Brangūs , Tėveliai, tad nepaliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens,
tad būkit laimingi, dar pašventins
dirvos gyvą kvapą savo delnuose.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto savo artimo kūno.
Būkit laimingi, belaukdami
Vieni kitų iš kur nors begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų
tad ir dabar prisisėmę ištvermės
Būkit laimingi į kelią išleisdami
Ir savo vyriausius vaikus.
Priimkit pagarbą, priimkit švelnų žodį
Priimkit spalio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad didi šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos
Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai!
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas liūdesys per vienas
Nes visad, mama ,būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir medžių krenta lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau, brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, Mamyte,
Į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Ir aplankysiu dar tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk !
Gal ir nieko, bet reikėtų truputį perdibti
Sveikos merginos!!
Labai prasau, padekit! Gal kas zinot kokia grazia padeka tevams, ar eilerasti, ar siaip grazius, paprastus zodelius. Paciai tik galva skauda ir nieko neina sugalvoti.
Zinau, jog mano tevams be galo patiktu, jei ka nors grazaus jiems pasakyciau prie visu sveciu, jauciu numirtu is laimes... Tai va visa beda, kad neturiu ka jiems pasakyti....
Laukiu nekantraudama atsakymu!!
Labai prasau, padekit! Gal kas zinot kokia grazia padeka tevams, ar eilerasti, ar siaip grazius, paprastus zodelius. Paciai tik galva skauda ir nieko neina sugalvoti.
Zinau, jog mano tevams be galo patiktu, jei ka nors grazaus jiems pasakyciau prie visu sveciu, jauciu numirtu is laimes... Tai va visa beda, kad neturiu ka jiems pasakyti....
Laukiu nekantraudama atsakymu!!
Parašau keletą tezių, gak kuri ras tinkamą mintį ir įpins į savo padėkos kalbą.
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Na, tai šiam kartui tiek. Tai nėra visa kalba. Tačiau gal šios tezės padės susikurti jūsų pačių gražiai padėkos kalbai.
...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes.
Na, tai šiam kartui tiek. Tai nėra visa kalba. Tačiau gal šios tezės padės susikurti jūsų pačių gražiai padėkos kalbai.
As tai padekos kalba sakiau ekspromtu ir gavos mazdaug tai, kad dekojam savo teveliams - paties artimiausiems ir brangiausiems mums zmonems, kurie suteike mums gyvybe, be kuriu apskritai nebutu musu ar be kuriu mes nebutume tokie, kokie esam dabar.. Kad mes be galo juos mylim, kad jie visada musu sirdyje ir kad nors ne taip daznai sugriztam, kaip jie noretu, bet mintimis mes visada su jais.
Kad esam be galo jiems dekingi ir kad labai dziaugiames kiekviena karta jausdami ta didele meile mums..
Ai, kazkas tokio, bet cia savais zodziais ir tikrai ekspromtu..
Kad esam be galo jiems dekingi ir kad labai dziaugiames kiekviena karta jausdami ta didele meile mums..
Ai, kazkas tokio, bet cia savais zodziais ir tikrai ekspromtu..
QUOTE (daliuke @ 2004 10 29, 15:45) |
As tai padekos kalba sakiau ekspromtu ir gavos mazdaug tai, kad dekojam savo teveliams - paties artimiausiems ir brangiausiems mums zmonems, kurie suteike mums gyvybe, be kuriu apskritai nebutu musu ar be kuriu mes nebutume tokie, kokie esam dabar.. Kad mes be galo juos mylim, kad jie visada musu sirdyje ir kad nors ne taip daznai sugriztam, kaip jie noretu, bet mintimis mes visada su jais. Kad esam be galo jiems dekingi ir kad labai dziaugiames kiekviena karta jausdami ta didele meile mums.. Ai, kazkas tokio, bet cia savais zodziais ir tikrai ekspromtu.. |
Daliuke, labai grazus zodziai. O per musu vestuves uz mus padekojio pirsliai. Jie pasake tokia kalba, kad abieju musu teveliai apsiasarojo
QUOTE (Bella @ 2004 10 29, 13:42) |
Parašau keletą tezių, gak kuri ras tinkamą mintį ir įpins į savo padėkos kalbą. ...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, pauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų tikrai nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu, mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur Jūs bebūtumėt, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laikimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų..... O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui. Lai Jūsų akių žiburėliai tebus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely... Ačiū tėveliai, už jaunystę mūsų, Už polėkį, laimingąsias dienas, Už meilę, kurią gavome iš jūsų, Už viską viską iš širdies dėkojame mes. Na, tai šiam kartui tiek. Tai nėra visa kalba. Tačiau gal šios tezės padės susikurti jūsų pačių gražiai padėkos kalbai. |
Bella, kokie grazus zodziai.... tokie biski griebiantys uz sirdies kaip ir turi buti
Manau, kad jie mums labai pravers....
Bella dekoju labai labai labai labai
Grazus tie zodziai, bet as apsizliumbciau besakydama ir reiktu pabaigt kam nors kitam Reiks galvot ka nors ne tokio graudinancio. O be to mano mama tai irgi apsizliumbs. Nezinau net ka daryti. Taip nenoriu tu asaru per savo vestuves