Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 10

QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 05, 21:51)
Kolegos, turiu vieną dilemą:
projektuoju plokštuminį pamatą and kurio bus šildomos patalpos + nešildomas garažas. Noriu grindinio šildymo, bet manau, kad tokiu atveju šiluma per tą pačią plokštę keliaus ir į garažą.
Turiu mintį, kad išliejus pamatą galima būtų dėti pvz 3 polistirolo plokštes (yra spec. BaltPol grindinio šildymo vamzdeliams) ir užlieti 7cm išlyginamuoju ar kažkuo kitu kas priklauso.

Aš savo garažo plokštę atskyriau nuo namo vertikaliu šiltinimu, deja, po plokštės betonavimo doh.gif Sekančiam kartui tai daryčiau prieš betonavimą - pastatyčiau 20cm eps vertikaliai, po sienos, skiriančios garažą nuo šildomo tūrio, šiltinimu. Kad du pastatai neišsiskirtų kaip laivai jūroj per tą vertikalų sluoksnį reikėtų prakišti armatūros strypų, kurie būtų šalčio tiltai, bet nuostoliai bus ne itin dideli.
Papildyta:
QUOTE(pagyvenus @ 2011 11 05, 17:33)
Kaip matosi, Vilienei PN realizacija bent jau kol kas sekasi geriau nei Veikmės skelbiami rezultatai.

Labai ačiū už palaikymą, bet negirkime dienos be vakaro, sulaukime bent tarpinių rezultatų - sandarumo testo, o geriausia - šildymo sezono pradžios su pirmomis išlaidomis šildymui. Kad netektų kolektyviai nusivylti.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 06, 10:14)
Aš savo garažo plokštę atskyriau nuo namo vertikaliu šiltinimu, deja, po plokštės betonavimo doh.gif  Sekančiam kartui tai daryčiau prieš betonavimą - pastatyčiau 20cm eps vertikaliai, po sienos, skiriančios garažą nuo šildomo tūrio, šiltinimu. Kad du pastatai neišsiskirtų kaip laivai jūroj per tą vertikalų sluoksnį reikėtų prakišti armatūros strypų, kurie būtų šalčio tiltai, bet nuostoliai bus ne itin dideli.

Parašysiu savo kaip mėgėjo pamąstymus, kurie nebūtinai teisingi. Tačiau dėl ramaus miego gal vertėtų paprašyti kokio konstruktoriaus, kad juos paneigtų.
Namas ir plokštė turėtų dirbti kaip viena sistema. Atskyrus dalį plokštės manau reikėtų atskirti ir namo dalį kurią ji laiko. Jei plokštės turi galimybę pajudėti viena kitos atžvilgiu, tokią galimybę reikėtų palikti ir kitoms besijungiančioms namo dalims.
Jūsų atveju po garažu yra žš. Dėl to atsiranda tikimybė, kad grunto temperatūra po garažo plokšte nukris žemiau nulio. Tai dar labiau padidina tikimybę, kad garažo plokštė gali pajudėti.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 11 06, 11:33)
Parašysiu savo kaip mėgėjo pamąstymus, kurie nebūtinai teisingi.  Tačiau dėl ramaus miego gal vertėtų paprašyti kokio konstruktoriaus, kad juos paneigtų.
Namas ir plokštė turėtų dirbti kaip viena sistema. Atskyrus dalį plokštės manau reikėtų atskirti ir namo dalį kurią ji laiko. Jei plokštės turi galimybę pajudėti viena kitos atžvilgiu, tokią galimybę reikėtų palikti ir kitoms besijungiančioms namo dalims.
Jūsų atveju po garažu yra žš. Dėl to atsiranda tikimybė, kad grunto temperatūra po garažo plokšte nukris žemiau nulio. Tai dar labiau padidina tikimybę, kad garažo plokštė gali pajudėti.

Du atskiri pastatai ant atskirų plokščių būtų idealus sprendimas.
Dėl mano ŽŠ ir neigiamų temperatūrų jame problemos nėra nė trupučio. Šalčio deformacijas sukelia tokia unikali medžiaga kaip vanduo, berods tai vienintelė natūrali medžiaga, kuri šaldama plečiasi. Mano ŽŠ šios medžiagos nebus, o jei ir būtų tai turi pilnai užpildyti tarpus tarp stambios skaldos, kad šąlant kažką galėtų pakelti. Skaldą šildant/šaldant deformacijos gaunamo labai mažos.
Dėl plokščių atskirimo. Savo atveju grėsmės nematau ir čia pagyrimo nusipelno monolitinės armuotos sienos. Sniegomumio situacijos nežinau, bet jei sienos iš blokelių tai grėsmė padidės. Karkasas taip pat puikiai susitvarkytų, jis be standumo turi kitą puikią savybę - plastiškumą. Plokštės nėra PILNAI atskirtos, vis dar turi bendrą armavimą, tik betonas pertrauktas - kad neliktų didelio šalčio tilto. Dabar turiu tik d12 kas 15cm armatūras, kurios perduos daug kartų mažiau šilumos nei betonas.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 06, 11:16)
Du atskiri pastatai ant atskirų plokščių būtų idealus sprendimas.
Dėl mano ŽŠ ir neigiamų temperatūrų jame problemos nėra nė trupučio. Šalčio deformacijas sukelia tokia unikali medžiaga kaip vanduo, berods tai vienintelė natūrali medžiaga, kuri šaldama plečiasi. Mano ŽŠ šios medžiagos nebus, o jei ir būtų tai turi pilnai užpildyti tarpus tarp stambios skaldos, kad šąlant kažką galėtų pakelti. Skaldą šildant/šaldant deformacijos gaunamo labai mažos.
Dėl plokščių atskirimo. Savo atveju grėsmės nematau ir čia pagyrimo nusipelno monolitinės armuotos sienos. Sniegomumio situacijos nežinau, bet jei sienos iš blokelių tai grėsmė padidės. Karkasas taip pat puikiai susitvarkytų, jis be standumo turi kitą puikią savybę - plastiškumą. Plokštės nėra PILNAI atskirtos, vis dar turi bendrą armavimą, tik betonas pertrauktas - kad neliktų didelio šalčio tilto. Dabar turiu tik d12 kas 15cm armatūras, kurios perduos daug kartų mažiau šilumos nei betonas.


Mano situacija yra panaši, bet kiek konstruktorius sakė, kad palikti tik armatūra sujungtas plokstes nėra gerai, nes ta armatūra nieko nepadės kai tokios masės. Aš ir pradėjau galvoti, kaip išspręsti problemą nepažeidžiant fizikos dėsnių.
Idėjau jau kaip ir yra, bet ko trūksta tai:
1. Paskaičiavimų kiek tos šilumos kW iš šiltų grindų persiduotų į šaltas
2. Kokios gali būti pasėkmės per ilgą laiką šildant/šaldant PP plokštę t.y. ar plėtimasis, traukimasis ko nors nepagadins (pvz polistirolo po betonu, sienų ir pan.)? Aš pvz skaičiau, kad grindinio šildymo vieno "betono luito" plotas negali būti didesnis kaip 30 kvm, didesniens plotams reikia plėtimosi siūlių.

Viliene, ar turi tas plėtimosi siūles savo pamate?
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 06, 12:53)
Viliene, ar turi tas plėtimosi siūles savo pamate?

Ne, tokios siūlės PP yra negirdėtas dalykas. Niekas niekada jų PP nedarė, čia tik stiažkė patalpose sukarpoma į gabalus su deformacinėm siūlėm. Dar savotiška PN situacija - maža šildymo galia ir žemesnė grindų temperatūra, ko pasekoje deformacijos yra labai mažos.
Rašote "tokios masės" - čia sienų svoriai turėti omeny? Iš ko sienos?
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 06, 11:16)
Du atskiri pastatai ant atskirų plokščių būtų idealus sprendimas.
Dėl mano ŽŠ ir neigiamų temperatūrų jame problemos nėra nė trupučio. Šalčio deformacijas sukelia tokia unikali medžiaga kaip vanduo, berods tai vienintelė natūrali medžiaga, kuri šaldama plečiasi. Mano ŽŠ šios medžiagos nebus, o jei ir būtų tai turi pilnai užpildyti tarpus tarp stambios skaldos, kad šąlant kažką galėtų pakelti. Skaldą šildant/šaldant deformacijos gaunamo labai mažos.
Dėl plokščių atskirimo. Savo atveju grėsmės nematau ir čia pagyrimo nusipelno monolitinės armuotos sienos. Sniegomumio situacijos nežinau, bet jei sienos iš blokelių tai grėsmė padidės. Karkasas taip pat puikiai susitvarkytų, jis be standumo turi kitą puikią savybę - plastiškumą. Plokštės nėra PILNAI atskirtos, vis dar turi bendrą armavimą, tik betonas pertrauktas - kad neliktų didelio šalčio tilto. Dabar turiu tik d12 kas 15cm armatūras, kurios perduos daug kartų mažiau šilumos nei betonas.

Nerimą kelią gruntas po skalda. Jis atskirtas plėvele, bet ar ten tikrai nebus vandens tikriausia sunku numatyti.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 11 06, 13:26)
Nerimą kelią gruntas po skalda. Jis atskirtas plėvele, bet ar ten tikrai nebus vandens tikriausia sunku numatyti.

Numatyti nesunku, tam paklotas drenažas, nedidelis smėlio pasluoksnis, plius ŽŠ yra su didele galios atsarga, dirbantis dviem zonom paeiliui. Tikrai dėl to ramiai miegu.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 06, 12:22)
Ne, tokios siūlės PP yra negirdėtas dalykas. Niekas niekada jų PP nedarė, čia tik stiažkė patalpose sukarpoma į gabalus su deformacinėm siūlėm. Dar savotiška PN situacija - maža šildymo galia ir žemesnė grindų temperatūra, ko pasekoje deformacijos yra labai mažos.
Rašote "tokios masės" - čia sienų svoriai turėti omeny? Iš ko sienos?


Sienos iš liktiniu bus. Problema susidaro, nes gyvenamų patalpų yra II aukštai, o garažas tik sienos ir stogas. Atsiranda dideli masių skirtumai ir ta armatūra nelabai ką padės. Čia be rimtų skaičiavimų, tiesiog pamastymai žmogaus vieno. Man kažkiek logiškai skamba smile.gif

Aš bandysiu projektuoti grindini šildymą virš PP, nebent kas kapitaliai sudirbs šitą mintį ...
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 06, 13:17)
Aš bandysiu projektuoti grindini šildymą virš PP, nebent kas kapitaliai sudirbs šitą mintį ...


Pažiūrėk į šį paveiksliuką:
user posted image

Jame šildomas sluoksnis atskirtas nuo PP šiltalo sluoksniu. Toks ir tik toks sprendimas yra teisingiausias, nes liktinių klojinių atveju, sienos yra betoninės, o tai reiškia labai laidžios šilumai, tai jei šildysi grindis nuo PP neatskirtas šiltalo sluoksniu, tai bus šildoma ne tik PP, bet ir visos betoninės sienos, o iš čia ir didesni šilumos nuostoliai.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 11 06, 13:34)
Pažiūrėk į šį paveiksliuką:
user posted image

Jame šildomas sluoksnis atskirtas nuo PP šiltalo sluoksniu. Toks ir tik toks sprendimas yra teisingiausias, nes liktinių klojinių atveju, sienos yra betoninės, o tai reiškia labai laidžios šilumai, tai jei šildysi grindis nuo PP neatskirtas šiltalo sluoksniu, tai bus šildoma ne tik PP, bet ir visos betoninės sienos, o iš čia ir didesni šilumos nuostoliai.


O geras! buvau matęs šį paveikslėlį, bet net nepastebėjau, kad ten atskirta ... Matyt yra racijos taip daryti.
Atsakyti
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 06, 13:17)
Sienos iš liktiniu bus. Problema susidaro, nes gyvenamų patalpų yra II aukštai, o garažas tik sienos ir stogas. Atsiranda dideli masių skirtumai ir ta armatūra nelabai ką padės. Čia be rimtų skaičiavimų, tiesiog pamastymai žmogaus vieno. Man kažkiek logiškai skamba smile.gif

Aš bandysiu projektuoti grindini šildymą virš PP, nebent kas kapitaliai sudirbs šitą mintį ...

čia pvz http://www.fasado-ap...matu-montavimas o čia sudetingesni sprendimai http://www.viking-ho...oundations.html nors gal jau ir mates
kol dar kaška bandžau rast jau aplenkė doh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo narvid: 06 lapkričio 2011 - 14:48
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 06, 14:17)
Čia be rimtų skaičiavimų, tiesiog pamastymai žmogaus vieno.

Jei pamastymuose naudotų ne tik plokštę ir ją veikiančias apkrovas, o į konstrukciją žiūrėtų kaip į vientisą erdvinę formą (pridedant sienas kaip standumo briaunas - taip galima daryti liktinių atveju; jokiu būdu ne mūrui) gal rezultatai stipriai pasikeistų.
Atsakyti