.

Įdedu savo žemės šilumokaičio statybų aprašymą su pamąstymais ir pasvarstymais ką ir kada vertėtų rinktis. Taip pat trumpai ar toks įrenginys atsiperka.

Aprašyti visi 4 tipai

http://bangunamas.wo...s-silumokaitis/

BangaS,skaitau tavo namo staybas .Nevisur ir nevisiems tie akmenys tokie brangus.As pirkau 15 kubu uz 800lt su atvezimu.Cia priklauso nuo regiono ir man visas silumokaicio irengimas kainavo max 2500lt.

Kaip tai nebūna. Jei ortakiai po žeme, tai kokios temperatūros į ortakyno pradžia patenka oras iš lauko, kai lauke -30C? Glikolinio ŽŠ atveju, sutinku, tokia situacija mažai tikėtina. Bet 3C kritimas ŽŠ . Žinok, labai galingos cirkuliacinio reikia, plius vamzdžiai jau turės būti didesni, įtariu ne mažiau 32mm, gal net 40mm. Kažkaip ŽŠ atveju manau, kad labiau apsimokėtų palaikyti didesnį temperatūrų skirtumą.




Plačiau galima, detaliau sudėtingiau, nes tikrai iš naujo neskaitysiu tonų info, kad surasčiau būtent tą įrašą.

BVĮ tai yra biologinio valymo įrenginys. Maniškis "August AT-8". Kanalzacijos vamzdžio įėjimo aukštis šiame BVĮ yra padarytas 39cm aukštyje nuo žemės paviršiaus. Norint vamzdį paduoti giliau, reikia visą BVĮ nuleidinėti žemiau, o tam, kad jo viršus būtų virš grunto lygio ant jo dedamas prailginimo žiedas. Pas mane kanalizacijos vamzdis išeina pro rostverką ~40cm gylyje, tad net jei būčiau BVĮ statęs prie pat namo, aš jį jau turėčiau įgilinti dėdamas pagilinimo žiedą 1 cm, bet kadangi mano BVĮ apie 20m nuo namo, skaičiuojant po 2 cm nuolydžiui, gaunasi 40cm vamzdžio gylis prie namo +40cm nuolydis=80cm gylis. 80cm-39cm standartinis BVĮ įgilinimas = reikalingas 41cm aukščio prailginimo žiedas.



Techninis vamzdis daromas mažiau kreipiant dėmesį į kokybę, todėl jis nėra vientiso storio, per visą vamzdžio ilgį, vienoje vietoje to vamzdžio sienelė bus storesnė, kitoje plonesnė. Nerizikuočiau aš padavinėti į jį slėgį, užpildęs vamzdį brangiu glikolio tirpalu. Be to pačios vamzdžio medžiagos struktūra tokia labiau porėta, nei vandentiekio vamzdžio. Techninis vamzdis skirtas laidams po žeme prakišinėti, o ne skysčiams juo tekinti.
Papildyta:


Čia kaip ir Viliui pagarbą išreiškėt.

Mūsų Naglutis atskirame kambaryje miegoti deja dar neišmokintas.

Pasiimsime savo sulankstomą lovelę. Pažiūrėjau planelį, tai jei būtų galima rinktis mums labiau tiktų kambarys ne su balkonu, o su paprastu langu. Nes Naglučio lova bus pastatyta ant žemės, tai bijome, kad nuo balkono gali traukti šaltis.

Puikus aprašymas.
Būtų neblogai aptarti dar vieną niuansą - tokio šilumokaičio sukuriamą pasipriešinimą. Jis turėtų būti tikrai nemažas ir jam nugalėti reikėtų arba atskiro ventiliatoriaus arba galingesnio rekuperatoriaus. Ventiliatorius žinoma būtų pigesnis sprendimas, bet iškyla jo suderinimo su rekuperatoriaus ventiliatoriumi problema.
Pilnam vaizdui taip pat reikėtų įvertinti ir kasmetines šilumokaičio elektros sąnaudas.

Ne pats geriausias samadielkino pavyzdys. Vilius pirko projektą, tam skirtą gamyklinę įrangą, jam įrenginėjo samdyta brigada. Kur čia samadielka?

Visų pirma tai ne ortakyje, o lauke -30 nebūna. Nu būna kas 3 metus po keletą valandų. Niekas sistemų neprojektuoja tokioms situacijoms.
Kai paaiškėjo kas tas BVĮ, tai viskas pradėjo eiti į savo vietas. Visiškai sutinku, kad tokiu atveju atiminėti šilumą iš nuotekų yra blogai, nes šiluma reikalinga biotikams, kad jie galėtų atlikti savo darbą. Ar bangoj irgi diskusija apie tai, kad neverta BVĮ ir ŽŠ kombinuoti? Jei taip, tai viskas aišku, su tuo sutinku ir daugiau argumentų ieškoti nėra tikslo. Mano situacija - miesto tinklai. Man kad tik iki magistalės neužšaltų. O toliau nei aktualios temperatūros, nei galimybių jas įtakoti yra.

Neduokit Naglučiui tiek akmenų. Už 2000

Gal ir ne Bangoj, gal SM`e. Ten lygtais buvo kalba apie lauko geoterminio kontūrą.
Papildyta:


Užkliuvo teiginys, kad glikolinio ŽŠ temperatūrų skirtumas turėtų būti, kaip ir geoterminio ~3C laipsniai.

Na jo, jei vienas kaloriferis, tai kaip ir teisingiau visu jo plotu padavinėti panašią temperatūrą, bet jei jau kombinuojama situacija iš kelių kaloriferių, kaip bloge pavaizduota paveikslėlyje "savadarbis glikolinis ŽŠ", tai mano nuomone, teisingiau kaloriferius jungti ne lygegrečiai, bet nuosekliai, pirmą su šilčiausiu glikoliu statant paduodamo oro atžvilgiu paskutiniu, o glikolio atžvilgiu paskutinį kaloriferį, statyti pirmu, paduodamo oro atžvilgiu. Taip būtų pasiekiamas aukščiausias našumas, leidžiant glikolio temperatūrai nukristi ženkliau nei 3 laipsniai, sakyčiau, net ir minusinės glikolio temperatūros taptų priimtinos.

Tai leistų statyti mažesnio galingumo cirkuliacinį siurblį ir tokio ŽŠ eksploatacijos išlaidos juntamai sumažėtų.

Aš nieko ir neniekinu. Tik kai užduodu klausimą (gal ir kvailą apie tą patį ir pan.) ne kurie ne atsako, o vis moko kaip gyventi.

Prisipažink, šį kartą neperskaitei nė 5 kartų.
Ten ne kaloriferiai, ten prapučiami šaldytuvų kondensatoriai. Jų vamzdeliai milimetriniai. Nuosekliai sujungti tam, kad cirkuliacinis siurblys prastumti srautą sugebėtų.

3 laipsniai kritimas bus jau prie gan didelių galingumų (>1kW).
Gerai pastebėjo Milao, kad ten vamzdeliai ploni ir reikia lygiagretinti srautus.
Nematau problemų tame, kad visi nuosekliai sujungti šilumokaičiai gaus aukščiausios temperatūros glikolį įėjime, o pirmutinis grąžins su 10 C skirtumu, o paskutinis gal tik su 1...2C skirtumu.
Paduodant aukščiausią temperatūrą į visus kaloriferius bus tik geriau nei paduodant skirtingą.
Čia principas kitoks nei rekuperatoriaus šilumokaityje. Čia žiūrime tik į oro srauto pašildymą neatsižvelgiant kaip atšaldomas glikolis. Čia galima sakyti kaip labai išbalansuotų srautų principas, kai glikolis atšala ne daug, o oras sušyla daug.

Labai retai skaitydamas straipsnį randu ką nors naujo, taip kad skaityti kelis kart tą patį straipsnį nematau reikalo.
Tas straipsnis mane labiausiai domino dėl nuotraukų, kaip BangaS realiai įgyvendino savo idėją. Užkliuvo, gal net nustebino, kad net ortakį betoninį darė, o ne kaip pas mus įprasta, kanalizacijos vamzdį pastatė. Mačiau gyvai, bet tada nedašilo, kodėl toks sprendimas pasirinktas, dabar ir atsakymą perskaičiau.

Na nežinau, suglumino jis mane. Aš dėl kvapų, kaip tik kanalizacijos vamzdžio ortakyną žadėjau po žemėmis kasti, o čia net mažos atkarpėlės nedarė, tai gal sakau ir man iš betoninių blokelių ortakį susimūryti kad ir manęs "ftalatai nežavėtų" .

Ftalatai, kas čia per velniava?