QUOTE(cibulis @ 2011 12 01, 15:06)
2. Man atrodo, kad garo izoliacinės plėvelės dedamos į stogus ar karkasinius namus. Nejaugi jas reikia ir galima naudoti ir mūrinio namo sienoje?
3. PN sąlyga 15 kWh yra deklaratyvi, nes patys vokiečiai iš PHI teigia, kad realybėje tai, kas su PHPP suskaičiuota popieriuje, išeina daugiau. Trumpiau, vietoj 15 kWh popieriuje išeina apie 30-32 kWh gyvnime. Tą puikiai iliustravo ir Veikmės namas.
Mano galva silpniausios PN koncepcijos vietos yra šios:
1) namo perkaitimas;
2) rekuperatorius.
1. Tikrai sandariame PN name perkaitimo nepavyks išvengti. Čia net ir lauko žaliuzės nepadės, nors karštį ir sumažins. Jei bus vasara, kokia buvo 2010 metais, teks dusti ir naktį miegoti nuogam. Kadangi klimatas šyla, tokių diskomfortiškų vasarų gali pasitaikyti vis daugiau ir daugiau. Ir jei karščiai trunka gera mėnesį, mane dar labiau nuvilia PN koncepcija. Nebent reikia montuoti kondicionierių.
2. Rekuperatorius būtinas, tačiau jo didžiausias trūkumas - anksčiau ar vėliau užsinešę vamzdžiai. Filtrai nepadės, o išvalyti sistemą - labai keblu arba dar įrengimo metu reikia daryti specialias priėjimo angas. Papurkšti į vamzdžius chemikalų, kurie neva suvalgo dulkes, skamba absurdiškai. Be to rekuperatorius naudoja daug elektros - vidutiniškai 100 Lt mėn.
Ką jūs į tai?
2. Mūro sandarumo užtikrinimui plėvelė nebūtina, garų difuzijos plėvelė teoriškai turėtų būti. Čia standartiniai sprendimai būdingi ir paprastiems pastatams. Čia labiau ne dėl šilumos, bet dėl drėgmės rėžimų atitvarose, kas įtakoja pačios atitvaros ilgaamžiškumą... Drėgmė barijeras atitvaroje yra reikalingas - ar tai bus realizuota plėvele ar kitokia medžaga, nėra didelio skirtumo. Nesu didelis konstruktyvo žinovas, juolab, kad ir pats sprendimas priklauso nuo bendros atitvaros sudėties, tad nesiplėtosiu
3.
Šioje nuorodoje rasite skaičiavimų su PHPP ir ir realių duomenų analogiškuose pastatuose pasiskirstymą.
Negalima kaip taisyklės priimti kad jei popieriuje 15 - realybėje bus dvigubai. Yra daug priklausomybių nuo pačių gyventojų, klimato anomalijų ir įvairiausių kitų smulkmenų. Net Naglis Šulija negali pasakyti kiek sumokėsite už šildymą šį sezoną
Šio skaičavimo rezultatai turėtų būti priimami kaip vidurkis, o ne tiksli prognozė. Trūkstant PHPP naudojimosi praktikos Lietuvoje gali kilti abejonių dėl atliktų skaičiavimų teisingumo, nes oficialaus patvirtinimo iš PHI, kad šis namas yra PH oficialiai nėra.
Sertifikavimo procedūros metu yra detaliai patikrinami PHPP skaičiavimai ir tik įsitikinus jų teisingumu suteikiamas sertifikatas
Vokiečiai bet ko "Quality approved passive house" nevadina
Ir vertinami ne tik PHPP skaičiavimai, bet ir konstruktyvo sprendimai ir kitokios smulkmenos....
Tad ant popieriaus Veikmės pastatas pasyvus, bet kol neturi PHI patvirtinimo visiškai pripažinti jį PH negalima...
Apie silpnybes:
1. Išorinis šešėliavimas, naktinis vėdinimas (night free-cooling) ir maža oro kaita dėl infiltracijos ženkliai sumažina šitą potencialią bėda. Jei namas šildomas oru, techniškai gana nesudėtingai taip pat vėsinti oru. Lenkijoje vasaros yra kur kas šiltesnės - ten gana neblogai pasiteisino gruntinis šilumokaitis ( skaitinėjau moksliniame straipsnyje kurį pristatė pernai vienoje konferencijoje)
nes gruntas vasarą 1,5m gylyje (priklauso nuo grunto tipo, drėgnumo ir kitokių veiksnių) būna ženkliai žemesnės temperatūros nei išorės oras. Žiemą saugo nuo rekupertorius užšlimo, vasarą vėsina.
Italijoje ir Ispanijoje PH atrodo kiek kitaip - galima pasidomėti kokie sprendimai ten taikomi. Bet kažko naujo ten nepamatysite be to ką išvardyjau. Aišku ten yra naudojami kondicionieriai, bet nelyginkime mūsų ir jų klimato
2. Reikia naudoti kokybiškus filtrus ( tada jų keitimas gaunasi 2 kart per metus) didesnėse sistemose taikoma "dviejų filtrų" logika - stambesnis, tada smulkesnis. 7 klasės filtras rekomenduojamas naudoti PHI - nepraleidžia daugumos žiedadulkių, ką jau kalbėti apie kietąsias daleles.
Sistemų valyms nėra keblus - dėl įrangos stokos ilgą laiką buvo pigiu keisti ortakius, nei valyti juos.
Didžiausia bėda yra ne eksploatavimo metu patekusios dulkės, bet montavimo eigoje patenkančios dulkės. Ar dažnas darbų vykdytojas pgalvoja, kad reikėtų apsaugoti neekploatuojamą ortakyną nuo užteršimo atlikekant dulkes keliančius darbus? O tokių darbų yra nemažai. Ne įrenginiai kalti, o mūsų darbo kultūra. nors neteisinga sakyti "mūsų" nes vokiečiai irgi pakankamai dažnai susiduria su šia problema
Beje atskirkime sąvokas - Rekuperatorius = šilumogrąžos įrenginys ( šilumokaitis) šalinamo oro šilumą perduodantis tiekimam.
Jei kalbame apie el.energijos sąnaudas, tada turbūt turite galvoje vėdinimo įrenginį kuris susideda iš ventiliatorių / filtrų / šilumogrąžio ir kitų smulkmenų...
Didelės el. sąnaudos vėdinimo įrenginyje gali būti įtakojamos didelio ortakyno pasipriešinimo ( būna kur ortakynas vos ne spirle susisuka, nes kitaip nesigauna, kai nėra numatyta vietos ortkiams), užsikišusių ir laiku nepakeistų filtrų...
Jei lyginant pastatą su naturaliu vėdinimu ( atidaromi langai protarpiniam prasivėdinimui) ir mechaniniu vėdinimu ( tiekimas ir ištraukimas su šilumogrąža) galbūt atrodo skaudu elektros sąskaita, bet jei įvertintumėte kiek šilumos išleidžiate pro langą ir kokį komforto lygį gali užtikrinti protingai suprojektuota ir suderinta vėdinimo sistema - tai atsiperka (jei vis tik ne malkomis kūrenate
)
