verkiau as, verke mano mama, verke prisliene ir kas klausesi mano zodziu visi verke
Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Niekada neverkėm matydami ašaras.
Niekada nesikraustydavom iš proto iš laimės
Vien dėl paprasčiausios šypsenos.
Niekada nesėdėdavom naktį
Žiūrėdami į miegantį vaiką.
Mes niekada nesikeldavom kas 10 minučių
Tiesiog įsitikinti, kad viskas...tvarkoje.
Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Niekada nelaikydavom rankose miegančio vaiko,
Nes gaila padėti.
Niekada mūsų širdys nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,
Kad kažkam negalėjom palengvinti skausmo.
Kol dar nebuvome tapę tėvais,
Nežinojome ką reiškia jausti,
Tarsi širdis būtų išlipusi iš kūno
Mieli tėveliai, kiekvieną kartą , kai šypsomės, verkiam, džiaugiamės ar liūdim, mes visada esam dėkingi Jums už šypseną, už gyvenimo pilnatvę, už kelią, kuriuo mokėte ir mokote eiti, už pirmą pabarimą, už švelnų žodį.
Mylim jus visa širdim mieli tėveliai ir dar kartą dėkojam už viską
nu kad nusiblioviau...Jei man reikėtu skaityt tokius žodžius ašarų pakalnė būtų ir žodžio nepratarčiau.Taip tiksliai į širdį