saunuoles kad jus tai galejote 
As istikruju tai irgi manau kad savi zodziai geriausia,taciau as buciau negalejus nieko sugalvoti ta akimirka,na per daug susijaudinu as saunuoles kad jus tai galejote
saunuoles kad jus tai galejote
Jau dabar drebu skaitydama ir vos nezliumbiu, bijau, kad ten visai bus 
ir vos nezliumbiu, bijau, kad ten visai bus
sveikutes 
radau cia tikrai graziu zodziu,teveliams,bet iskilo tokia nedidele problemuke reikia zodeliu kurie butu skirti vyriui
gal galite padeti 
radau cia tikrai graziu zodziu,teveliams,bet iskilo tokia nedidele problemuke reikia zodeliu kurie butu skirti vyriui
gal galite padeti
Kai as tekejau tai sakiau tokius zodzius teveliams
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
manau kad nieko as tevam nesakysiu, ba makiazo bus gaila 
velnias, norisi kad vestuves butu linksma svente, o ziuriu ir islydint is namu ir sakant padekos zodi gali but asaru pakalne.. kazkaip jau dabar pagalvojus graudu darosi
velnias, norisi kad vestuves butu linksma svente, o ziuriu ir islydint is namu ir sakant padekos zodi gali but asaru pakalne.. kazkaip jau dabar pagalvojus graudu darosi
QUOTE(elvyrrr @ 2007 11 09, 00:28)
Labai ieškau gražių žodžių AUKSINĖMS VESTUVĖMS! Būčiau labai dėkinga jei kas parašytų... 
VIsokiu tokiu zodziu buvo kitoj temoj.. prie sveikinimu
paieskok tikrai kazka rasi....
QUOTE(shara @ 2007 11 07, 13:16)
Kai as tekejau tai sakiau tokius zodzius teveliams
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
labai grazus zodiziai
isikeliau juos i vorda
manau geriausia sakyti viska is sirdies
na gal ir geriausia sakyti is sirdies bet as tai vistiek susigraudinciau kad ir ka besakyciau
