Pasyvus namas - 10

#37
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 14:13)

Vis tik geriausias sprendimas apsisaugoti nuo saulės, mano nuomone yra šešėliavimas stogelių pagalba (kad ir tų pačių markizių), antroje vietoje laikyčiau "biesas66" minimas  lauko žaliuzes, nes jos, nors ir minimaliai, bet užstoja vaizdą.

Mano galva idealiausias sprendimas vieno aukšto namui reikiamu atstumu (kaip Minto avatare) iškištas stogas, dviejų aukštų gal koks balkonas. Bet tokius sprendinus galima priiminėti prieš pradedant statybas.
Problema nėra labai lengva sprendžiama - visokie mežiaginiai daiktai supliš, žaliuzi uždengia vaizdą, plėvelė nuo saulės saugo ir žiemą.
Reikėtų idėjų ieškoti pietų šalyse. Mačiau langines, kurios atsidaro horizontaliai aukštyn. Viršuje vyriai, o pakeltos atrodo panašiai kaip stogelis, tačiau jos nuo šoninės saulės visiškai neapsaugo.
Kam gražu, vienas iš variantų apsodinti vijiokliais, rudenį nukritus lapams saulės neužstos.
Realiausia platūs stogeliai virš visų langų, bet vėl gi jų tvirtinimas nemažas šalčio tiltas. Kitas klausimas ar tai gražu iš dizaino pusės.
Daugelis šių sprendimų nėra labai pigūs. Todėl visada reikai pasiskaičiuoti ar ne pigiau visas problemas išspręs vėdinimas ar koks oras oras šs.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 14:44)

Gal galima pasidomėti, koks dabartinis Jūsų katilo galingumas?



Jei klausiat apie šildymo katilą, tai jis dujinis, berods 24 kW. O ką iš to norite sužinot? unsure.gif
Atsakyti
#38
Turim svelnias vasaras, todel nesuprantu as jusu noro visa siltaji laikotarpi sedet su priverstine ventiliacija. Ir dar uz apsauginiu zaliuziu. As tai renkuosi
placiai praverta vitrina i seseliuota terasa.
Atsakyti
#39
Suku galva kaip čia kuo sandariau suklijuoti neoporą. Ar kam teko susidurti su tokiu variantu kai plokščių briaunos patepamos hermetiku ir suklijuojamos tarpusavyje.?
Gal kas pas save taip darėt?
Atsakyti
#40
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 15:08)
Jei klausiat apie šildymo katilą, tai jis dujinis, berods 24 kW. O ką iš to norite sužinot?  unsure.gif


Įdomu, kaip su 24 kW galite prišildyti patalpas žiemą, kai dar reikia kompensuoti šilumos nuostolius per atitvaras? Neskaičiavot kiek lieka laisvų kilovatų, ir ar iš tų laisvų kilovatų susidarytų 25 kilovatvalandės per parą? Jei taip, negi tik vienu laipsniu galite pakelti patalpų temperatūrą. Atleiskit, bet man čia kažkas nesueina.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 10 16, 15:13)
Turim svelnias vasaras, todel nesuprantu as jusu noro visa siltaji laikotarpi sedet su priverstine ventiliacija. Ir dar uz apsauginiu zaliuziu.


Net ir standarto pietinėje pusėje esančių patalpų vasarą temperatūra būna ženkliai aukštesnė, nei kad komfortabilios sąlygos žmogaus egzistencijai. PN atveju reikia ženkliai mažesnių pritekėjimų, kad užkelti temperatūrą patalpų viduje, o nesiimant papildomų apsaugos priemonių pritekėjimai tiek į standartą, tiek į PN būtų vienodi, taigi PN patalpų viduje temperatūra pakiltų dar labiau nei standarte.

Jūsų pasirinktas variantas su atidarytais langais ne labai geras karštos dienos metu, nes net šešėlyje lauko temperatūra būna aukštesnė, nei kad komfortabilios sąlygos žmogaus egzistencijai. Būtent todėl ir reikia uždaryti langus, kad į patalpas nepatektų karštesnio oro, kuris dar ir visas namo konstrukcijas įšildys ir tada jau jokia ventiliacija be papildomo kondicionavimo neatvėsins namo vidinių patalpų.

Pasirinktas šešėliuotos terasos variantas tikrai geras, todėl mes jį čia ir liaupsinam, bet šešėliuot reikia ne tik terasą, bet visus langus esančius pietinėje pusėje. Langus esančius rytinėje ir vakarinėje pusėje šešėliuoti stogeliais beprasmiška dėl žemai esančios saulės rytais ir vakarais.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 15:16)
Suku galva kaip čia kuo sandariau suklijuoti neoporą. Ar kam teko susidurti su tokiu variantu kai plokščių briaunos patepamos hermetiku ir suklijuojamos tarpusavyje.?
Gal kas pas save taip darėt?


Hermetikas čia netiktų, o putplasčio klijai sakyčiau specialiai tam ir pritaikyti. Pažiūrėk nuotraukas, kaip Vilienė savo stogą šiltino.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 16 spalio 2011 - 15:41
#41
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 15:38)
Įdomu, kaip su 24 kW galite prišildyti patalpas žiemą, kai dar reikia kompensuoti šilumos nuostolius per atitvaras? Neskaičiavot kiek lieka laisvų kilovatų, ir ar iš tų laisvų kilovatų susidarytų 25 kilovatvalandės per parą? Jei taip, negi tik vienu laipsniu galite pakelti patalpų temperatūrą. Atleiskit, bet man čia kažkas nesueina.

Dar turiu 12 kW židinį... blush2.gif
Mano dabartiniam namui manau reikėtų daugiau nei 25 kW vienam laipsniui.

Labai gerai, kad bent pradėjote skaičiuoti ir gilintis, belekas neapmulkins. thumbup.gif

24 kW katilas tiek šilumos turėtų pagaminti per 1 h. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 16 spalio 2011 - 16:01
#42
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 15:38)
Net ir standarto pietinėje pusėje esančių patalpų vasarą temperatūra būna ženkliai aukštesnė, nei kad komfortabilios sąlygos žmogaus egzistencijai. PN atveju reikia ženkliai mažesnių pritekėjimų, kad užkelti temperatūrą patalpų viduje, o nesiimant papildomų apsaugos priemonių pritekėjimai tiek į standartą, tiek į PN būtų vienodi, taigi PN patalpų viduje temperatūra pakiltų dar labiau nei standarte.

Jūsų pasirinktas variantas su atidarytais langais ne labai geras karštos dienos metu, nes net šešėlyje lauko  temperatūra būna  aukštesnė, nei kad komfortabilios sąlygos žmogaus egzistencijai. Būtent todėl ir reikia uždaryti langus, kad į patalpas nepatektų karštesnio oro, kuris dar ir visas namo konstrukcijas įšildys ir tada jau jokia ventiliacija be papildomo kondicionavimo neatvėsins namo vidinių patalpų.

Pasirinktas šešėliuotos terasos variantas tikrai geras, todėl mes jį čia ir liaupsinam, bet šešėliuot reikia ne tik terasą, bet visus langus esančius pietinėje pusėje. Langus esančius rytinėje ir vakarinėje pusėje šešėliuoti stogeliais beprasmiška dėl žemai esančios saulės rytais ir vakarais.

Tai aisku kad visa pietine puse reik seseliuot, kas priestarauja, as tik bandziau vaizdziai nupiest idiliskos popietes vesioje terasoje vaizda kai svetaines erdve organiskai susilieja i viena erdve su seselyje skendincia terasa.
O siaip Lietuvoj per karsta buna na max 2-3 savaites, tai nelabai iziuriu didelio poreikio kazkokiom ypatingom priemonem apart seseliavimo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 16 spalio 2011 - 16:02
#43
QUOTE(madwifi @ 2011 10 16, 16:01)
Tai aisku kad visa pietine puse reik seseliuot, kas priestarauja, as tik bandziau vaizdziai nupiest idiliskos popietes vesioje terasoje vaizda kai svetaines erdve organiskai susilieja i viena erdve su seselyje skendincia terasa.
O siaip Lietuvoj per karsta buna na max 2-3 savaites, tai nelabai iziuriu didelio poreikio kazkokiom ypatingom priemonem apart seseliavimo.

Kadangi labai tokį variantą svarčiau, atkreipsiu dėmesį į tai, kad stacionarus terasos stogas žiemą visiškai užstos saulę, nes tieksiog bus per didelis. Svarsčiau du variantus, stiklinis stogas su užuolaida iš apačios (nors žiemą užsniks), arba nuimamas stogas (kas man nepriešidies). Galiausia teresos prie vitrinos visai atsisakiau.
Atsakyti
#44
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 16:01)
24 kW katilas tiek šilumos turėtų pagaminti per 1 h. biggrin.gif


Aš kalbėjau apie likusius kilovatus t.y. likusius po šilumos nuostolių per atitvaras ir ventiliaciją kompensavimo. Liks tikrai ne daugiau 3-4 kilovatų wink.gif. Taigi, kaip jūsų katilas sugeba užkelti vidaus temperatūrą per tikrai trumpesnį laiką nei para ir net keliais laipsniais su laisvais tiktai 3-4 kilovatais?
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 10 16, 16:01)
O siaip Lietuvoj per karsta buna na max 2-3 savaites, tai nelabai iziuriu didelio poreikio kazkokiom ypatingom priemonem apart seseliavimo.


Bet jų tikrai pakanka, kad pradėti jausti diskomfortą, jei nesiimti papildomų priemonių.

Jei namas pakankamai daug šilumos gali priakumuliuoti (kaip pavyzdį paimkim Vilienės namą, nes remsiuosi DEU apskaičiuotu šilumos akumuliavimu 25 kilovatai vienam laipsniui jei gerai pamenu) tai su 3 kilovatais per dieną paskaičiuotais šilumos prietkėjimais jis sugebės išlaikyti tą pačia temperatūrą 8 paras, galima sakyti, jog per tris savaites tokio namo vidaus temperatūra pakiltų 3 laipsniais.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 16:08)
Kadangi labai tokį variantą svarčiau, atkreipsiu dėmesį į tai, kad stacionarus terasos stogas žiemą visiškai užstos saulę, nes tieksiog bus per didelis. Svarsčiau du variantus, stiklinis stogas su užuolaida iš apačios (nors žiemą užsniks), arba nuimamas stogas (kas man nepriešidies). Galiausia teresos prie vitrinos visai atsisakiau.


Yra ir daugiau terasos stogo variantų:
user posted image
user posted image
čia iš to pačio puslapio iš kur paimtas mano avataras smile.gif. Sniegas aišku ir tokiam stogui sukeltų problemų g.gif .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 16 spalio 2011 - 16:40
#45
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 16:21)
Aš kalbėjau apie likusius kilovatus t.y. likusius po šilumos nuostolių per atitvaras ir ventiliaciją kompensavimo. Liks tikrai ne daugiau 3-4 kilovatų wink.gif. Taigi, kaip jūsų katilas sugeba užkelti vidaus temperatūrą per tikrai trumpesnį laiką nei para ir net keliais laipsniais su laisvais tiktai 3-4 kilovatais?

Na jau, na jau, negi sudariau įspūdį, kad gyvenu metaliniame konteineryje? biggrin.gif
Jei Vilienės namo šilumos poreikis prie -23 nesiekia 4 kWh, tai mano turėtų būti apie 8, na maksimum 10 kWh. Taigi lieka dar sukaupu.Beto ir tokių temperatūrų labai retai pasitaiko.

Nors čia mane kiek palinksminote su tokiais klausimais, bet sakyčiau visai rimtą problemą atkapstėme. Pastebėjau, kad PN statytojai, tame tarpe ir aš, kiek pro pirštus žiūri į šilumos šaltinio rezervą.
Tarkim PN šildymo poreikis 3 kWh prie -10. Įsirengiame 6 kW galingumo kokią nors šildymo sistemą. Viskas gerai kol gerai. Bet jei dėl kokių nors priežasčių (nefantazuosiu, bet taip tikrai gali nutikti) temperatūra nukris 6 laipsniais, tai su tokiu galingumu reikės dviejų parų pasiekti normalią vidaus temperatūrą.
Reikėtų tai turėti galvoje renkantis šildymo sistemos galingumą.

Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 16:36)
Papildyta:
Yra ir daugiau terasos stogo variantų:
user posted image
user posted image
čia iš to pačio puslapio iš kur paimtas mano avataras smile.gif. Sniegas aišku ir tokiam stogui sukeltų problemų  g.gif .

Man labai patinka terasa su uždaru stogu. Patikėkite daug maloniau kai lauko baldai, grilis ir kitas gėris yra apsaugoti nuo lietaus. O ir patys terasoje praleisite tris kartus daugiau laiko jei nereikės pergyventi dėl gręsiančio lietaus ir vėjo. Saulė taip pat mažas džiaugsmas ypač jei terasa pietinėje pusėje.
Padarius dar židinį ir tinklelį nuo uodų praktiškai būtų galima persikelti gyventi. biggrin.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo DEU: 16 spalio 2011 - 17:10
#46
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 16:08)
Kadangi labai tokį variantą svarčiau, atkreipsiu dėmesį į tai, kad stacionarus terasos stogas žiemą visiškai užstos saulę, nes tieksiog bus per didelis. Svarsčiau du variantus, stiklinis stogas su užuolaida iš apačios (nors žiemą užsniks), arba nuimamas stogas (kas man nepriešidies). Galiausia teresos prie vitrinos visai atsisakiau.

ziema saule zemai, neuzstos.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 17:08)
Man labai patinka terasa su uždaru stogu. Patikėkite daug maloniau kai lauko baldai, grilis ir kitas gėris yra apsaugoti nuo lietaus. O ir patys terasoje praleisite tris kartus daugiau laiko jei nereikės pergyventi dėl  gręsiančio lietaus ir vėjo. Saulė taip pat mažas džiaugsmas ypač jei terasa pietinėje pusėje.
Padarius dar židinį ir tinklelį nuo uodų praktiškai būtų galima persikelti gyventi.  biggrin.gif

kam persikelt? jei vitrina placiai atsidaro, pvz. dvejos placios stumdomos durys, kai prejimas kokie 3 metrai ar daugiau atsiveria, tai svetaine faktiskai susijungia su terasa ir niekur nebereikia keltis smile.gif
Atsakyti
#47
QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 17:08)
Nors čia mane kiek palinksminote su tokiais klausimais, bet sakyčiau visai rimtą problemą atkapstėme.


Džiaugiuosi, kad atkapstėte dar vieną problemą, bet iš tikrųjų, mes dar neišsiaiškinom su pirmąja. Gryžkime prie anksčiau aptarto pavyzdžio:

QUOTE(DEU @ 2011 10 16, 14:28)
Norai kilnūs, bet netgi iš ganėtinai lengvų konstrukcijų pastatytam namui atvėsinti 1 laipsniu reikia 25 kWh. Pūsdami per bypasą 200 kub/h, 5 laipsniais vėsesnio oro išspausite  0,36 kWh. Per 10 valandų nakties viso labo 3,6 kWh.


Taigi,ne visai bus taip kaip suskaičiavot ir štai kodėl. Pavyzdžiui paimsiu visiems gerai žinomą pavyzdį su konvekciniu šildymu. Kaip vyksta konvekcinis šildymas? Pirmiausia konvektorius įšildo orą ir tik po to oras šildo sienas. Taigi, oro ir konstrukcijų temperatūros bendras pakėlimas vienu laipsniu įvyks taip, kaip Jūs DEU apskaičiavote, bet oras iškart bus užkeltas keliais laipsniais aukščiau, tik sienos ilgai kaups šilumą. Aišku neįšilusios sienos neleis per daug užkaisti orui, bet jis vis tiek iškart bus keliais laipsniais aukštesnis. Taip vyksta dėl mažesnės oro šiluminės inercijos nei namo konstrukcijų. Taigi, tikiuosi supratot kur aš lenkiu.

Lygiai taip pat bus ir su vėsinimu, kai vėsinamas pirmiausiai patalpų oras. Tie 0,36 kWh su paduodamu vėsesniu lauko oru pirmiausiai vėsins patalpų orą ir tik po to visas konstrukcijas su visais Jūsų apskaičiuotais laiko intervalais, taigi patalpose oras turi atvėsti ženkliai greičiau nei paskaičiavot.

Kodėl konkrečiai pas Jus tai neveikė, nežinau, gal blogai sumontuota visa rekuperacinė. Juk ir klausėt pas tuos pačius montuotojus. Jie iš patirties žino, kaip jų blogai parinkta ir sumontuota ventiliacijos sistema veikia, bet tai nereiškia, kad taip ir turi būti, jeigu viskas teisingai parinkta ir sumontuota.
Atsakyti
#48
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 15:38)
Įdomu, kaip su 24 kW galite prišildyti patalpas žiemą, kai dar reikia kompensuoti šilumos nuostolius per atitvaras? Neskaičiavot kiek lieka laisvų kilovatų, ir ar iš tų laisvų kilovatų susidarytų 25 kilovatvalandės per parą? Jei taip, negi tik vienu laipsniu galite pakelti patalpų temperatūrą. Atleiskit, bet man čia kažkas nesueina.

25kw yra daaaaafiga, momentaliai susildytu patalpas jei aisku radiatoriai nebutu uzmuryti giliai sienose:) isivaizduok 5 kambarius ir kiekviemane is ju pilnu pajegumu veikiancius 5kw radiatorius - cia ir pavesinej silta butu:) Gi neiks nesako kad momentaliai rieikia viso namo mura isildyt iki tarkim 20C, greit susils oras, paskui pavirsiai, o jau ilgainiui ir visa inertiska mase isils.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 10 16, 18:36)
Džiaugiuosi, kad atkapstėte dar vieną problemą, bet iš tikrųjų, mes dar neišsiaiškinom su pirmąja. Gryžkime prie anksčiau aptarto pavyzdžio:
Taigi,ne visai bus taip kaip suskaičiavot ir štai kodėl. Pavyzdžiui paimsiu visiems gerai žinomą pavyzdį su konvekciniu šildymu. Kaip vyksta konvekcinis šildymas? Pirmiausia konvektorius įšildo orą ir tik po to oras šildo sienas. Taigi, oro ir konstrukcijų temperatūros bendras pakėlimas vienu laipsniu įvyks taip, kaip Jūs DEU apskaičiavote,  bet oras iškart bus užkeltas keliais laipsniais aukščiau, tik sienos ilgai kaups šilumą. Aišku neįšilusios sienos neleis per daug užkaisti orui, bet jis vis tiek iškart bus keliais laipsniais aukštesnis. Taip vyksta dėl mažesnės oro šiluminės inercijos nei namo konstrukcijų. Taigi, tikiuosi supratot kur aš lenkiu.

Lygiai taip pat bus ir su vėsinimu, kai vėsinamas pirmiausiai patalpų oras. Tie 0,36 kWh su paduodamu vėsesniu lauko oru pirmiausiai vėsins patalpų orą ir tik po to visas konstrukcijas su visais Jūsų apskaičiuotais laiko intervalais, taigi patalpose oras turi atvėsti ženkliai greičiau nei paskaičiavot.

va va ir as apie tapati tuo paciu metu:)
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 16 spalio 2011 - 18:43