Įkraunama...
Įkraunama...

Žemės šilumokaitis (vėdinimui) - nuo A iki Z

Sveiki,

pradedu diskusiją apie žemės šilumokaičius skirtus vėdinimui. Ši tema yra nemažai išdiskutuota pasyvaus namo temose, bet manau reikėtų susisteminti visą info, kad būtų lengviau orientuotis. Aš bandysiu atnaujinti 1 žinutę su visomis išvadomis, kurias padarysime šioje temoje.

Išvadas, kurios padariau aš:

Kokie yra tipai:

1. Energijos nešėjas yra oras, kuris tiesiogiai kontaktuoja su gruntu
1.1. Žvyrinis šilumokaitis
1.2. Gruntinis šilumokaitis

2. Energijos nešėjas yra oras, kuris ne tiesiogiai kontaktuoja su gruntu
2.1. Vamzdinis šilumokaitis

3. Energijos nešėjas yra skystis, kuris netiesiogiai kontaktuoja su gruntu

Kiek kainuoja įsirengti:

Mano analizė apsiriboja daugumoje Lenkų gamintojais ir matyt egzistuoja kažkoks kartelinis susitarimas, nes skirtingų tipų sistemos kainuoja apie 10 000 Lt.

Ko mano manymu trūsta, tai objektyvių argumentų kurio tipo sistema yra geriausia t.y. skaičiavimais/praktika pagrįstų argumentų. Aš bandysiu skaičiuoti iš investuotojo-naudotojo pozicijos kuri sistema greičiausiai atsipirks, bet tuo pačiu kuri bus saugi, patogi naudoti ir t.t.

Kolkas temos formatas yra kiek padrikas, bet labai noriu pradėti, o paskui galesiu sudėlioti į kažkokią padoresnę struktūrą.

Tikiuosi tema sulauks kitų "ekspertų-mėgėjų" dėmesio ir negailėsite įžvalgų ir kritikos!?
Atsakyti
Gal kas turite minčių kaip paskaičiuoti kiek W elektros prarastume oro siurbimui per pvz 70 metrų ilgio ir 20cm dizmetro vamzdį?
Dar reikia surasti kokį pasipriešinimą sukurs oro filtras ir vamzdžio "posūkiai" 90 laipsniu kampu.

Gal kas turite kokiu formulių ar jau kažkada skaičiavote?

Noriu paslyginti ekspoatacijos skirtuma tarp vamzdžio po žeme ir tarp vamzdelinės sistemos, kuri varinėja vandens/gliukolio mišinį kaip transportą.

Pas lenkus radau sistemą "B....."(pamiršau pavadinimą), kad 200 metrų vandeninės sistemos su 100W siurbliuku galingumas yra 2kW, kas reiškia COP - 20, kažkaip nerealiai skamba ... arba aš kažko nesupratau.
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 10 25, 11:21)
1. Energijos nešėjas yra oras, kuris tiesiogiai kontaktuoja su gruntu
1.1. Žvyrinis šilumokaitis
1.2. Gruntinis šilumokaitis
2. Energijos nešėjas yra oras, kuris ne tiesiogiai kontaktuoja su gruntu
2.1. Vamzdinis šilumokaitis

3. Energijos nešėjas yra skystis, kuris netiesiogiai kontaktuoja su gruntu


Dėl terminologijos. Reiktų iškart ir visiems laikams nusistatyti vienodus terminus, geriausiai imti vakarietiškus atitikmenis.
Nelabai suprantu 1.2. "Gruntinis šilumokaitis". Mano supratimu visi čia nagrinėjami ŽŠ yra gruntiniai, nes naudoja grunto energiją. Aišku gali būti ir orinis, ir vandeninis, bet čia jau kita tema.
Iki šiol žinomi tokie tipai.
1. Oras keliauja per tarpus tarp skaldos/žvirgždo - siūlau jį vadinti žvyriniu (Nuo PL žwyrowy).
2. Oras keliauja per vamzdį, geriausias pvz yra Rehau Awaduct - vadinkime vamzdyniu (PL rurowy).
3. Glikolinis kontūras po žeme (maždaug d20 vamzdelis, kuriuo cirkuliuoja glikolis - ne vanduo) - glikolinis ŽŠ, (PL glikolowy).
Taip išvengtume maišaties tarp skirtingų sistemų 4u.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 25 spalio 2011 - 11:21
O kaip šitą pavadinti? Aš vadinu gruntiniu smile.gif
http://www.wymiennik...iepla,en,0.html
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 10 25, 13:01)
O kaip šitą pavadinti? Aš vadinu gruntiniu smile.gif
http://www.wymiennik...iepla,en,0.html

Lenkai jį vadina "plytowy" - plokščiuoju. Jis yra vamzdinio atmaina. Gruntiniu galime vadinti visus tris nes visi yra grunte 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 10 25, 13:11)
Lenkai jį vadina "plytowy" - plokščiuoju. Jis yra vamzdinio atmaina. Gruntiniu galime vadinti visus tris nes visi yra grunte 4u.gif


Kiek aš supratau tai yra hibridas t.y. ta "plyta" neturi dugno - iš viršaus yra plastikas, o apačioje gruntas ... Sakyčiau plokščiasis koletorius, kur oras turi tiesioginį sąlytį su gruntu.
Atsakyti
Sakyčiau nelabai verta ginčytis kaip pavadinsi. Žymiai svarbiau mano galva, kaip ir kam tas daiktas naudojamas. Galima naudoti kaip rekuperatoriaus apsaugą nuo užšalimo, patalpų vėsinimui vasarą. Arba be rekuperatriaus kaip įeinančio oro šildytuvą/vėsintuvą. Antruoju reikėtų paskaičiuoti ar turi kokią nors prasmę, Pirmuoju prasmė labai abejotina, nes didžiąją dalį užduočių atlieka rekupas, o ŽŠ lieka kukli pagalbinė funkcija, kuri neleidžia atsipirkti padarytoms investicijoms.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 10 25, 16:22)
Antruoju reikėtų paskaičiuoti ar turi kokią nors prasmę, Pirmuoju prasmė labai abejotina, nes didžiąją dalį užduočių atlieka rekupas, o ŽŠ lieka kukli pagalbinė funkcija, kuri neleidžia atsipirkti padarytoms investicijoms.

Kaip tik dėl antrosios aš nesutinku. Rekupe yra šildytuvas, kuris apsaugo šilumokaitį nuo ledėjimo, net jei tai tik vandeninis jau nekalbant apie elektrinį, jis vartoja energiją. Būtent tą energiją gaunate beveik nemokamai iš ŽŠ. Dar palyginkite rekupo COP prie neigiamų ir prie teigiamų paduodamo oro temperatūrų - rasite akivaizdų skirtumą. Aš jūsų antrą formuluočiau taip: ŽŠ sudaro idealias sąlygas rekupo darbui, sąlygas artimas laboratorinėm, kuomet buvo skaičiuojamas COP. ŽŠ kukli pagalbinė funkcija yra labai nuvertinta, ji labai ne kukli - dėl tos "pagalbos" Lietuvoje pilna namų su nenaudojamais rekupais, tipo jie skaitiklį apsuka per mėnesį. Apie šaldymą vasarą tik užsiminsiu. Šiokie tokie rezultatai. "Šiokie tokie" nes nepateikta jokių ŽŠ parametrų, nei dydžio, nei galios, nei debito, prie kurio gauti matavimai.
Skaičiavimai rodo, kad šiame pvz 1kWh paimta iš žemės kainuoja truputi mažiau nei 0,05PLN. Tokių rezultatų kaži ar gausime savuose namuose, nes ŽŠ dirba 10.000m3/h debitu bet tik 8val per parą. Kaina įvertina investicijų amortizaciją per dešimt metų.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 25 spalio 2011 - 16:44
Aš tai dėl ŽŠ naudingumo net nesiginšyčiau, nes privalumai yra akivaizdūs. Mane labiausiai glumina faktas, kad yra tiek skirtingų tipų ir, kad įrengimo kaštai perkant sistemą iš gamyklos yra iš esmės vienodi t.y. apie 10 000 Lt

Aš asmeniškai rinkčiausi tą varianta, kur energijos nešėjas yra vanduo/gliukolis, grynai dėl saugumo, paprastumo ir t.t., bet manęs niekaip neįtikina gamintojo skaičiavimai, kad jo galingumas 2 kW ir dar nepatinka, kad siurbliukas pastoviai naudoja 100W.
Bandysiu paskaičiuoti, gal labiau apsimoka tiesiog geoterminiu katilu pašildyti orą paduodama į rekuperatorių, tada nereiketu jokių papildomų instaliacijų ir susitaupytų dešimt tūkstančiu smile.gif
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 10 25, 18:12)
Aš asmeniškai rinkčiausi tą varianta, kur energijos nešėjas yra vanduo/gliukolis, grynai dėl saugumo, paprastumo ir t.t., bet manęs niekaip neįtikina gamintojo skaičiavimai, kad jo galingumas 2 kW ir dar nepatinka, kad siurbliukas pastoviai naudoja 100W.
Bandysiu paskaičiuoti, gal labiau apsimoka tiesiog geoterminiu katilu pašildyti orą paduodama į rekuperatorių, tada nereiketu jokių papildomų instaliacijų ir susitaupytų dešimt tūkstančiu smile.gif

Negirdėtas neregėtas žvėris - geoterminis KATILAS biggrin.gif
Dalys glikoliniam ŽŠ - 6500PLN. Tokį įsirengę jau dalinai turėsite geoterminį katilą biggrin.gif
Jei nepagailėsite bent 650PLN siurbliui, Wilo Piko per metus jums prisuks 47,6kWh elektros. 4u.gif
Atsakyti
Na taip "geoterminis katilas" skamba ne kaip smile.gif
Dabar studijuoju http://www.berluf.com/GWC_uk.pdf šį įrenginį, kurio kaina su 200m vamzdžiu kainuoja 10 000 PLN.
Paskaičiavau, kad tas vamzdis turės ±50 kvm salyčio plotą su gruntu, kai pvz vamzdis 60m ilgio ir 20cm diametro turi 143 kvm.
Aš galiu būti neteisus, nes tas plonas vamzdelis ir mažesnio ploto, bet jis siurbia šiluma iš didesnio žemės ploto t.y. temperatūra pačios žemės turėtų būti aukštesnė, nes mažiau išsiurbia kW/kvm.
Ką manote?
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 10 25, 19:23)
http://www.berluf.com/GWC_uk.pdf šį įrenginį, kurio kaina su 200m vamzdžiu kainuoja 10 000 PLN.
Paskaičiavau, kad tas vamzdis turės ±50 kvm salyčio plotą su gruntu, kai pvz vamzdis 60m ilgio ir 20cm diametro turi 143 kvm.
Aš galiu būti neteisus, nes tas plonas vamzdelis ir mažesnio ploto, bet jis siurbia šiluma iš didesnio žemės ploto t.y. temperatūra pačios žemės turėtų būti aukštesnė, nes mažiau išsiurbia kW/kvm.
Ką manote?

Jūsų įdėtas Berluf niekuo nesiskiria nuo maniškio. Šios sistemos esmė paprasta: per 100-200m bėgantis glikolis sušyla, savo šilumą atiduoda kanaliniam šilumokaičiui. Taigi amalvoje ar saldoje nusiperkate kanalinį, pas saulės kolektorininkus pasižiūrite siurblinės (arba gaminatės pats - paprastas santechninis įrenginys) ir pasikasate sau norimą plastikinio vamzdžio ilgį sklype. Jei vietoje kanalinio naudotumėte šilumos siurblį turėtumėte patį tikriausią geoterminį šildytuvą, linksmai katilu pavadintą.
Skaičiavimai: sąlyčio plotą gausite vamzdžio pjūvio ilgį daugindamas iš vamzdžio ilgio: l x 2 x pi x r, čia l ilgis, r spindulys, lygus pusei diametro. Nežinau, kokio diametro vamzdį siūlo gamintojai, bet labai numažinti prasmės nėra, manyčiau d40-d50 ne mažesnis. Glikolis naudojamas dėl užšalimo prevencijos, kad ledinis oras kvošdamas per kanalinį jo neužšaldytų, kad cirkuliacija išliktų ir esant neigiamoms skysčio temperatūroms kas iš dalies yra gerai - kuo didesnis delta t tuo efektyviau vyksta šilumokaita. Todėl būtų labai logiška naudoti mažos galios šilumos siurblį, tik tada į 10.000 niekaip netilpsite.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 25 spalio 2011 - 18:55