Labutis visoms!Gal kam pravers,radau vienam tinklapi truputi padekos zodziu.
* Plaukuose jau sužvilgo sidabras, bet tai nieko-gražesnis tapai.
Tavo meilės šypsnių paliesti dideli juk užaugom vaikai.
Aš už daug ką turiu Tau dėkoti:
ir už meilę, kurią man davei,
ir už tai, kad išmokei šypsotis,
ir už tai, kad begriūnant laikei.
Tiktai vieno, Tėveli, manęs neišmokei-kaip dėkoti nežinome Tau.
* Kol mes neužaugame nesuprantame, koks nuostabus yra tėtis - geras,
išmintingas... Mes diena po dienos priimame tai, ką jis aukoja dėl mūsų, nes myli. Užaugę suprantame, kiek daug jo meilė reiškė, ir koks rūpestingas jis buvo. Ir visa tai Tau, tėti, grįžta su linkėjimais, kurių tu nusipelnei. Ir dar daugiau, nes negali būti geresnio tėčio, negu tas, kuriam šie linkėjimai skirti.
Turėti tokį tėtį kaip Tu - tai turėti šiltus prisiminimus iš vaikystės, jaunystės...
Turėti tokį tėtį kaip Tu - viena iš gyvenimo vertybių.
* Brangūs , Tėveliai, nesiliaukite šypsotis
Juk mes be Jūsų - upė be vandens.
Būkit laimingi, net tada, kai
Jūsų švelnūs pirštai paima dalį
kančios iš nukamuoto artimo žmogaus kūno.
Būkit laimingi, belaukdami vieni kitų begrįžtančių,
Būkit laimingi nešiodami anūkus ant rankų.
Būkit laimingi į kelią išleisdami ir savo vaikus.
* Priimkite pagarbą, priimkite švelnų žodį
Priimkite rugpjūčio tylą laukuose,
Kaip gera šiandien mums
Visiems žinoti, kad graži šventė
Ir nerimas Jūsų širdyse.
Jums už užauginimą -
Artojo triūsas ir poeto eilės,
Žvaigždžių mirgėjimas
Bendro gyvenimo keliuos,
Ar būtų tiek giedros be jūsų meilės
tėvystės ir motinystės pareigos šventos?
* Mamyte, ar prisimeni, kai augau aš ant tavo kelių,
Kaip mūs darželyje baltieji jazminai!
Tiesa, tada Tu nesumerkdavai akelių,
Ir mane verkiančią dainomis raminai.
Ir laime mums tada žydėjo dienos,
Ir džiaugsmą nešė bręstantys javai.
Ir nežinojau aš, kas yra liūdesys
Nes visada, mama ,būdavai linksma.
Dabar ruduo. Ir krenta medžių lapai
Ir jazminai baltieji nepražys.
Ir aš žinau, brangi Mamyte,
Jaunystės dienos niekad nesugrįš.
Palaiminki mane, į tolį kelio išlydėk
Ir lauk parimusi prie vartų,
Tiktai, žiūrėk, nebeliūdėk.
Mes aplankysim dar Tave ne kartą
Kada naktis ant pliko lauko snaus.
Kai vakaras užskleis pavėsį,
Kai rytas naują sapną aus.
Pamoki man ranka prie vartų,
Laimingo man gyvenimo linkėk.
Neverki, neliūdėk, Mamyte,
Laimingi būsim, patikėk!
* ...Greitai bėga laikas. Jūsų akyse prabėgo mūsų vaikystė, paauglystė, tapom savarankiški, suaugę ir gerai suprantame, jog jautresnės širdies už tėvų nėra. Kantriai skiepijote mūsų širdyse neapykantą blogiui, vedėte mus gėrio keliu,
mokėte nepaklysti gyvenimo kryžkelėse.... Kad ir kur bebūtumėte, mus visada pasieks Jūsų begalinis ilgesys. Mes neleisime, kad Jūs gyventumėte amžinu laukimu. Visada Jūsų balsas pašauks į gimtąją pastogę. Kai pavargsite, mes užstosime Jus nuo gyvenimo audrų ir vėjų.....
O dabar leiskt mums atsiremti į Jūsų pečius ir pasiruošti dideliam skrydžiui.
Lai Jūsų akių žiburėliai bus kelrode žvaigžde mūsų gyvenimo kely...
* Ačiū, Tėveliai, už jaunystę,
Už polėkį, laimingąsias dienas,
Už meilę, kurią gavome iš Jūsų,
Už viską viską iš širdies dėkojame mes
* Štai ir aš, Tėveliai, ta pati maža dukrytė,
Šiandien jau užaugus ir pasidabinus nuometu baltu.
Išeinu savų gyvenimo takelių minti
Su mylimu žmogum svajonių kurti išeinu...
Kai buvau visai maža mergytė
Glausdavausi prie Jūsų stiprių pečių
Ir tikėjau, kad tik Jūs galit ligas manas nuvyti,
Išvaduoti nuo blogų, niūrų minčių.
Pamenat, Tėveliai, mokėt slidinėti
Ir dar daug žaidimų įvairių?
Kaip sekėte man pasakas prieš miegą,
Ragindami nebijoti raganų, piktų baubų?
Leiskit Jums padėkoti, darsyk apglėbti, pasakyti, kaip myliu
Ir žinokit, liksiu amžiams Jūsų maža dukrytė
Nors baltai pasidabinus iš namų šiandieną išeinu...
* Mieli tėveliai, šiandien Jūs braukiate ašarą...kaip ir tada, kai mes žengėme pirmą žingsnį. Bet šiandien pirmą žingsnį žengiame mes kartu ir jau į mūsų bendrą gyvenimą. Todėl norime Jums padėkoti už laimingą vaikystę, už meilę, kurią gavom iš Jūsų, už viską viską - iš širdies.
*
"Mieli tėveliai... Sukasi gyvenimo ratas. Yra laikas ateiti, pabūti, išeiti. Niekas nestovi vietoje: jūros banga užlieja krantą ir vėl nutolsta, paukštis užauga, išmoksta skraidyti ir palieka gimtąjį lizdą. Šiandieną aš ruošiuosi iš gimtųjų namų išskristi. Mieli tėveliai, šie gimti namai man visada bus tuo švyturiu, kai į juos skubėsiu, bus tuo židiniu, prie kurio sušilsiu. Meilės išmokau iš jūsų, todėl savo širdies dalelę paliekų šiuose namuose. Brangus tėveliai, išauginote mane protinga ir gražia, ir aš šiandiena išeinu, tačiau aš visada liksiu jūsų vaiku, visada glausiuos prie jūsų širdies ir šilumos. Tikiu, kad mūsų Meilė ir Laimė bus didelė, o mūsų naujas gyvenimo kelias bus lygus. Tikiu ir stengsiuosi, nes ir Jūs šituo taip pat tikite.
*
Lik sveika, brangioji mama,
Sapnuoki vien gerus sapnus,
O man kelionės vėjai šnara,
Neverk - sugrįšiu į namus.
Kokia žavi, kokia jaunystė,
O tu pasauly tik viena,
Ir kaip galėčiau nesugrįžti,
Sugrįšiu, tik jau ne viena.
Palaimink, mama, tėti mus,
Akimirkai paliekame namus.
Papildyta:Tik va pati ieskau kokius cia grazius zodzius tevams paskaityti,bet cia nei vienas man netiko
.
Papildyta:Man labai grazus zodziai kur parase ciiikiii. ir labai man tiktu nes turiu vaikeli,bet kad jau cia per foruma du kartus skaiciau ir abu kartus verkiau.Tai kas bus per vestuves
verksiu kai maza mergaite,nes labai greit susugraudinu.
