QUOTE(Vilienė @ 2011 10 15, 17:30)
Klausimas ir atsakymas viename. Barcelona - svajonių miestas, blin būtų arčiau, žeme pasiekiamas... Jei nenorime gyventi tamsoje kaip vienoj vietoj galima:
1. žaliuzes neuždaryti iki galo
a) palikti tarpą 7-10cm;
b.) iki besileisdamos žaliuzės turi tarpelius - nuleidžiam tik kad pasiektų palangę, bet nesukristų ir tarpeliai praleis dalį šviesos. Labai įdomus apšvietimas
2. Protingo namo pagalba uždarinėti tik tas žaliuzes, kurios gauna tiesioginius spindulius, pvz atviras rytinis langas po 11.00-11.30 jau nebeapšviečiamas tiesiogiai.
Mano atveju IIa yra miegamieji - neabejoju, kad žaliuzės liks uždarytos kol saulė užsisuks už vakarinio kampo. Vaigų gyvenamasis turi pietinį ir vakarinį langą, galima juos dangstyti paeiliui. Didžioji vitrina turės stogą, kuris mes šešėlį, plius yra dengiama dviejų žaliuzių - durys sau, nevarstoma dalis sau. Va su stogu kol kas turiu bėdą: markizė vienintelis žinomas būdas, bet pagal jos dydį bus problemų su vėju. Galvoju daryti jos kambų tvirtinimo stulpus. Arba reikia kitokios, slankiojančios sistemos. Idealiai tiktų stumdomas puspriekabės stogas, tik pagaminti ne 2,55 pločio bet 7,00 Čia reikia dar gerai pasikapstyti, gal ką įdomaus rasiu.
1. žaliuzes neuždaryti iki galo
a) palikti tarpą 7-10cm;
b.) iki besileisdamos žaliuzės turi tarpelius - nuleidžiam tik kad pasiektų palangę, bet nesukristų ir tarpeliai praleis dalį šviesos. Labai įdomus apšvietimas
2. Protingo namo pagalba uždarinėti tik tas žaliuzes, kurios gauna tiesioginius spindulius, pvz atviras rytinis langas po 11.00-11.30 jau nebeapšviečiamas tiesiogiai.
Mano atveju IIa yra miegamieji - neabejoju, kad žaliuzės liks uždarytos kol saulė užsisuks už vakarinio kampo. Vaigų gyvenamasis turi pietinį ir vakarinį langą, galima juos dangstyti paeiliui. Didžioji vitrina turės stogą, kuris mes šešėlį, plius yra dengiama dviejų žaliuzių - durys sau, nevarstoma dalis sau. Va su stogu kol kas turiu bėdą: markizė vienintelis žinomas būdas, bet pagal jos dydį bus problemų su vėju. Galvoju daryti jos kambų tvirtinimo stulpus. Arba reikia kitokios, slankiojančios sistemos. Idealiai tiktų stumdomas puspriekabės stogas, tik pagaminti ne 2,55 pločio bet 7,00 Čia reikia dar gerai pasikapstyti, gal ką įdomaus rasiu.
Protingo namo tikriausia dar teks kiek palaukti, o pačiam greitai susibos paskui saulę lakstyti.
Bijau, kad taip šešėliuojant mažiausia pusė saulės šilumos pateks į vidų. Problema aktuali visiems, nes ir geriausia užsidengus spėju daugiau kaip 70 procentų sulaikyti nelabai realu (ypač paliekant galimybę, žiemą saulę maksimaliai įsileisti). Net per šiaurinius langus, vasarą patenka didelis saulės šilumos kiekis.
Pabandžiau grubiai primesti kiek tokiame kaip Vilienės name galima tikėtis šilumos pritekėjimų per parą vasarą.
Per 20 m2 pietinių ir 10 m2 šiaurinių langų vidutiniškai apie 10 kWh per parą. Jei pusę saulės pasiseks sulaikyti liks tik 5 kWh per parą. Vidiniai pritekėjimai 7,2 kWh per parą (0,3 kWhx24). Per sienas gana keblu paskaičiuoti. Laikykime, kad prie 10 C temperatūrų skirtumų Vilienės namas praranda gauna 1 kWh (24 kWh per parą). Žinoma vasarą lauko temperatūra 30 laipsnių būna retai. Tačiau fasadų ir stogo temperatūra šviečiant saulei gali būti tikrai žymiai aukštesnė. Palikim, kad vistik fasadų vidurkis bus 30 C ir per juos gausime 24 kWh per parą.
Viską sudėję turime apie 36 kWh per parą (1,5 kW per valandą).
Vilienės ŽŠ nuolat veikdamas prie 200 m3/h srauto ir 10 C temperatūros skirtumo turėtų kaip tik tokį kiekį papildomos šilumos neutralizuoti. Bet jei nei ŽŠ, nei kondicionieriaus nėra ir langai nevarstomi gali tekti karštomis dienomis ir ant terasos miegoti.
Dėl vėdinimosi per duris labai gerai pagalvokit. Kažin ar norėsite eidami miegoti palikti praviras duris. O kelios vakarinės valandos tikrai nepadės atvėsinti įšilusių namų. Būtų puiku taip suprojektuoti langus, kad vasarą naktį būtų galima padaryti skersvėjį.