Pasyvus namas - 10

Atleiskite, bet kvepia betiksliais išvedžiojimais
Tuojau pradėsim fantazuoti, kad kailiniais dar galėtų būti galima dalytis su kaimynu kuriam labiau reikia, kad jo šeima nesušaltų. Tada galėtume paeiliui kas mėnesį gauti mažesnes sąskaitas už šildymą.

Diskutuojantiems apie pastato šiluminį balansą rekomenduočiau pasidomėti kokios dedamosios į jį įeina

Faktas, kad vasarą geresnė izoliacija gelbsti nuo karščio patekimo, bet ne vien laidumu ta šiluma vasaros laiku į patalpas patenka

10 balų verta mintis. Vasarą norisi basam ir su šortais, o čia kailinius reikia tampyti...

P.S. Ar kas pamenat filmą (man atrodo Tomo Sojerio nuotykiai), kur veikėjas ruošdamasis į Afriką dar Europoje pradėjo vasarą per pačius karščius su kailiniais vaikščioti.
Papildyta:


Gal ir tiesą sakot, bet pirmame Veikmės name gyvenantis žmogus kalbą ką kitą. Žinoma, name nėra lauko žaliuzių, bet visgi informacija verta dėmesio.

Štai visas straipsnis:
http://www.lrytas.lt...4...ildymÄ….htm
Papildyta:


Tuomet manau, kad visi mielai iš jūsų išgirstų nuomonę, koks turėtų būti PN. Bent jau pagal jus.

Išdėstykite savo viziją:
1) plotas,
2) su garažu ar be garažo,
3) kokie būtų pamatai;
4) iš kokių medžiagų statytumėte
5) kokią šildymo sistemą naudotumėte ir t.t.

500 lt sildymas.. dujomis.. PN???

Čia šalčiausią mėnesį tiek mokėjo. Kitais mėnesiai buvo mažiau. Jei gerai pamenu tarp 250-350 Lt.

Man labiausiai įsitrigo (ne iš šio straipsnio, o iš KTU ataskaitos apie pirmą lietuvišką PN), kad rekuperatorius per mėnesį prisuka apie 100 Lt. Čia yra realūs duomenys, o ne tiesiog skaičių sudauginimas, ką daugelis čia praktikuoja pasižiūrėję į įrenginio techninį pasą.

Minimos patrauklesnes sąskaitos, manai kad šildydamasis elektra gausi mažesnes sąskaitas nei kaban standartą šildydamas malkomis (na jis dar ir dujom)? Vaikiška tikėtis tokių gerų rezultatų. Na čia lito ten, lito ten neskaičiuokim, imkim suapvalintas sumas. Tokie rezultatai, gali būti tik tuo atveju, jei įrengta pigiau kurą eikvojanti sistema, kurios įrengimas kainavo nemažus pinigus. Tada taip PN gausis brangesnis ir ekspluatacija bus pigesnė, bet ar toks sprendimas apsimokės labiau, tai čia klausimas į kurį yra keli atsakymai. Labai gerai prisimenu, EVOY padarytus skaičiavimus ir patikėkit, jais aš tikiu labiau nei nors vieno kito šio forumo dalyvio padarytais skaičiavimais. Taigi jo yra pasakyta, kad teisingai suprojektavus namą, PN savikaina nebus didesnė nei standarto. Taip pat buvo teigta, kad PN iki 120 kv. m. optimaliausia šildymo sistema, tiesiogiai šildant elektra. Taigi Biesas66, Jūs teigiat, kad geriau žinot kokią kuro sistemą pasirinkti PN nei Evoy? Taip pat teigiat, kad Jūsų skaičiavimai yra vertingesni nei Evoy?



Pilnai su tuo sutinku.

Tikrai labai gerai, kai yra galimybė susipažinti su realiais duomenimis, ir pasitikslinti savus skaičiavimus.

...esu gavęs paskaičiavimus Rec Indovent rekuperatoriaus RT 400S-EC eksploatacijos kaštus, skaičiavimai atlikti su REC Indovent programine įranga: skaičiuota 220m² pasyviam namui pagal švediškas normas 281 m3/h oro kiekiui. per 10 metų įvertinant 3% elektros kasmetinį pabrangimą eksploatacijos sąnaudos 14514 Lt arba 121Lt per mėnesį. Ten iš skaičiavimų parašyta, jog rekuperatoriaus vidutinis metinis ~76% šilumokaičio efektyvumas, o įvertinant ventiliatorių šilumą ~ 85 % šilumos grąžinimas.
Ir čia, kaip žinia, rekuperatorius ne už 7 tūkstančius pinigų

Paskaičiuokim
pagal PHI standartus - sertifikuotas komponentas ( galiu nurodyti duombazę tokių komponentų - bėda, kad dauguma iki Lietuvos neatkeliauja) turėtų naudoti ne daugiau 0,45W/m3

Taigi - 220m2*2,5m ( patalpų aukštis) = 550m3 naudingo tūrio
pagal lietuviškas normas 550*0,5= 275 m3 tiekiamo oro
pagal PH standartus 550*0,3 =165 m3 tiekiamo oro

Žmogui "ant galvos" rekomenduojama norma 36 (LT normos) 20-30 (PHI)

Čia svarbu pabrėžti, kad pagal PHI reikalavimus oras turi būti filtruojamas aukštos kokybės filtrais (7 klasės) todėl mažesnis oro kiekis yra priimtinas

Taigi užsiimam daugyba:

per dieną :
165[m3/h]*24[h]*0,45[W/m3]*(0,45[Lt/kWh] /1000])= 0.8019 Lt

menuo turi 30 dienų:
0,8019*30=24,057Lt

kadangi yra du ventiliatoriai - reziume gauname 48,11Lt už ventiliatorių suvartotą elektrą.

Moralas - ne pats efektyviausias vėdinimo sprendimas arba, mano nuomone, ten matyt yra įtrauktos sąnaudos oro pašildymui/ apsaugai nuo užšalimo
Arba pataupyta ant filtrų ir tiekiamas didesnis oro kiekis ( pagal LT normas)

Tiems kurie sako, kad pamažinau siūlyčiau pamastyti ar verta pastatą vėdinti tokiais kiekiais 24h. Dauguma man žinomų įrenginių turi galimybę veikti keliais skirtingais lygiais, o tai taip pt sumažintų elektros sąnaudas

Kas man patinka PH koncecijoje - egzistuoja reikalavimai ir el.energijos suvartojimui


Papildyta:


Apie kokius duomenų patikslinimus kalbame?

Numatant tiekiamo oro kiekių grafiką, žinant tiekimo/ištraukimo charakteristikas kintant oro kiekiui ir turint ventiliatoriaus darbo kreives galima pknkamai tiksliai nuspėti energijos sąnaudas.

Prieš keikiant daug suvalgantį ventiliatorių reikia patikrinti ar filtrai neužsikešę ir ar kas nors nesuplojo lankstaus ortakio taip, kad per jį vos srūvena oras




Papildyta:


1. egzistuoja rekomendacija skirti 30m2 žmogui (bet tai rekomendacija )
2. Nemanau, kad tai gali kažką riboti - žinoma kai garažas už apšiltinto tūrio ribų
3. Nėra apribojimų - priklausomai nuo poreikių ir pageidvimų dėl rūsio
4. Nėra apribojimų pagal PHI, mano asmeninė simpatija keraminiai blokeliai ( dėl šiluminės talpos) ir išorė apšiltinta krkasinė konstrukcija su vėdinamu fasadu
5.PH koncepcija yra sugalvota taip, kadpastato poreikius būt galima tenkinti oriniu šildymu, rimto šaltuko atveju galima pamastyti apie grindinį vandeninį kontūrą, ar elektrinius radiatorius (pigesnis variantas) - visa koncepcija remiasi ant to, kad būt galima sutaupyti nediegint vandeninės šildymo sistemos Jos poreikis gali būti iki poros dienų per metus PH standartus atitinkančiame pastate

Apibendrindamas turiu pasakyti, kad realiai PH nuo paprasto namo nelabai atskirsi, nes nėra kažkokių griežtų gairių kuriomis privaloma vadovautis.

Dėl pirmos dalies. Žinoma, kad įsijungia el. tenas, kuris tiesiog būtinas bet kuriam mūsų šalyje veikiančiam rekūpui. O kuo lauke šalčiau (ypač žemiau -10 laipsnių), tuo ilgiau ir galingiau veiks tenas. Būtent jis ir prisuka elektrą. Varikliukai, aišku, kad pakankamai ekonomiški.

Dėl antros dalies.

Apie 30 kv plotą 1 asmenui irgi žinoma. Kaip ir tai, kad PHPP leidžia iki 50 kv., nors rekomenduoja 30.

Kalbėdamas apie pamatus, norėjau konkretaus varianto: juostiniai, gręžtiniai ar plokštė? Čia dauguma kalba, kad PN tinkamiausia plokštė (legallet sistema) arba bent gręžtiniai.

Apie sienas. Čia vėlgi peršama mintis, kad geriausias variantas EPS (putlpasčio) blokeliai, nes garantuoja lengviausiai pasiekiama sandarumą.

Dėl šildymo. Dauguma teigia, kad mūsų šalyje PN visiškai pakanka el. radiatorių. Na, gal dar saulės kolektoriai.

Todėl labai svarbu ir įdomu išgirsti daug apie PN žinančio žmogaus nuomonę kiekvienu konkrečiu atveju.

Ar pabandysite dar kartą?

gal galima plačiau kur radot atitinkanti pn reikalavimus nama lietuvoj

1.Dėl pamatų, kaip minėjau tikslių gairių nėra - čia rinktis vis tik reiktų atsižvelgti į konstruktoriaus nuomonę: gruntas, konstrukcijos svoris, su rūsiu ar be - tai faktoriai kuriuos vis tik vertėtų palikti konstruktoriui. Tada žinant sprendimimą gailma pradėti taikyti sprendimus kurie padėtų minimizuoti šiluminius tiltelius arba jų išvengti.

anot PHI - nėra jokių apribojimų konstruktyvui, svarbiausia, kad būt išvengta šiluminių tiltelių.

2. Nebūtinai EPS garantuoja sandarumą - yra sandarumą užtikrinančių, garo izoliacijos plėvelių kurios mūsuose dažnai naudojamos, tačiau neduoda rezultato dėl prastos darbų atlikimo kutūros ir/arba netinkamo pozicionavimo konstrukcijose.
Dėl sandarumo - negalima šios problemos sprendimo patikėti vien izoliacinei medžiagai, tam yra įvairių sprendimų. Pirma galvojama apie sandrumą, vėliau apie šiltinimą...
Izoiacinę medžiagą irgi vertėtų rinktis pagal konstrukciją - neužmirštant priešgaisrinių reikalavimų ( jei ne kiek dėl reikalavimų, bet dėl savo saugumo). Vienos tinkmiausios nėra net vienai konkrečiai konstrukcijai, tad nesukonkretinsiu vengdamas diskusijos
EPS turi privalumą, kad mažesnės bėdos dėl drėgmės, į ką gana skaidžiai reaguoja vatos.

3. Ką reiškia pakanka ? jei visam pastatui reikia 5-6kW esant projektinei temperatūrai tai irgi užtektų?
PH sertifikatui gauti numatoma, kad reikia įvykdyti vieną iš dviejų sąlygų : neviršyti 15kWh/m2 per metus šilumos sąnaudų arba reikalinga šiluminė galia turėtų neviršyti 10W/m2
Aritmetika paprasta 150[m2]*10[W/m2] = 1,5[kW]
Tad galima būtų sakyti, kad pakanka, bet jei pavyksta įtilpti į antrają sąlyga - patrauklesnis, komforto atžvilgiu, būtų orinis šildymas
Švedų nuomone el.radiatoriai pasyvime name yra labiau psichologinė priemonė, nei naudojamas buitinis įrengintys

Pabrėžiu, kad kalbu apie PHI reikalavimus atitinkantį PH ir turintį tai patvirtinantį sertifikatą.

Ar pavyko atsakyti ?

Tai ir melskis savo dievui,o as turiu savo nuomone.. kiek kainuoja apsildyti standarta malkomis? kokie 200 litu menesiui... O PN jus apsildysite naudodami elektra irgi uz 200 litu.. Kame bedos? Ko ci purkstauji? Vistiek PN statyba bus brangesne ir viskas,nors tu isitikines kitaip.

Ka aplamai reiskia teisingas suprojektavimas ? Vienu zodziu tikek savo dievais kiek tu nori,buk aklas.. P:S: Evoy tokspat entuziastas kiek ir jus tik su didesniu ziniu bagazu. Jei jis butu koki specialu instituta baiges,tai gal irgi melsciaus...
Papildyta:



Kai kasnors lietuvoje pasistatys PN sildoma elektra,tada gales sakyti- tai namas perspjaunantis standarta netgi statybu islaidomis,o pokolkas tik turime namus kurie turi storus kailinius,tas pacias katilines ir t.t Bet jei namas suvartoja energijos tiek kad tilptu i PN stadarta tai galima vadinti PN,tik jis nebus pigesnis uz standarta. Taip?