Pasyvus namas - 10

Radot kur žiūrėt. Gamintojo sau pritaikytus skaičiavimus, tiomet ir betono siena tampa nebe 15 cm storio, o niekieno tokia stora nestatoma 24 cm. Keramzitbetonio 30 cm storio irgi dažniausiai nereikia, per akis 24 cm. Varžos abejeis atvejais išlieka labai panašios į apskaičiuotas, pasikeičia tik sienos storis. Vaizdelis pasikeitė ne aeroc naudai?



Labai panašų aš jau buvau įmetęs iš bitės forumo. Neteisingi šie grafikai, kadangi juose nesimato kuro, kuriuo šildotės kainos. Tik įtraukus kuro kainą, tie grafikai pritraukiami prie realybės. Beje, PN su tame grafike rekomenduojamu U=0.15 Lietuvos sąlygomis tikrai nepasistatysite, taigi labai didelis klausimas, kas siekiama pavaizduoti tame grafike. Tikriausiai nepirkit apšiltinimo medžiagų, nes ir 75cm storio akytbetonio sienos užtikrina PN reikalavimus atitinkančią šiluminę varžą? Na gerai, 1 metro storio, gal ir užtikrins, bet sandarumo, tai tikrai ne, antras dalykas, pasižiūrėkit į akytbetonio drėgmės ir rasos taško savybes. O apie neapšiltinto akytbetonio atsparumą užšaldymo-atšildymo ciklams išvis patyliu, deklaruojami 35 ciklai (ir čia oficialiai teigia gamintojas, kai praktinių bandymų metu nustatomi ženkliai mažesni realūs skaičiai), o jų per vienus metus kiek būna? Nespėsit pasistatyti namo, kai subyrėjusias sienas reikės iš naujo statyti.

Tikrai nesakau, jog akytbetonis yra bloga medžiaga, ne ji tikrai gera tik turinti savų minusų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį statantis namą sau. Kategoriškai nesutikčiau su teiginiu, kad namo iš akytbetonio nereikia apšiltinti. Tiesa, jei labai nesigilinant į apšiltinimo metodikas, tai akytbetonį reikia apšiltinti kategoriškai tik vatomis ir tiktai labiau pasigilinus į apšiltinimo metodikas galima pasirinkti ženkliai tobulesnę apšiltinimo medžiagą - putplastį.

Patikėkit, sienos su R5 ir R10 be termo tiltelių laidumas šilumai skirsis dvigubai. Namo iš tokių sienų laidumas dvigubai nesiskirs, ką ir bandė patikslinti Vilienė, nes langus tokioje sienoje galima laikyti kaip termo tiltelius, bet tai nereiškia, kad sienų nereikia šiltinti ir palikti jų varžas kaip langų. Paprasčiausiai langų varžą padidinti kainuoja ženkliai brangiau nei sienų varžą padidinti dvigubai ir pasiekti tą patį rezultatą, todėl šiai dienai ir labiau apsimoka kelti sienų šilumines varžas.

Nepatinka ir man akytbetonis kaip išorinių sienų konstrukcija. Aš tik norėjau išsiaiškinti, ar šitas grafikas reiškia, kad esant išorinės sienos šilumos laidumui U=0,15 ir mažiau, šilumos nuostoliai mažėja ne taip staigiai ir tolimesnis sienos šiltinimas netenka prasmės. Juk tas ribinis šilumos laidumas šilumos nuostolių atžvilgiu kaip suprantu nepriklauso nuo sienos buterbrodo, t. y tokį laidumą galima pasiekti pvz su 25 cm Fibo ir 20 cm neoporo. Jei grafikas teisingas ir galioja visokiems sienų sumuštiniams, tai išeina, kad daugiau nei 20 cm neoporo šiltinti Fibo 25 blokelių sieną neapsimoka. Arba kokią nors 18 cm silikatinių blokelių sieną su 25 cm neoporo. Ar teisingai mąstau?

Jei galima as pacituosiu Asab linka:
Vaizdumo dėlei Talino atveju pateikiame išorinės sienos šilumos netekimo priklausomybę nuo šilumos laidumo rodiklio U (W/m²K) (žr. Pav. X). Kaip matyti paveikslėlyje, naujuose pastatuose, kurių išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientas U (W/m²K) mažesnis nei 0,28, jo tolesnio mažėjimo poveikis nelabai didelis, tačiau sienų kaina gerokai išauga.
Tai taip pat svarbu ir kitų išorinių atitvarų atveju. Šilumos netekimo pasiskirstymas individualiame name natūralios ventiliacijos su priverstiniu ištraukimu atveju (be oro šildymo) parodytas paveikslėlyje Nr. 2. Kaip matyti, svarbiausia sumažinti šilumos netekimą per ventiliacijos sistemą ir langus. Pavyzdžiui, natūralios ventiliacijos pakeitimas priverstine su šilumos grąžinimu (oro šildymu) leidžia sutaupyti šildymo energijos iki 43% ir taip pat garantuoja gerą oro apykaitą patalpose. Todėl priverstinė ventiliacija su rekuperatoriumi (oro šildymas) turi būti ne rekomenduojama, o privaloma visiems projektuojamiems naujiems gyvenamiesiems namams.

gal zinot nedideliu rekuperatoriu ar gal greiciau panasiu vedinimo irenginiu tinkanciu nedideliems butams ar maziems namams 3-4 kambariu?

Čia žmonės reklamuoja savo blokelius, negalite pykti, kad jie stengiasi pabrėžti būtent jų stipriąsias puses.
Vartotojas turėtų skaičiuoti kiek papildomas šiltinimas jam sutaupys kWh ir kokia to sutaupyto kWh kaina. Šiltinti galima tol kol šiltinimo kaina sutaupoma daugiau nei kainuoja šildymas. Kitaip tariant kol su šiltinimu kWh šilumos nusiperkate pigiau nei su šildymo sistema.
Tarkim investavęs 30 000 lt į papildomą šiltinimą nuo standarto (R5) iki PN (R10) per 50 metų sutaupysite 200 000 kWh. Vieno kWh kaina gaunasi 0,15 lt. Tai yra dvigubai pigiau nei su bet kokia šildymo sistema įvertinus ir jos kainą, o ne tik kurą. Be to jokios priežiūros ir gedimų. Taigi jums spręsti už ką daugiau mokėti šiltinimą, šildymo sistemą ar kurą.
Tiesą pasakius, mano galva, galutinė suma labai nesiskirs tik jūsų pastangos.

Man pasirodė, kad idealus toks U kokį turi reklamuojama produkcijas - būtent ~ 0.17 gal kiti šį grafiką supras kitaip. Bet vėl gi ta pati yda - jokių nuorodų į energijos kainas, tipo tik 7proc energijos taupymas ir viskas... o gal tas 7proc per 5 metus kaunuoja 2 kartus daugiau nei papildomas šiltinimas?
Papildyta:

Žinau, kad ne tik mėgstate, bet mokate skaičiuoti. Bet pateikiami tik galutiniai rezultatai ganėtinai biesina kodėl nenorite papunkčiui kaip nuo delta R 5 atkeliavote iki 200.000kwh Ar šie skaičiai galioja 150m2 pastatui, ar 20.000m2?
Toks gyvas pvz leistų mus skaitantiems adaptuoti saviems namams, tiesiog pakeistų m2 ar kt parametrus.
Papildyta:

Atkreipkite dėmesį, koks svarbus nuostolių punktas. Tik dėl natūralios nekontroliuojamos ventiliacijos nuostoliai gali išaugti iki 43%. Čia rekuperacijos skeptikai turėtų susimąstyti.

Rekuperacijos ar vedinimo skeptikai nezino kas tas yra. Reiks uziimti svetejiska veikla

Atsargiai, kolega, prisimenate, kaip dienas baigė J. Bruno? Matėt kuo švietimas gręsia geo temoje ? Sėkmės!!!

Labas vakaras,

esu III kurso aplinkos apsaugos studentė, rašau marketingo darbą apie Pasyvius namus Lietuvoje. Norėčiau užduoti kelis klausimus statantiems pasyvius namus arba jau juose gyvenantiems.

Jeigu sutiktumėte pagelbėti ir atsakyti į kelis klausimus būčiau Jums labai dėkinga

Prašau parašykite į a.ž dėl tolimesnio bendravimo

Kaip tik mažiems namams skirtas, tikrai nebrangus "akcijinis" komfovent rotorinis rekuperatorius. Charakteristikos tikrai neblizga, bet kaina gera. Rotorinis turi ir savų pliusų ir minusų.

Papildyta:


Nesiginčysiu, bet man šis teiginys atrodo klaidingas iš principo, net kai kalba eina apie apšiltinimą.

Pasaulis šyla, skelbia mokslininkai. Statistika rodo, kad 13 karščiausių metų buvo per pastaruosius 15 metų.

Žemiau visa info:
http://www.grynas.lt...a.d?id=52343597

Man jau anksčiau kildavo klausimas: ar per daug šiltas (pasyvus) namas po metų kitų nesukels jo gyventojams daug rūpesčių? Žiemos metu (3-4 mėnesiai), toks namas veiks puikiai. Jis save pateisins ir pavasarį bei rudenį. Tačiau vasaros metu galimas gerokas perkaitimas.

PN koncepcija skelbia, kad per metus negali būti daugiau kaip 10 proc. laiko (apie mėnesį), kuomet temperatūra namo viduje būtų didesnė nei 28 laipsniai (jei neklystu).

Vadinasi pasistačius itin šiltą namą ir įvertinus pasaulinį klimato atšilimą, galimas vis ilgesnis namo perkaitimo laikotarpis. Tokiu atveju PN susiduria su aušinimo problema, t.y. išsprendę šildymo problemą susiduriame su vėdinimo problema, kuri reikalauja taip pat labai daug energijos.

Trumpiau tariant, pasistatai itin šiltą namą, kuris taupo pinigus šildymui, bet dėl šiltėjančio klimato susiduri su namo perkaitimo problema ir sutaupytus pinigus išleidi kondicionavimui. Panašu į daugiau retorinį klausimą, bet visgi...