Pasyvus namas - 10

#517
QUOTE(cibulis @ 2011 12 03, 20:07)
Gal galėtumėte konkrečiai išvardinti medžiagas, kurios geriausiai akumuliuoja šilumą.

Šilumos akumuliavimą nusako medžiagos specifinė (savitoji) šiluma. Įsivedat tai į wiki, gaunate lentelę, pagal kurią matote, kiek J/kWh reikia 1kg medžiagos temperatūrą pakelti 1 laipsniu. Wiki turi netrumpą sąrašą. Sekantis žingsnis - masių palyginimas. Kuo sunkesnė medžiaga, tuo geriau.
Iš natūralių medžiagų geriausias akumuliatorius yra vanduo, jo c~4180, tuo tarpu betonas, keramika sukasi apie ~800-900. Todėl akumuliacijos mėgėjams pravartu pagalvoti apie keleto tonų akvariumą smile.gif
Kitas, mažiau paplitęs akumuliavimo būdas yra keičiant medžiagos agregatinę būseną, tam teko matyti naudojamus parafinus (labai skirtingų parametrų), čia akumuliavimą nusako specifinė lydymosi šiluma - tai kiekis J/kWh reikalingas išlydyti 1kg medžiagos. Labai patraukliai atrodo, kad parinkus atitinkamą medžigą galima akumuliuoti nekeičiant temperatūros, pvz jei parafinas lydosi tarkim prie +50C tai šilumokaitis būtent bus šildomas tokia temperatura, kai pvz vanduo akumuliuoja tik keisdamas savo temperaturą. Bandžiau pasidomėti parafinais, keletai ėmonių prekiaujančiu cheminėmis medžiagomis išsiunčiau užklausimus, bet likau nesuprastas...kam man reikia c reikšmių...ne tam parafiną naudoja, tai niekas ir nepažiūrėjo rimtai. Todėl realių paskaičiavimų neturiu. Bet įdomu - kiek kainuotų tona parafino, kokia jo lydymosi temperatura ir šiluma, tada paskaičiuotume šiluminę talpą ir palygintume su vandeniu.
Papildyta:
QUOTE
275W(pritekėjimai)

Kad jau turime temoje rimtą PN teoretiką, įdomu sužinoti KarolioLT žinias apie šilumos pritekėjimus. Pasidalinsite?
Atsakyti
#518
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 04, 00:22)
Šilumos akumuliavimą nusako medžiagos specifinė (savitoji) šiluma. Įsivedat tai į wiki, gaunate lentelę, pagal kurią matote, kiek J/kWh reikia 1kg medžiagos temperatūrą pakelti 1 laipsniu. Wiki turi netrumpą sąrašą. Sekantis žingsnis - masių palyginimas. Kuo sunkesnė medžiaga, tuo geriau.
Iš natūralių medžiagų geriausias akumuliatorius yra vanduo, jo c~4180, tuo tarpu betonas, keramika sukasi apie ~800-900. Todėl akumuliacijos mėgėjams pravartu pagalvoti apie keleto tonų akvariumą smile.gif
Kitas, mažiau paplitęs akumuliavimo būdas yra keičiant medžiagos agregatinę būseną, tam teko matyti naudojamus parafinus (labai skirtingų parametrų), čia akumuliavimą nusako specifinė lydymosi šiluma - tai kiekis J/kWh reikalingas išlydyti 1kg medžiagos. Labai patraukliai atrodo, kad parinkus atitinkamą medžigą galima akumuliuoti nekeičiant temperatūros, pvz jei parafinas lydosi tarkim prie +50C tai šilumokaitis būtent bus šildomas tokia temperatura, kai pvz vanduo akumuliuoja tik keisdamas savo temperaturą. Bandžiau pasidomėti parafinais, keletai ėmonių prekiaujančiu cheminėmis medžiagomis išsiunčiau užklausimus, bet likau nesuprastas...kam man reikia c reikšmių...ne tam parafiną naudoja, tai niekas ir nepažiūrėjo rimtai. Todėl realių paskaičiavimų neturiu. Bet įdomu - kiek kainuotų tona parafino, kokia jo lydymosi temperatura ir šiluma, tada paskaičiuotume šiluminę talpą ir palygintume su vandeniu.
Papildyta:

Kad jau turime temoje rimtą PN teoretiką, įdomu sužinoti KarolioLT žinias apie šilumos pritekėjimus. Pasidalinsite?

jei gerai pamenu lydosi apie 40C, o energija sukaupiama lydimosi metu kazkur atitinka vandens kai deltaT=80C
Atsakyti
#519
QUOTE(madwifi @ 2011 12 03, 20:58)
na tai elementarno vatson - pagal sumuryta i siena mase imk, neapsiriksi, gi is principo visu tu medziagu pagrindas tas pats - silicis.


Siūlyčiau neburti iš kavos tirščių, o naudotis šiuo dokumentu :
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=

Atsakyti
#520
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 04, 01:22)
Kitas, mažiau paplitęs akumuliavimo būdas yra keičiant medžiagos agregatinę būseną, tam teko matyti naudojamus parafinus (labai skirtingų parametrų), čia akumuliavimą nusako specifinė lydymosi šiluma - tai kiekis J/kWh reikalingas išlydyti 1kg medžiagos. Labai patraukliai atrodo, kad parinkus atitinkamą medžigą galima akumuliuoti nekeičiant temperatūros, pvz jei parafinas lydosi tarkim prie +50C tai šilumokaitis būtent bus šildomas tokia temperatura, kai pvz vanduo akumuliuoja tik keisdamas savo temperaturą. Bandžiau pasidomėti parafinais, keletai ėmonių prekiaujančiu cheminėmis medžiagomis išsiunčiau užklausimus, bet likau nesuprastas...kam man reikia c reikšmių...ne tam parafiną naudoja, tai niekas ir nepažiūrėjo rimtai. Todėl realių paskaičiavimų neturiu. Bet įdomu - kiek kainuotų tona parafino, kokia jo lydymosi temperatura ir šiluma, tada paskaičiuotume šiluminę talpą ir palygintume su vandeniu.


Kalbate apie PCM wink.gif ( phase change materials)
Šiuo atveju yra reikalingos ne tik savitosios šilumos [Cp] ( šilumos kiekis pakelti medžiagos temperatūrai 1K - [kJ/kgK]) bet ir agregatinės būsenos keitimo šiluma [r] - šilumos kiekis reikalingas agregatinės būsenos pakeitimui. dimensija [kJ/kg]

PCM'o plokšteles montuoja į sienas, lubas grindis ir jos ten akumuliuoja šilumą.
Mano žiniomis net dinaminės simuliacijos kurios šiluminius reiškinius vertina kaip nestacionarius, neduoda tikslių rezultatų.
Žinau, kad yra pasyvių pastatų (kažkoks viešosios paskirties pastatas) - jei užklius kada vėl, pasidalysiu. Kiek skaičiau, kol kas šios medžiagos sunkiai prognozuojamos ir jų integraciją stabdo kaina. Tad pigiausia/prieinamiausia akumuliavimo terpė vis dar lieka vanduo smile.gif

rinkoje esančių PCM'iu minusas - įkrovimui reikalinga sąlyginai aukšta temperatūra ir nekontroliuojamas (visos masės) šilumos atidavimas juos sužadinus...

Manau efektyviausiai PCM'us išnaudoti galima saulės kolektorių sistemose padidinant akumuliacinių talpų sukauptą šilumos kiekį smile.gif


Ko būtent iš manęs pageidaujate apie pritiekius wink.gif?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 04 gruodžio 2011 - 02:23
#521
QUOTE(cibulis @ 2011 12 03, 19:07)
Gal galėtumėte konkrečiai išvardinti medžiagas, kurios geriausiai akumuliuoja šilumą. Pavyzdžiui, silikatiniai blokeliai. Jų tankis labai didelis, bet jie iš esmės yra šalti. Ar aš klystu?

Mano galva, geriausiai šilumą akumuliuoja:

1) keraminė plyta (pilnavidurė);
2) keraminis blokelis
3) akytbetonis
4) keramzitas
5) silikatinė plyta
6) slikitatinis blokelis.

Tai reiškia, kad kuo aukščiau įrašyta medžiaga tuo jos akumuliacinės savybės geresnės. Pavyzdžiu, keramika geriau už silikatą. Ar aš klystu? Žinoma, dar yra akmuo, bet jo nevertinkime.


Eiliškumas nevisai tikslus.
Visų šių medžiagų savitoji šiluma panaši. Vadinasi kuo 1 kub daugiau sveria tuo geresnės akumuliacinės savybės. Kubas betono sveria apie 1,8 - 2,4 t, dujų silikato 0,4 - 0,6 t. Priklausomai nuo tankio. Reikėtų imti konkretų gaminį ir pažiūrėti kokį kubo svorį nurodo gamintojas.
Atsakyti
#522
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 04, 02:04)
Siūlyčiau neburti iš kavos tirščių, o naudotis šiuo dokumentu :
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=


Dėkui labai už nuorodą, priedas vos ne aukso vertės smile.gif.
Atsakyti
#523
QUOTE(DEU @ 2011 12 04, 08:50)
Eiliškumas nevisai tikslus.
Visų šių medžiagų savitoji šiluma panaši. Vadinasi kuo 1 kub daugiau sveria tuo geresnės akumuliacinės savybės. Kubas betono sveria apie 1,8 - 2,4 t, dujų silikato 0,4 - 0,6 t. Priklausomai nuo tankio. Reikėtų imti konkretų gaminį ir pažiūrėti kokį kubo svorį nurodo gamintojas.


Pagal ką tik aukščiau pateikto teisės akto priedą gaunasi ne visai taip kaip teigiate:
Plienas - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 450
Vanduo - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 4190
Marmuras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Gipso tinkas - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Orientuotosios medžio skiedrų (OSB) plokštės - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1700
keraminių plytų mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pilnavidurių silikatinių plytų su cemento skiediniu mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pūstasis polistireninis putplastis - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1450

tame priede surašyta ženkliai daugiau medžiagų verčių.
Bet iš principo, tai tikrai savitosios šiluminės talpos vidurkis ~1000 cp, J/(kg/K)


Atsakyti
#524
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 04, 02:04)
Siūlyčiau neburti iš kavos tirščių, o naudotis šiuo dokumentu :
http://www3.lrs.lt/p...s...ery=&p_tr2=



Ar aš teisingai suprantu: kuo medžiagos savitoji šiluminė talpa didesnė, tuo medžiaga geriau akumuliuoja šilumą? Pvz., jei betono savitoji šiluminė talpa yra 1000 J/(kg*K), o gumos - 1400 J/(kg*K), tai vadinasi, kad guma geriau akumuliuoja šilumą? Ar taip?

Dar vienas svarbus dalykas yra ši formulė. Savitoji šiluminė talpa – šilumos kiekis, reikalingas 1 kg medžiagos temperatūrą pakelti vienu laipsniu.

Todėl panagrinėkime konkrečias sienas: rokų keramika 20 ir 25 cm storio bei silikatinį blokelį Arko-M 18 cm storio. Visų šių medžiagų savitoji šiluminė talpa vienoda - 1000 J/(kg*K).

20 cm storio Rokų keramikos 1 kvadratinis metras sienos sveria 186 kg.
25 cm storio Rokų keramikos 1 kvadratinis metras sienos sveria 235 kg.
18 cm Arko blokelio 1 kvadratinis metras sienos sveria 253 kg.


Išeina, kad silikatinių blokelių sieną sukaups daugiausiai šilumos, tačiau jai reikės daugiausiai energijos tai šilumai sukaupti. Arba kitais žodžiais tariant, silikatinių blokelių namą reikės ilgiau šildyti, kad jo mūras sukauptų maksimalų šilumos kiekį nei keraminių sienų mūras, tačiau silikatinio mūro namas ilgiau atidavinės šilumą nei keraminių blokelių namas?

Arba dar paprasčiau: silikatinį namą reikės ilgiau šildyti, bet jis ilgiau ir neatvės, o keraminis namas greičiau įšils, bet ir greičiau atvės.

Ar aš teisingai supratau?

Atsakyti
#525
Aš skaičiuodamas naudojuosi formule:
C=Cp*q*V
Cp- savitoji šiluma
q- tankis
V- aktyvios šiluminės masės tūris

Dabar turbūt bus kiek aiškiau wink.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo KarolisLT: 04 gruodžio 2011 - 12:25
#526
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 04, 12:25)
Aš skaičiuodamas naudojuosi formule:
C=Cp*q*V
Cp- savitoji šiluma
q- tankis
V- aktyvios šiluminės masės tūris

Dabar turbūt bus kiek aiškiau wink.gif


Vis išsisukat nuo tiesaus atsakymo. Ar galėtumėt pagal savo formulę suskaičiuoti keraminių ir silikatinių blokelių šilumos akumuliavimą?
Atsakyti
#527
QUOTE(cibulis @ 2011 12 04, 11:37)
Ar aš teisingai supratau?


Aš šitą reikalą supratau lygiai taip pat.

Bet čia neaptartas vienas niuansas, medžiagos šilumos laidumo įtaka šilumos akumuliacijai. Pav putplastis turi net geresnę šilumos akumuliaciją nei mūras, bet kadangi jis šilumą praleidžia blogiau, tai viena jo pusė įkais labiau, kol kita net nepradės šilti, taip pat bus sunkiau ir sukauptą šilumą paimti. Šilumai laidžios medžiagos atveju, tik pradedi šildyti vieną pusę, šyla ir kita pusė, akumuliacija vyksta visa medžiagos kubatūra.
Ar aš teisingai mąstau?


Beje, armuotas betonas dar geresnis šilumos laidininkas ir akumuliatorius nei silikatas.
Papildyta:
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 04, 12:25)
Aš skaičiuodamas naudojuosi formule:
C=Cp*q*V
Cp- savitoji šiluma
q- tankis
V- aktyvios šiluminės masės tūris

Dabar turbūt bus kiek aiškiau wink.gif


Jūs čia turbūt į ventiliaciją norėjot parašyti?
Atsakyti
#528
QUOTE(mintas @ 2011 12 04, 11:29)
Pagal ką tik aukščiau pateikto teisės akto priedą gaunasi ne visai taip kaip teigiate:
Plienas - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 450
Vanduo - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 4190
Marmuras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Gipso tinkas - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Orientuotosios medžio skiedrų (OSB) plokštės  - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1700
keraminių plytų mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pilnavidurių keramzitbetonio blokelių mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pilnavidurių silikatinių plytų su cemento skiediniu mūras - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1000
Pūstasis polistireninis putplastis - Savitoji šiluminė talpa cp, J/(kg/K) - 1450

tame priede surašyta ženkliai daugiau medžiagų verčių.
Bet iš principo, tai tikrai savitosios šiluminės talpos vidurkis ~1000  cp, J/(kg/K)

Nu ka, Karoli protinguoli, ka as sakiau? kad visos tos muro statybines medziagos - betonas, ivairios plyos, akmuo ir tt turi faktiskai tapacia silumine talpa svorio vienetui. Taip kad nereikia apie "burima is tirsciu".
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 04, 12:35)
Aš šitą reikalą supratau lygiai taip pat.

Bet čia neaptartas vienas niuansas, medžiagos šilumos laidumo įtaka šilumos akumuliacijai. Pav putplastis turi net geresnę šilumos akumuliaciją nei mūras, bet kadangi jis šilumą praleidžia blogiau, tai viena jo pusė įkais labiau, kol kita net nepradės šilti, taip pat bus sunkiau ir sukauptą šilumą paimti. Šilumai laidžios medžiagos atveju, tik pradedi šildyti vieną pusę, šyla ir kita pusė, akumuliacija vyksta visa medžiagos kubatūra.
Ar aš teisingai mąstau?
Beje, armuotas betonas dar geresnis šilumos laidininkas ir akumuliatorius nei silikatas.
Papildyta:
Jūs čia turbūt į ventiliaciją norėjot parašyti?

ka tu vejus paistai, putplastis geresnies akumliavomo savybes turi? svorio vienetui taip, bet gal bent isivaizduoji koki turi uzims tona putplascio? Del tos pacios priezasties nereikia ir vandens pervertint, nes imant turio vienetui yra ir geresniu medziagu, juolab kad jos dar ir aukstose temperaturose gali dirbt.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2011 12 04, 12:31)
Vis išsisukat nuo tiesaus atsakymo. Ar galėtumėt pagal savo formulę suskaičiuoti keraminių ir silikatinių blokelių šilumos akumuliavimą?

mintas dave gi lentele, 1000J/(kgT), taigi viena tona bet kurios is siu medziagu duods 1000kJ=0.278kWh vieno laipsnio pokyciui, o kiek tonu kiekvienos is medziagu atveju tu sumurisi i siena, tik tu ir gali zinot. Beto kadangi visos "muro" medziagos turi tapacia talpa svorio vienetui ir jos paprastai sudaro didziaja dali namo mases, jei ne karkasas, tai uztenka susiskaiciuot visa ta svori esanti siltalo vidinej pusej ir lengvai surasi viso namo silumine talpa.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 04 gruodžio 2011 - 14:13