Pasyvus namas - 10

#505
QUOTE(DEU @ 2011 12 03, 09:09)
Vėdinimo normos senokai pataisytos. Dėl sandarumo nereikia pamiršti, kad str normos yra skirtos užtikrinti minimalius, o ne maksimalius reikalavimus. Jas turi atitikti visi naujai pastatyti namai. Todėl jų lyginti su PN standartais nevisai korektiška.

Klaidų visur pasitaiko, tačiau mano nuomone str informacija tikrai patikimesnė, nei pateikiama reklaminiuose bukletuose.

"senokai" negelbsti - vistiek nuo vakarietiškų skiriasi. Kuo tikėti, ar kas kruopščiai skaičiavo, tyrė, ar kas iš akies paėmė?
Jei kalbam ir statom PN, tai korektiškumas visai ne prie ko. Pagal Jurgį ir kepurė. 4u.gif
Ar Kronsbergo tyrimų ataskaitą jūs vertinate kaip reklaminį bukletą?
Taigi: STR vs PH rekomendacijos ir vakarietiškos skaičiavimo metodikos - man abejonių nekyla.
Atsakyti
#506
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 09:28)
"senokai" negelbsti - vistiek nuo vakarietiškų skiriasi. Kuo tikėti, ar kas kruopščiai skaičiavo, tyrė, ar kas iš akies paėmė?
Jei kalbam ir statom PN, tai korektiškumas visai ne prie ko. Pagal Jurgį ir kepurė. 4u.gif
Ar Kronsbergo tyrimų ataskaitą jūs vertinate kaip reklaminį bukletą?
Taigi: STR vs PH rekomendacijos ir vakarietiškos skaičiavimo metodikos - man abejonių nekyla.


Galvoju, kad Lietuviškos statybos normos labai panašios į vakarietiškas. Nors tikrai jų nelyginau ir tikrai nežinau ar kiek išsamūs matavimai buvo atlikti, o kiek kaip sakote iš lubų paimta. Panašu, kad apie tai turite daugiau informacijos. Jei netingėsite, kada nors galite pasidalinti.

Kronsbergo tyrimų ataskaitą vertinu puikiai. Deja dauguma PN statytojų į ją nekreipia jokio dėmesio, arba išsitraukia vieną kitą tinkamą skaičių iš konteksto. Būtent ši ataskaita ir paneigia daugelį nepagrįstų svajonių apie PN. Nesupraskit klaidingai, ne pačią PN koncepciją.
Ta pati Veikmė mojuoja Kronsbergo tyrimu bandydama įrodyti, kad tokie prasti rezultatai gavosi dėl gyventojo įpročių. Tačiau jei jie būtų šį tyrimą pastudijavę prieš statydami, tikrai būtų supratę, kad Lietuvoje pasiekti 15 kWh/m2 per metus tik pasyviomis priemonėmis visiška utopija.
Atsakyti
#507
QUOTE(DEU @ 2011 12 03, 10:04)

Kronsbergo tyrimų ataskaitą vertinu puikiai.



O kur galima pamatyti tą Kronsbergo ataskaitą?
Atsakyti
#508
QUOTE(cibulis @ 2011 12 03, 11:31)
O kur galima pamatyti tą Kronsbergo ataskaitą?

Tai ne beletristika, tik paskaityti neužteks - jei norit suprasti teks įdėmiai pastudijuoti.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 12 03, 11:04)
Galvoju, kad Lietuviškos statybos normos labai panašios į vakarietiškas. Nors tikrai jų nelyginau ir tikrai nežinau ar kiek išsamūs matavimai buvo atlikti, o kiek kaip sakote iš lubų paimta. Panašu, kad apie tai  turite daugiau informacijos. Jei netingėsite, kada nors galite pasidalinti.

Kronsbergo tyrimų ataskaitą vertinu puikiai. Deja dauguma PN statytojų į ją nekreipia jokio dėmesio, arba išsitraukia vieną kitą tinkamą skaičių iš konteksto. Būtent ši ataskaita ir paneigia daugelį nepagrįstų svajonių apie PN. Nesupraskit klaidingai, ne pačią PN koncepciją.
Ta pati Veikmė mojuoja Kronsbergo tyrimu bandydama įrodyti, kad tokie prasti rezultatai gavosi dėl gyventojo įpročių. Tačiau jei jie būtų šį tyrimą pastudijavę prieš statydami, tikrai būtų supratę, kad Lietuvoje pasiekti 15 kWh/m2 per metus tik pasyviomis priemonėmis visiška utopija.

"Tik pasyviomis priemonėmis" - jau bandėm diskutuoti, ar ŠS pasyvi ar aktyvi priemonė? O Kronsbergo vėjo jėgainė?
Man asmeniškai px kaip tos priemonės vadinas, jei jos suteikia autonomiškumo, garantuoja mažas mėnesines sąskaitas - man tai tinka. Juk statomes sau o ne blizgantiems parametrams. Aišku investicijos ir logika neturi būti pamiršti. Bet iš kitos pusės kodėl neleidus sau truputi prabangos ir nepasidarius šiek tiek daugiau nei apibrėžia atsiperkamumai?
Atsakyti
#509
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 11:01)
Tai ne beletristika, tik paskaityti neužteks - jei norit suprasti teks įdėmiai pastudijuoti.



Na ji išties nėra labai trumpa.
Jei tingėsite į viską gilintis, kai kuriuos savo pastebėjimus buvau pateikęs čia.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 03 gruodžio 2011 - 11:18
#510
žaisliukas el. enėrgijos matuoklis jei yra noras pasimatuoti kas kiek kw suvartoja ir paekspermentuoti kaip galima sutaupiti,
Atsakyti
#511
QUOTE(DEU @ 2011 12 03, 08:33)
Būtų įdomu pamatyti. Mano abejonės remiasi tokiais skaičiavimais. Labai grubiai:
Žiemą Lietuvoje (-10) pasyvus namas per atitvaras, langus, vėdinimą praranda apie 2 - 3 kWh. Per parą 48 - 72 kWh. 100 tonų termo masės įšildyti vienu laipsniu reikia apie 25 kWh. Jei norime, kad tokiomis sąlygomis namas atvėstų 1 laipsniu, jo termo masė turi būti 200 - 300 t. Karkasinis namukas kažin ar 100 t traukia. Taigi 1 laipsnį, net 24 h išlaikyti iššūkis.

Realesnė problema, saulės pritekėjimai. Turiu jau apytikslį namo projektą. pasiskaičiavau, kad per 34 m2 langų šviečiant saulei galiu tikėtis apie 10 kWh pritekėjimų. Nuostoliai svyruos nuo 1 iki 3 kWh. Kur dėti perteklių jei saulė švies visą dieną, o namas turi mažą termo masę?


Kas liečia mintis dėl namo konstrukcijų akumuliavimo naudos, aš 100% sutinku su DEU.
Atsakyti
#512
QUOTE(narvid @ 2011 12 03, 13:49)
žaisliukas el. enėrgijos matuoklis jei yra noras pasimatuoti kas kiek kw suvartoja ir paekspermentuoti kaip galima sutaupiti,

Taip, tokių žaisliukų ebėjus pilnas, taip pat lemora turi, senukinis dar ir kainuoja ne itin pigiai.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 03, 14:46)
aš 100% sutinku su DEU.

Gal kas balsavimą paskelbė? biggrin.gif Nepastebėjau? lotuliukas.gif
Atsakyti
#513
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 00:27)
Buvo ir čia užvirus karšta diskusija apie akumuliavimą...reiškia manęs nuojauta neapgavo, vokiečiai nevertina... Tai aišku, kad iš akumuliavimo ką išspausti turi būti delta t. O jos kaip ir nenorime, siekiame nuolat gyventi patogioje, komfortiškoje temperaturoje.

Kam reikia - tie tegul ir vykdo.  Aš pasižiūrėsiu vakarietiškų pavyzdžių. Vien ko vertos ventiliavimo , oro kiekių normos, lyginant su vakarietiškom. Ir reikalavimai sandarumui...ką ir bekalbėti.


Gal ne kiek delta t, bet Cp - šiluminė talpa ir medžiagos tankis svarbu. Realiai vertinant imami tik 3cm paviršiaus kurie realiai gali dalyvauti šilumos mainuose. smile.gif

Rekomenduočiau pabandyti paieškotii "ASHRAE Standard 62.1-2010 -- Ventilation for Acceptable Indoor Air Qualit" Teko vartyti 2007 versiją - gana neblogą įspūdį paliko detalumo lygis smile.gif



Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 12 03, 02:03)
Info tikrai dar trūksta, pabandžiau prisiregistruoti "Become an iPHA member now!". Ten prašo 260 eurų. Sakyčiau nemaža sumelė už katę maiše  g.gif


Nėr ten katė maiše - vokiškos informacijos ir prezentacijų gausit sočiai, kažkur ten aplink galima rasti ką šitie memberiai gauna wink.gif

Mnau vertinga tada kai jau visą internetą išbraidėte ir nieko naujo nebetrandate smile.gif

Ir dar vokiečių kalba suprantama wink.gif

Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 12 03, 09:33)
Būtų įdomu pamatyti. Mano abejonės remiasi tokiais skaičiavimais. Labai grubiai:
Žiemą Lietuvoje (-10) pasyvus namas per atitvaras, langus, vėdinimą praranda apie 2 - 3 kWh. Per parą 48 - 72 kWh. 100 tonų termo masės įšildyti vienu laipsniu reikia apie 25 kWh. Jei norime, kad tokiomis sąlygomis namas atvėstų 1 laipsniu, jo termo masė turi būti 200 - 300 t. Karkasinis namukas kažin ar 100 t traukia. Taigi 1 laipsnį, net 24 h išlaikyti iššūkis.

Realesnė problema, saulės pritekėjimai. Turiu jau apytikslį namo projektą. pasiskaičiavau, kad per 34 m2 langų šviečiant saulei galiu tikėtis apie 10 kWh pritekėjimų. Nuostoliai svyruos nuo 1 iki 3 kWh. Kur dėti perteklių jei saulė švies visą dieną, o namas turi mažą termo masę?


Reikėtų detalėsnių pavalandinių šiluminės apkrovos reikšmių ( heat load) bet teoriškai compact unit'as kuris šilumos siurblio pagalba traukia šilumą iš šalinamo oro galėtų dalį to šilumos pertekliaus akumuliuoti savo akumuliacinėje talpoje. Aišku geri nuostolii ir elektros sąnaudos garantuotos, bet vertėtų paskaičiuoti ( patikėčiau kokiai dinaminio simuliavimo programėlei, nes excelis prastai tvarkosi su freono parametrų kitimu) ar apsimoką atidaryti langus ir išleisti šilumos perteklių laukan ar su didelėmis pašlinėmis sąnaudomis neutralizuoti tą perteklių jį akumuliuojant.

Bėda, kad nežinau gatavo komercinio sprendimo kuris šitai darytų. Skaityti apie ti teko mokslinime straipsnyje, o ne reklaminiame lankstuke wink.gif
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 10:28)
Taigi: STR vs PH rekomendacijos ir vakarietiškos skaičiavimo metodikos - man abejonių nekyla.


PHPP naudoja adaptuotus europinius standartus " state of art" jei suprantate - ne stndartas, bet ir ne prieš jį. Arba kaip vienas vokietis sakė "kol kas ne įstatymas" o Austrijoje kiek žinau jau...

Kaip DEU minėjo STR yra minimalios normos kurias reikia įvykdyti. Norint geriau ir darbo skaičiuojnt reikės įdėti daugiau smile.gif
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2011 12 03, 13:49)
žaisliukas el. enėrgijos matuoklis jei yra noras pasimatuoti kas kiek kw suvartoja ir paekspermentuoti kaip galima sutaupiti,


Teko matyti neintervencinių matuoklių, kurie tiesiog užsideda ant laido ( kainos deja nežinau smile.gif )
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 12:01)


"Tik pasyviomis priemonėmis" - jau bandėm diskutuoti, ar ŠS pasyvi ar aktyvi priemonė? O Kronsbergo vėjo jėgainė?


Paasyvios priemonės yra tos kurių funkcionavimui nereikalinga energija iš pašalies wink.gif
Arba dar kitaip - tokios kurios gali funcionuoti be žmogaus įsikišimo.

Viskas kas naudoja elektrą, turi judančius mechanizmus ir juose cirkuliuoja skystis/dujos (fluidai) yra aktyvios priemonės.

buvau aptikęs 10 skirtingų aiškinimų kas yra "pasyvi" sistema, bet šitie pasirodė aiškiausi smile.gif
Atsakyti
#514
QUOTE(KarolisLT @ 2011 12 03, 16:05)

Gal ne kiek delta t, bet Cp - šiluminė talpa ir medžiagos tankis svarbu. Realiai vertinant imami tik 3cm paviršiaus kurie realiai gali dalyvauti šilumos mainuose. smile.gif




Gal galėtumėte konkrečiai išvardinti medžiagas, kurios geriausiai akumuliuoja šilumą. Pavyzdžiui, silikatiniai blokeliai. Jų tankis labai didelis, bet jie iš esmės yra šalti. Ar aš klystu?

Mano galva, geriausiai šilumą akumuliuoja:

1) keraminė plyta (pilnavidurė);
2) keraminis blokelis
3) akytbetonis
4) keramzitas
5) silikatinė plyta
6) slikitatinis blokelis.

Tai reiškia, kad kuo aukščiau įrašyta medžiaga tuo jos akumuliacinės savybės geresnės. Pavyzdžiu, keramika geriau už silikatą. Ar aš klystu? Žinoma, dar yra akmuo, bet jo nevertinkime.
Atsakyti
#515
QUOTE(cibulis @ 2011 12 03, 19:07)
Gal galėtumėte konkrečiai išvardinti medžiagas, kurios geriausiai akumuliuoja šilumą. Pavyzdžiui, silikatiniai blokeliai. Jų tankis labai didelis, bet jie iš esmės yra šalti. Ar aš klystu?

Mano galva, geriausiai šilumą akumuliuoja:

1) keraminė plyta (pilnavidurė);
2) keraminis blokelis
3) akytbetonis
4) keramzitas
5) silikatinė plyta
6) slikitatinis blokelis.

Tai reiškia, kad kuo aukščiau įrašyta medžiaga tuo jos akumuliacinės savybės geresnės. Pavyzdžiu, keramika geriau už silikatą. Ar aš klystu? Žinoma, dar yra akmuo, bet jo nevertinkime.

na tai elementarno vatson - pagal sumuryta i siena mase imk, neapsiriksi, gi is principo visu tu medziagu pagrindas tas pats - silicis.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 03 gruodžio 2011 - 19:58
#516
QUOTE(Vilienė @ 2011 12 03, 14:27)
Gal kas balsavimą paskelbė? biggrin.gif  Nepastebėjau? lotuliukas.gif


Viliene, DEU pateikti skaičiavimai labai logiškai pagrysti ir aš patvirtinu, kad ir aš manau lygiai taip pat, nematau, kad jis būtų padaręs klaidą. Kai mes kalbėjom apie akumulecijos svarbą, neradau nei vieno skaičiavimo, ar bent loginiais apmastymais pagrysto spėjimo paneigenčio DEU skaičiavimus. Beje, pagal DEU paskaičiavimus mano kaip tik apie 100 tonų sveriantis namas ir turintis apie 3 kW šildymo poreikį kaip tik ir atvėstų 1 laipsniu per 25 valandas. Viskas sutampa.

Ilgesnis vėsimas trunkantis iki 200 val. vienam laipsniui, kai jau akumuliacija vaidina mažesnį vaidmenį galimas tik prie mažesnių reikalingų šildymo galingumų, o tai pasiekti galima tik arba jau tikrai nežmoniškai storinant šiltalo sluoksnį, arba kai imam žymiai aukštesnę vidutinę lauko temperatūrą. Vis tik manyčiau, kad 200 val/1C galimas tik šiltesniuose kraštuose, nes šiltalo sluoksnis Lietuvos sąlygoms jau būtų per daug brangus. 100t. konstrukcinė medžiaga laikanti 25kW, 200 val. vės 1C tik tokiu atveju, jei apskaičiuoti konstrukcijų ir ventiliacijos šilumos nuostoliai bus ne didesni nei (200Val./25kW+275W(pritekėjimai)=400W. Taigi, kai apie 100tonų sveriančio pastato šilumos nuostoliai sieks 400W, tada tikrai patalpos 1 laipsniu atvės per 200 valandų. Tai įmanoma tikrai tiktai prie ženkliai mažesnių lauko oro temperatūrų nei mes pratę skaičiuoti.
Atsakyti