QUOTE(pandre @ 2011 10 19, 01:22)
.kad nespeju jiems buti atsidavusi mama...nes esu pikta,savanaude motera,kuri kas vakara glostydama vaikuciu galvas,pasizada vis skirti daugiau demesio jiems...
Kaip gerą temą palietėt. Aš labai panašiai manau kaip Tu surašei..Ir vakare vaikui galvą glostydama ar ttrumpindama pasaką, kad galėčiau sėst prie darbų, galvoju lygiai taip pat. Aš jaučiuosi siaubingai kalta. Ir žinai kodėl? Ogi dėl to, kad kai dirbu, vis galvoju: va, juk visa tai dėl vaikų, namų, šeimos. Galėsiu jiems kažką nupirkt, kažkur nusivest ir pan.. O ištiesų tai yra buliaus kakis. Vaikams nereikia materialių dalykų taip labai. Vieną dieną, žinau kad taip bus, man vaikai pasakys: mama kur tu buvai? Man ne žaislų, ne geresnių (dar geresnių) sąlygų gyvent reikėjo, net ne naujo kompo ar telefonų naujausio modelio, mam, man reikėjo tavęs. O va aš tuo metu dirbau ir plėšiausi, kad tik sukurt tiems vaikams dar geresnį gerbuvį, kad daugiau jiems galėt duoti, nors ir taip visko sočiai.. Ir vaikai to neatleis man. Nes laikas tai bus jau praėjęs.
Va tokios mintys man kyla ir dabar, iš savo pačios patirties ir iš savo tėvų patirties. Kai vardan geresnio gerbūvio ant kortos buvo padėta šeima. Tėvas statė namą, mes augom tik su mama, jo nematydami.. Kas iš to, kad namas stovi, bet tėčio tai mums tada taip labai reikėjo..
Užtai sutariau pati su savim: dirbsiu tiek, kiek man reikės ir norėsis save kaip kūrėją/versininką/darbuotoją realizuoti, duonai ir stogui turim pajamų, o visa kita skirsiu šeimai ir vaikams.
QUOTE(Svajonė mūsų @ 2011 10 19, 15:23)
Kas tai?
Pandre, ar flatten image padarei prieš brushindama texturą?

Blondiniškas klausimas, bet nu kas gali žinot
Man kažkuo patiko kažkieno eglutė, gal kad voratinklis buvo pavaizduotas kitaip nei pas visas. Visos kitos, ne.
Labą vakarą.