[B][COLOR=blue][SIZE=1][SHADOW=purple]Siaip manau kad ir ką besakytų jaunoji-vistiek ašarų nepavyks išvengti, tad manu geriausia būtų jei svočia ar piršlys pasakytų padėkos žodžius nors kad ir kas besakytų padėkos žodžius tėvams - vistiek visi apsiverks
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu,
Galėtu daugiau merginos pasidalinti savo patirtimi, netikiu, jog taip visos nieko ir nepasaket savo teveliams. Manau, jog kam kam, bet Jiems turetume buti dekingos (aisku gal ir yra isimciu)
QUOTE(Bella @ 2004 10 29, 13:42)
Parašau keletą tezių, gak kuri ras tinkamą mintį ir įpins į savo padėkos kalbą.
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Labai gražūs žodžiai, gaila,jog man jau per vėlu jais pasinaudoti, o tai būciau pasivogusi.Dėkui Bella jog nepatingėjai parasyti
QUOTE(Rusnytė @ 2004 10 29, 12:05)
As taip pat noreciau padekoti teveliams, bet to nedarysiu, nes paprasciausiai akys pas mane slapioj vietoj, tai tuoj susigraudinsiu, nutekes visas makiazas, paraus akys ir dar priedo tevus sugraudinsiu. O asaru per vestuves noreciau kuo maziau...
tai ir kalba sakyk tokia, kad neasarotum pati ir mamos negraudintum! Kaip variantas gali buti smaiksti padeka. na pvz.: Aciu uz plota per gimtadienius, uz atlaiduma del velavimo po diskoteku, uz dviracio vairavimo pamokas, uz pasakas pries miega ir t.t. ir pan. Mes per vestuves su kengurinu tokio tipo kalba ir sakem. Ir niekam nebuvo nudna kaip buna po "aciu, kad uzauginote, kad isleidote i gyvenima, kad mylejote ir maitinote"....
QUOTE(Bella @ 2004 10 29, 13:42)
Parašau keletą tezių, gak kuri ras tinkamą mintį ir įpins į savo padėkos kalbą.
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Na, tai šiam kartui tiek. Tai nėra visa kalba. Tačiau gal šios tezės padės susikurti jūsų pačių gražiai padėkos kalbai.
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Na, tai šiam kartui tiek. Tai nėra visa kalba. Tačiau gal šios tezės padės susikurti jūsų pačių gražiai padėkos kalbai.
Sorry, bet nuo tokiu zodziu man tik ziaunas sutraukia banaluu, Zbignevai, banaluuuuu.
QUOTE(Kenga @ 2005 02 12, 13:55)
Sorry, bet nuo tokiu zodziu man tik ziaunas sutraukia banaluu, Zbignevai, banaluuuuu.
Prie ko cia Zbignevas, tai biski nesupratau....
QUOTE(Linjus @ 2004 11 04, 18:36)
[B][COLOR=blue][SIZE=1][SHADOW=purple]Siaip manau kad ir ką besakytų jaunoji-vistiek ašarų nepavyks išvengti, tad manu geriausia būtų jei svočia ar piršlys pasakytų padėkos žodžius nors kad ir kas besakytų padėkos žodžius tėvams - vistiek visi apsiverks
oi gera minti davei. paprasysim ir mes svocios, kad ka grazaus pasakytu, bu jau ir man asaros byra vos ka mielesnio isgirdus..
Na aš tėvam jokių dovanų oficialiai neteiksiu, mūsų šeima labai artimai bendrauja ir tie oficialumui man taip suformalina santykius, kad rodos nori tik parodyti kaip viskas idelu, o taip nėra...Nemėgstu tokių dalykų, vaidyba, kažkoks demonstravimasis... Bet čia tik mano nuomonė....
Tėvus savo labai myliu, ir jiems tikrai ne už tūso vietą ir kantrybę negryzus iš diskotekso noriu padėkoti, nemanau kad tą bajerį suprastų...Tai ašarų gal nesukels, bet gali ir įšeisti... Gal kokį ketureilį išspausiu be ašarų, nors labai abejoju, tektų jį šimtą kartų kartoti, kad labai pabostų ir nekeltų ašarų...
O visi čia įdėti, ypač eiliuoti, visad sugraudindavo...
Tėvus savo labai myliu, ir jiems tikrai ne už tūso vietą ir kantrybę negryzus iš diskotekso noriu padėkoti, nemanau kad tą bajerį suprastų...Tai ašarų gal nesukels, bet gali ir įšeisti... Gal kokį ketureilį išspausiu be ašarų, nors labai abejoju, tektų jį šimtą kartų kartoti, kad labai pabostų ir nekeltų ašarų...
O visi čia įdėti, ypač eiliuoti, visad sugraudindavo...