Įkraunama...
Įkraunama...

Padėkos žodžiai tėveliams

Jei nepakeisiu padekos pabaigoje (pries tai pora paprastu sakinuku savarankisku) planuoju sakyti:


Jums uz geruma
Artojo triusas ir poeto eiles
Zvaigzdziu mirgėjimas
Padangej vakaruos
Jums uz dosnuma
Pagarba ir meile
Ir žiedlapiai nuo rytmečio ausros


Tada dovanosime laukiniu geliu puoksteles



TAD TOKIA BUTU PADEKA g.gif
Atsakyti
MIELI TĖVELIAI

Jūs šiandien išleidžiate savo vaiką, į tą patį gyvenimo kelią, į kurį prieš gerą laiko tarpą, išėjote ir patys. Ir gal būt sudrėks jūsų akys sutinkant jaunąją porą su duona ir druska, vien dėl to, kad gerai žinote nueito kelio skonį ir kainą.

Sunki diena šiandien tėveliams
Palaimint vaikus jau reiks į kelią.
Tad ačiū jums tėveliai už meilę begalinę
Už naktis bemieges, už gerumą rankų, šilumą širdies
Visados jūs buvot, kaip gražiausias žiedas
Gėrio ir kantrybės, gėrio ir vilties.

Atsakyti
teveliams zodziu jau radau bet va pirsliams tai nieko cry.gif
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???


is anksto dekui 4u.gif ax.gif
Atsakyti
QUOTE(Pase @ 2007 03 06, 14:05)
teveliams zodziu jau radau bet va pirsliams tai nieko  cry.gif
gal kas turit kokiu zodeliu, padeku pirsliams???
is anksto dekui 4u.gif  ax.gif


As uz naturaluma, nezinau man tie visi pagraudenimai ir asarojimai tai doh.gif schmoll.gif doh.gif
as jau geriau ekzpromtu ir is visos sirdies nuosirdziai dekosiu, nei skaitysiu zodzius kurie bus man svetimi ir niekam neidomus....
as uz naturaluma ir nuosirduma..... thumbup.gif
Atsakyti
QUOTE(Velniukstis @ 2007 03 06, 20:38)
As uz naturaluma, nezinau man tie visi pagraudenimai ir asarojimai tai  doh.gif  schmoll.gif  doh.gif
as jau geriau ekzpromtu ir  is visos sirdies nuosirdziai dekosiu, nei skaitysiu zodzius kurie bus man svetimi ir niekam neidomus....
as uz naturaluma ir nuosirduma..... thumbup.gif


drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif drinks_cheers.gif man visi tie poetiniai fantastiniai zodziai - ne schmoll.gif Kadangi iskalba nesiskundziu tai jau tikrai nieko rimuoto neskaitysiu ir kitiems pasakiau, kad to nebutu, kas ta akimirka bus sirdeleje ta ir pasakysiu. tai tikrai graziau ir naturaliau. Man juokingai atrodo visi tie pirkti tekstai is knygu skaitomi. Cia, aisku, tik mano nuomone. Buvau vestuvese, kur pirsliai tikri jumoristai buvo, nieko nesiruose atejo pirsliauti, buvo super naturalu ir tikrai. Kiekvienas pasakytas zodis turejo sava verte.
Atsakyti
thumbup.gif gerai jei pirsliai ir patys turit ilgus liezuvius, bet pvz mano jaunikis tai tikrai neisstenetu visu akivaizdoj savo sirdies turinio.Visokiu zmoniu yra...O as pvz pradeciau verkti ar sakyciau savo mintis ar skaityciau, tai kam tu mikciojimu reikia?Duosiu savo busimam vyrui paskaityt, juk galima ir svetimus zodzius skaityti is sirdies, jeigu aisku buni i juos isigilines ir supranti ka skaitai,o ne automatiskai paberi kaip zirnius i siena. blush2.gif
cia keletas zodziu, gal kam pravers:
Kai sunku, prisimenu vaikystę,

Užsimerkiu ir matau gimtus namus:

Sėdi tu, mama, o aš tarsi artistė

Jums rengiu juokingus spektaklius.

Arba atmenu, kaip nešdavai per pievą,

Mokydamas džiaugtis skrendančiu paukščiu.

Man suprast padėjai keistą vėjo kalbą

Ir įvertint tai, kąjau seniai turiu.

Tu dar mokinai širdies klausyti,

Pameni, kaip kūrėm ateities planus,

Ir suprast padėjai - ne bėda suklysti,

Privalu vėl keltis ir išlikt žmogum.


Papildyta:
Tu-mano medžio šaknys,

Mokančios atsigaivinti žemės vandenio čiurkšle.

Tu- mano medžio šaknys, o mama- sula.

Tu- mano paukščio snapas,

Galintis iš laimės susikrauti lizdą po žydra žvaigžde.

Tu- mano paukščio snapas, o giesmė- mama.

Tu- mano vilko iltys,

Ginančios nuo priešo, sėlinančio su mintim pikta.

Tu- mano vilko iltys, letena- mama.

Tu- mano kelio kraštas,

Guodžiantis iš tolo, kai slenku likimo apkulta.

Tu -vienas kelio kraštas, kitas- mama.

Aš- kūrinys iš jausmo nulipdytas,

Nežinomų pasauliui skulptorių ranka,

Esu be galo laikina.

Ir tirpsta mano dienos laiko saujoj,

O aš vis vien laiminga, nes yra

Šešėlis medžio,

Paukštis laisvas,

Vilko kauksmas,

Kelio dulkės,

Kuriuos lyg kraitį man sukrovė tėtis įr mama.
Atsakyti
Kaip cia neapsiverkt kai sakysiu padekos zodelius
Atsakyti
QUOTE(welkom1 @ 2007 03 29, 12:52)
Kaip cia neapsiverkt kai sakysiu padekos zodelius



As tai liepiau MB skaityt...nes as jau beskaitydama dbr apsiblioviau...lupa tampau.. blush2.gif
Atsakyti
Aš kažkada čia forume buvau radus labai gražius žodžius tėvams, bet kur tai neprisimenu ir dabar kai man jų prireikė, niekaip nerandu. Pradžia maždaug tokia: "Mes nenukrintame ant žemės kaip obuoliai, mus į pasaulį atveda, mus augina ir rūpinasi tėvai" ir t.t. nu jau tokie gražūs žodžiai, gal girdėjot tokius? kaip ten toliau...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Erina: 05 balandžio 2007 - 09:22
clap.gif radau thumbup.gif
žiūrėkit kokie gražūs žodžiai wub.gif

čia piršlio žodžiai tėvams, bet galima jo žodžius pakeisti ir sakyti jauniesiems
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio – vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.
Atsakyti

oi, kaip grazu!!!

keleta kartu perskaiciau ir jau beveik ismokau mintinai bigsmile.gif !
Atsakyti
QUOTE(Erina @ 2007 04 05, 12:39)
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio – vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.


eina sau kaip grazu bigsmile.gif as jau sedziu dabar ir tampau lupa,nu negaliu tokia bliuve esu doh.gif doh.gif
Papildyta:
QUOTE(Erina @ 2007 04 05, 12:39)
Mes nenukrentame ant žemės, kaip obuoliai, neatsirandame, kaip rasos lašai. Mus sukuria, išpuoselėja, užaugina ir išleidžia į gyvenimą švelnios, mylinčios tėvų širdys ir rankos. Nors tos mielos rankos jau sukietėjo nuo gyvenimo darbų, tačiau vaikams jos visada lieka švelnios ir numalšinančios bet kokį skausmą.
Mieli tėveliai, šiandien vaikai dėkingi jums užtai, kad auginote, mylėjote ir atlydėjote iki šio reikšmingo gyvenimo posūkio – vestuvių. Jie susijaudinę nuo naujų įspūdžių, tad leiskite jų vardu išreikšti karštą padėką už visas nemigo naktis, už didesnius ir mažesnius rūpestėlius, kuriuos rinko jūsų rankos, už tą užuovėją, kurią vaikai turėjo savo tėvų namuose, už pamokančius ir paguodžiančius žodžius, kurie lydėjo kopiant vaikystės ir jaunystės laipteliais.


eina sau kaip grazu bigsmile.gif as jau sedziu dabar ir tampau lupa,nu negaliu tokia bliuve esu doh.gif doh.gif
Atsakyti