Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

kodel i vidu neideti dar vieno vamzdio ir pro ji neisleisti oro is namo? nereikes ir rekupo..

ta jau turiu ir gyvenime neatsisakyciau o vamzdis vamzdyje tai jau tikrai neisvalysi jo net ir noredamas. o dabar manau be problemu per 200mm "kiaule" pratraukti ar kokia radijo bangom valdoma masinyte su vaizdo kameryte ileist, kad bukle ivertinti

Be visų anksčiau išvardintų dalykų norėčiau atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad vėdinimo sistema daro ženkliai mažesnę oro apykaitą, nei kondicionavimo sistema. Vėdinimo sistema keičia orą patalpoje 0,5-1,5 karto per valandą (čia gerai suprojektuota ir įrengta sistema, o dažnai besivaikydami pigumos, ar vedami kitų "auksinių minčių" įsirengia sistemas, kurios net ir 0,5 karto per valandą nepakeičia dirbdamos pilnu pajėgumu.). O efektyviam kondicionavimui reikia, kad kondicionierius per savo šilumokaitį perleistų orą 6-8 kartus per valandą. Taigi pilnai pakeisti kondicionieriaus įkombinavus į vėdinimo sistemą ŽŠ ar geoterminio atšaką, nepavyks. Toks vėdinimo sistemos patobulinimas nebent pamažintų išlaidas kondicionavimui vasarą ir šildymui žiemą. Kiek pamažintų? Atsakymui panaudosiu realų nutikimą: Palangoje, viename iš prekybos centrų buvo naujai įrengta kondicionavimo sistema. Teoriškai, kadangi atsirado papildoma elektrinė įranga, kurios anksčiau nebuvo, prekybos centro savininkai tikėjosi, kad padidės elektros sąnaudos. Tačiau, kaip bebūtų keista, tos išlaidos... sumažėjo. O priežastis labai paprasta - kadangi prekybos centre yra daug vitrinų - šaldytuvų (ne pačių naujausių ir ne pačių efektyviausių), be kondicionavimo sistemos šios vitrinos plušdavo pilnu pajėgumu, kad ataušintų savo vidų. O sureguliavus aplinkos temperatūrą, apkrovimas vitrinoms sumažėjo. Ir kadangi naujoji kondicionavimo sistema buvo ekonomiška (aukštas naudingumo koeficientas) ir sugebėjo efektyviai sumažinti aplinkos temperatūrą, elektros sąnaudos ne padidėjo, o netgi sumažėjo. Aišku name tokį efektą gauti sudėtingiau, bet teoriškai, turint ekonomiškai veikiantį ŽŠ ar jo analogą, galima irgi panašiai sutaupyti, nes sumažės apkrovimas šildymo (žiemą vėdinimo sistema paduos į patalpas mažiau atvėsusį orą), arba kondicionavimo sistemai (vasarą vėdinimo sistema paduos vėsesnį orą ir jį mažiau reikės vėsinti kondicionieriui).

Viskas, ką reikia apskaičiuoti - kiek išlaidų bus sutaupyta ir kiek "patobulinimų" įrengimas kainuos

Gal geriau du 100mm ju sieneles storis 2.7mm o 200mm vamzdzio 4.9mm o salycio plotas su gruntu gaunasi vienodas .

Niekada nesakykite "niekada" ŽŠ naudojami ne tik nuosavų namų, bet ir didžiulių visuomeninių pastatų kondicionavimui. Tik kol kas ne Lietuvoje. Vienas iš didesnių ŽŠ.

Pasyvus namas tuo ir patrauklus, kad dėl geros namo šilumos izoliacijos ir reikalingo nedidelio energijos kiekio norimai temperatūrai palaikyti, šildymo ar vėsinimo galingumų pernešimui per akis užtenka standartiniu galingumu dirbančios ventiliacijos sistemos, oro recirkuliacija nereikalinga

Gal tai ir būtų tiesa, jei tas PN ir būtų pastatytas pagal visas taisykles. Tik tie lietuviški PN kažkaip gaunasi su vitrininiais langais per visą siena ir panašiais "navarotais" Todėl vargšui rekuperatoriui su jo sistema užkraunama nepakeliama našta

Nemaišykite PN ir šaldymo kameros vitrininiai langai iš tikrųjų yra PN navarotai, tik be kabučių per juos gaunama saulės šiluma konpensuoja dalį šilumos nuostolių. Jei lenkiate link perkaitimo - be abejo privaloma saulkės kontrolė ir ji yra, pagrinde šešėliavimas
Rekuperatoriui į pagalbą stoja ŽŠ taip spręsdamas vėsinimo problemą.

Pareklamuosiu lietuvių firmą įrengiančią žemės šilumokaičius. Darbų kokybės nežinau.
http://www.ekoventum...mokaiciu-tipai/
http://www.pasyvusna...a-silumokaitis/

Kaip jau buvau anksčiau kažkurioje kitoje temoje minėjęs, ekonomiškai efektyviausias būdas įsirengti ŽŠ yra vamdžių klojimas visur, kur kasama. Galbūt net vienintelis ekonomiškai atsiperkantis. O kasama darant įvadus (elektra, vanduo, kanalizacija, dujos ir t.t.), įrengiant drenažą.
Viena iš perspektyvesnių vietų - drenažas aplink namą. Pvz mano atveju 1m atstumu nuo sienos einantis drenažas sudaro iš viso apie 50m. Gan solidus kiekis. ŽŠ tinkamiausia vieta būtų po drenažiniu vamzdžiu, maždaug gruntinių vandenų lygyje, jei tie gruntiniai vandenys ne žemiau kaip 0,5 - 1 m nuo drenažo altitudės. Ką galvojat apie tokią racionalizaciją? Koks minimalus atstumas turėtų būti išlaikomas tarp ŽŠ ir drenažo vamzdžio?
Kaip vienas iš sprendimų drenažo užšaldymo prevencijai galėtų būti kitas racpasiūlymas - ŽŠ kloti lygiagrečiai su elektros įvadu. Šaltas srautas tokiu atveju pirmiausia turėtų būti kreipiamas lygiagrečiai elektros įvadui, o šalia drenažo atsidurtų jau kiek apšilęs ir mažiau pavojingas.

ŽŠ, kaip suprantu, turėtų būt bet kuriuo atveju virš gruntinio vandens - kažkur turi būt kondensato ištekėjimo anga plius į vamzdyną, mirkstantį gruntiniuose vandenyse, tikrai prisisunks vandens. Taigi jei po drenažu iki gruntinių (jų aukščiausio lygio) atstumo nedaug, gali būt problemų...

Siuo atveju noreciau atkreipti demesi, kad ZS buna ne tik oriniai, bet ir glikoliniai. Jei tenka merkti i gruntini vandeni, logiskiau atrodo glikolinis ZS. Jei sausa, tada orinis.