,o muzikantai padainavo kelias graudzias dainas ir to uzteko,kad apsibliautume visi 
As antra diena paskaiciau padekos zodzius teveliams ir iteikiau po dovanele 
mes pirsliam irgi norim padekoti uz ju varga pirslaiujant musu vestuvese . vis delto, tai nera lengva, daug rupesciu, galvosukiu, kad viskas butu gerai 
. tai ir norim kokiu graziu zodziu, bet kaip matau niekas nedekoja antriem po jaunavedziu pagrindiniam dalyviui 
. vis delto, tai nera lengva, daug rupesciu, galvosukiu, kad viskas butu gerai . tai ir norim kokiu graziu zodziu, bet kaip matau niekas nedekoja antriem po jaunavedziu pagrindiniam dalyviui
QUOTE(intoka @ 2005 07 28, 10:30)
mes pirsliam irgi norim padekoti uz ju varga pirslaiujant musu vestuvese . vis delto, tai nera lengva, daug rupesciu, galvosukiu, kad viskas butu gerai . tai ir norim kokiu graziu zodziu, bet kaip matau niekas nedekoja antriem po jaunavedziu pagrindiniam dalyviui
. vis delto, tai nera lengva, daug rupesciu, galvosukiu, kad viskas butu gerai . tai ir norim kokiu graziu zodziu, bet kaip matau niekas nedekoja antriem po jaunavedziu pagrindiniam dalyviui as irgi dabar pagalvojau, o ka cia grazaus pasakyti pirsliams antra diena, kai iteiksime jiems dovaneles
Tėvams mes buvome atvirutėje užrašę labai gražius žodžius, kurių neapsiėmėm sakyti, nes tuomet būtų ašarų upės . Tačiau radau tokias labai tinkamas atvirutes, ant kurių buvo parašyta: "Kažką duodami širdingai ir priimdami dėkingai, mes kiekvienas tampame laimingu". Tai buvo patys tinkamiausi žodžiai padėkoti tėvams, kad padarė mums gražiausią gyvenime šventę (nes didžiąją dalį pinigų vestuvėms davė tėvai). net nuo šių žodžių apsiverkė 
. Tačiau radau tokias labai tinkamas atvirutes, ant kurių buvo parašyta: "Kažką duodami širdingai ir priimdami dėkingai, mes kiekvienas tampame laimingu". Tai buvo patys tinkamiausi žodžiai padėkoti tėvams, kad padarė mums gražiausią gyvenime šventę (nes didžiąją dalį pinigų vestuvėms davė tėvai). net nuo šių žodžių apsiverkė
Mes tai padekojom teveliams pirma vakara. Perskaiteme is atviruciu tokius zodzius:
Jaunosios zodziai:
Štai ir aš, tėveliai, ta pati jusų maža dukrytė,
Šiandien jau užaugus ir pasidabinus nuometu baltu.
Išeinu savų gyvenimo takelių minti
Su kitu svajonių kurti išeinu.
Kai buvau visai maža mergytė
Glausdavausi tiktai prie jusu stiprių pečių
Ir tikėjau, kad tik jus galit ligas manas nuvyti,
Išvaduoti nuo blogų, niūrų minčių.
Pamenat, tėveliai, mokėt slidinėti
Ir dar daug žaidimų įvairių?
Kaip sekėte man pasakas prieš miegą,
Ragindami nebijoti raganų, piktų baubų?
Leiskite, tėveliai, jums be galo padėkoti,
Leiskit darsyk apglėbti, pasakyti, kaip myliu
Ir žinokit, liksiu amžiams aš jūsų maža dukrytė
Nors baltai pasidabinus iš namų šiandieną išeinu.
Jaunojo zodziai:
Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, kokie nuostabūs yra tėvai - geri, išmintingi. Mes papraščiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jie aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jų meilė reiškė, ir kokie rūpestingi jie buvo. Ir visa tai Jums, mama, tėveli, tai grįžta su linkėjimais, kurių Jūs nusipelnėte. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnių tėvų, negu Jūs, kuriems šie linkėjimai skirti. Turėti mamą kaip tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti tėtį kaip tu - viena iš gyvenimo šventybių.
Jaunosios zodziai:
Štai ir aš, tėveliai, ta pati jusų maža dukrytė,
Šiandien jau užaugus ir pasidabinus nuometu baltu.
Išeinu savų gyvenimo takelių minti
Su kitu svajonių kurti išeinu.
Kai buvau visai maža mergytė
Glausdavausi tiktai prie jusu stiprių pečių
Ir tikėjau, kad tik jus galit ligas manas nuvyti,
Išvaduoti nuo blogų, niūrų minčių.
Pamenat, tėveliai, mokėt slidinėti
Ir dar daug žaidimų įvairių?
Kaip sekėte man pasakas prieš miegą,
Ragindami nebijoti raganų, piktų baubų?
Leiskite, tėveliai, jums be galo padėkoti,
Leiskit darsyk apglėbti, pasakyti, kaip myliu
Ir žinokit, liksiu amžiams aš jūsų maža dukrytė
Nors baltai pasidabinus iš namų šiandieną išeinu.
Jaunojo zodziai:
Kol mes neužaugam, mes niekada nežinom, ar bent pilnai įsivaizduojam, kokie nuostabūs yra tėvai - geri, išmintingi. Mes papraščiausiai diena iš dienos priimam tai, ką jie aukoja dėl mūsų, nes mus myli. Bet kai mes užaugam ir pagaliau suprantam, kiek daug iš tikrųjų jų meilė reiškė, ir kokie rūpestingi jie buvo. Ir visa tai Jums, mama, tėveli, tai grįžta su linkėjimais, kurių Jūs nusipelnėte. Ir dar daugiau, nes negali būti mielesnių tėvų, negu Jūs, kuriems šie linkėjimai skirti. Turėti mamą kaip tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš praėjusio laiko. Turėti tėtį kaip tu - viena iš gyvenimo šventybių.
prasau, nepatingekite ir imeskite padekos zodziu tevams, vestuves jau cia pat, o dar zodziu neturime Is cia man kazkaip nelabai tiko kur ideta
Is cia man kazkaip nelabai tiko kur ideta
man su zodziu sakymu tai sunkus atvejis 
Maniskis isvis jokiu zodziu viesai nesako. Zinau, kad, tarkim, mano tevai viska supranta ir jie nieko pries, jei nebus tu "sirdi spaudzianciu" zodziu , nes zino, kad mes tai darytume nenaturaliai. O vat busimoji anyta dievina visokius viesus pasisakymus 
Jai tai neatsiejama baliaus (bet kokia proga) dalis. Bet as manau, kad nebus jokiu zodziu is musu puses. Tiesiog negaliu saves prievartaut sakyt eilerasti ar zodzius tam, kad gimine paklausytu 
Tevai juk zino, kokie brangus yra, nes as graziausius zodzius pasakau ne prie auditorijos. Man paroda nepatinka, nesvarbu net jei ir "reikia". 
Ir is kur as tokia atsiradau? bet tikrai... as nemoku nuosirdziai artimiems zmones per baliu eilerasciu sakyt, nors kuola ant galvos kalk. 
Maniskis isvis jokiu zodziu viesai nesako. Zinau, kad, tarkim, mano tevai viska supranta ir jie nieko pries, jei nebus tu "sirdi spaudzianciu" zodziu , nes zino, kad mes tai darytume nenaturaliai. O vat busimoji anyta dievina visokius viesus pasisakymus Jai tai neatsiejama baliaus (bet kokia proga) dalis. Bet as manau, kad nebus jokiu zodziu is musu puses. Tiesiog negaliu saves prievartaut sakyt eilerasti ar zodzius tam, kad gimine paklausytu Tevai juk zino, kokie brangus yra, nes as graziausius zodzius pasakau ne prie auditorijos. Man paroda nepatinka, nesvarbu net jei ir "reikia". Ir is kur as tokia atsiradau? bet tikrai... as nemoku nuosirdziai artimiems zmones per baliu eilerasciu sakyt, nors kuola ant galvos kalk.
QUOTE(Cili @ 2005 09 14, 17:39)
prasau, nepatingekite ir imeskite padekos zodziu tevams, vestuves jau cia pat, o dar zodziu neturime Is cia man kazkaip nelabai tiko kur ideta
Is cia man kazkaip nelabai tiko kur ideta Jei dar nieko nesugalvojai, parašysiu tai, ką mes sakėme tėveliams - žodžius sugalvojau likus porai dienų iki vestuvių, o paskutinę dieną prieš vestuves lakstėm kaip paklaikę po miestą ir ieškojom dovanų mūsų tėveliams, nes kažkaip visai netyčia į tuos žodžius įpainiojau švyturį...
Buvo kažkas panašaus į tai:
Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą... turbūt kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Todėl norime Jums padėkoti iš visos širdies už mūsų laimingą vaikystę, už meilę, kurią gavom iš Jūsų, už viską viską - iš širdies. Ir prisiminimui norime Jums įteikti švyturį - buvote ir liksite mums švyturiais.
Na va - trumpai ir aiškiai ir ne per daug graudžiai.
QUOTE(vilmauskiene @ 2005 09 23, 15:30)
O gal man kas galetų pasakyti,kada gi tie žodžiai tėveliams sakomi? kad juos sakydama apsibliausiu tai faktas,net jau dabar beskaitydama vos ašaras tramdau bet jaučiu kad būtų gražiau.maniškis aplamai nemėgėjas tokių pasisakymų,jaučių kad viena laikysiu fronta.gal patartumėte.labai ačiū 
bet jaučiu kad būtų gražiau.maniškis aplamai nemėgėjas tokių pasisakymų,jaučių kad viena laikysiu fronta.gal patartumėte.labai ačiū Mes sakem pradžioje, kai visi pavalgė karštą
mes savais zodziais antra diena padekojom tevams, iteikeme dovaneles, paskui pirsliams, irgi padovanojome puodukus, ir paskui padekojome visiems sveciams, kad rado laiko ir noro pabuti kartu su mumis ir pasidziaugti musu laime.
QUOTE(vilmauskiene @ 2005 09 23, 16:30)
O gal man kas galetų pasakyti,kada gi tie žodžiai tėveliams sakomi?
Mes tai antrą dieną, kai jau balius link pabaigos buvo, sakėme. Paskui korėme piršlį (na, aš jį, žinoma, išgelbėjau), o dar po kažkiek laiko jau artskirai piršliams padėkojome ir įteikėme dovanėlę.
