Jei nepakeisiu padekos pabaigoje (pries tai pora paprastu sakinuku savarankisku) planuoju sakyti:
Jums uz geruma
Artojo triusas ir poeto eiles
Zvaigzdziu mirgėjimas
Padangej vakaruos
Jums uz dosnuma
Pagarba ir meile
Ir žiedlapiai nuo rytmečio ausros
Tada dovanosime laukiniu geliu puoksteles
TAD TOKIA BUTU PADEKA
MIELI TĖVELIAI
Jūs šiandien išleidžiate savo vaiką, į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą, išėjote ir patys. Ir gal būt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska, vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.
Sunki diena šiandien tėveliams
Palaimint vaikus jau reiks į kelią.
Tad ačiū jums tėveliai už meilę begalinę
Už naktis bemieges, už gerumą rankų, šilumą širdies
Visados jūs buvot, kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, gėrio ir vilties.
Jūs šiandien išleidžiate savo vaiką, į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą, išėjote ir patys. Ir gal būt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska, vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.
Sunki diena šiandien tėveliams
Palaimint vaikus jau reiks į kelią.
Tad ačiū jums tėveliai už meilę begalinę
Už naktis bemieges, už gerumą rankų, šilumą širdies
Visados jūs buvot, kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, gėrio ir vilties.
teveliams zodziu jau radau bet va pirsliams tai nieko
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???
is anksto dekui
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???
is anksto dekui
QUOTE(Pase @ 2007 03 06, 14:05)
teveliams zodziu jau radau bet va pirsliams tai nieko
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???
is anksto dekui
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???
is anksto dekui
As uz naturaluma, nezinau man tie visi pagraudenimai ir asarojimai tai
as jau geriau ekzpromtu ir is visos sirdies nuosirdziai dekosiu, nei skaitysiu zodzius kurie bus man svetimi ir niekam neidomus....
as uz naturaluma ir nuosirduma.....
QUOTE(Velniukstis @ 2007 03 06, 20:38)
As uz naturaluma, nezinau man tie visi pagraudenimai ir asarojimai tai
as jau geriau ekzpromtu ir is visos sirdies nuosirdziai dekosiu, nei skaitysiu zodzius kurie bus man svetimi ir niekam neidomus....
as uz naturaluma ir nuosirduma.....
as jau geriau ekzpromtu ir is visos sirdies nuosirdziai dekosiu, nei skaitysiu zodzius kurie bus man svetimi ir niekam neidomus....
as uz naturaluma ir nuosirduma.....
man visi tie poetiniai fantastiniai zodziai - ne Kadangi iskalba nesiskundziu tai jau tikrai nieko rimuoto neskaitysiu ir kitiems pasakiau, kad to nebutu, kas ta akimirka bus sirdeleje ta ir pasakysiu. tai tikrai graziau ir naturaliau. Man juokingai atrodo visi tie pirkti tekstai is knygu skaitomi. Cia, aisku, tik mano nuomone. Buvau vestuvese, kur pirsliai tikri jumoristai buvo, nieko nesiruose atejo pirsliauti, buvo super naturalu ir tikrai. Kiekvienas pasakytas zodis turejo sava verte.
gerai jei pirsliai ir patys turit ilgus liezuvius, bet pvz mano jaunikis tai tikrai neisstenetu visu akivaizdoj savo sirdies turinio.Visokiu zmoniu yra...O as pvz pradeciau verkti ar sakyciau savo mintis ar skaityciau, tai kam tu mikciojimu reikia?Duosiu savo busimam vyrui paskaityt, juk galima ir svetimus zodzius skaityti is sirdies, jeigu aisku buni i juos isigilines ir supranti ka skaitai,o ne automatiskai paberi kaip zirnius i siena.
cia keletas zodziu, gal kam pravers:
Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, kąjau seniai turiu.
Tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus,
Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.
Papildyta:
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
cia keletas zodziu, gal kam pravers:
Kai sunku, prisimenu vaikystę,
Užsimerkiu ir matau gimtus namus:
Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė
Jums rengiu juokingus spektaklius.
Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,
Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.
Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą
Ir įvertint tai, kąjau seniai turiu.
Tu dar mokinai širdies klausyti,
Pameni, kaip kūrėm ateities planus,
Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,
Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.
Papildyta:
Tu-mano medžio šaknys,
Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.
Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.
Tu- mano paukščio snapas,
Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.
Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.
Tu- mano vilko iltys,
Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.
Tu- mano vilko iltys, letena- mama.
Tu- mano kelio kraštas,
Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.
Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.
Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,
Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,
Esu be galo laikina.
Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,
O aš vis vien laiminga, nes yra
Šešėlis medžio,
Paukštis laisvas,
Vilko kauksmas,
Kelio dulkės,
Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
Kaip cia neapsiverkt kai sakysiu padekos zodelius
QUOTE(welkom1 @ 2007 03 29, 12:52)
Kaip cia neapsiverkt kai sakysiu padekos zodelius
As tai liepiau MB skaityt...nes as jau beskaitydama dbr apsiblioviau...lupa tampau..
Aš kažkada čia forume buvau radus labai gražius žodžius tėvams, bet kur tai neprisimenu ir dabar kai man jų prireikė, niekaip nerandu. Pradžia maždaug tokia: "Mes nenukrintame ant žemės kaip obuoliai, mus į pasaulį atveda, mus augina ir rūpinasi tėvai" ir t.t. nu jau tokie gražūs žodžiai, gal girdėjot tokius? kaip ten toliau...
radau
žiūrėkit kokie gražūs žodžiai
čia piršlio žodžiai tėvams, bet galima jo žodžius pakeisti ir sakyti jauniesiems
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
žiūrėkit kokie gražūs žodžiai
čia piršlio žodžiai tėvams, bet galima jo žodžius pakeisti ir sakyti jauniesiems
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
QUOTE(Erina @ 2007 04 05, 12:39)
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
eina sau kaip grazu as jau sedziu dabar ir tampau lupa,nu negaliu tokia bliuve esu
Papildyta:
QUOTE(Erina @ 2007 04 05, 12:39)
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
eina sau kaip grazu as jau sedziu dabar ir tampau lupa,nu negaliu tokia bliuve esu