Pasyvus namas - 10

#265
QUOTE(mintas @ 2011 11 03, 01:11)
Įdomus sprendimas su termosu buvo. Viliene, bet juk pačiam kinkos drebėt turėtų pradėt wink.gif.

Ne kinkos, bet rankos biggrin.gif esu labai taikus, bet kai per TV stumia tokį briedą duočiau į snukį tokiems "ekspertams". Pavyzdys su termosu idiotiškas, savininko gal 5kartus klausia "ką jūs jaučiat, kaip ten termose?" ir niekaip negauna reikiamo atsakymo...tada patys išvadas padaro.
Tai sakai savo plėvele apklijuotas sienas šamotinėm plytom nežadi atmūryt? biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 03, 10:53)
Jame irgi pabuvę truputį ilgesnį laiką pradėjo jaustis nejaukiai, ėjo darinėti langų. Tada jau susivokė, kad reikia ir apie ventiliaciją pakalbėti.

Va tai tau ekspertas - atradinėja ventiliacijos būtinumą doh.gif
Man patiko gabalėlis kai ranka pačiupinęs korėto betono gabalą nustatė ciklų skaičių. Kašpirovskis su inžinieriniu išsilavinimu?
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 11 03, 11:51)
tai nori pasakyt kad visokios maximos, megos, ermitazai, sporto rumai ne surenkamas gezbetonis? o ir haneriai bei kiti ofisiniai stiklainiai?

"Kad visos" pasakyti nenoriu, bet didesnė dalis - taip, ypač haneriai ir stiklainiai 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2011 11 03, 12:00)
tikrai ne nematau net delko  drinks_cheers.gif o laida man atrodo daug idomesnė kai ieško statybos sistėmosia bei išpildimuosia blogybiu

Esate pakankamai išprusęs statybose, todėl tikrai galite pastebėti kur yra objektyvi kritika, o kur ieškoma sensacijų ir nebūtų dalykų, taip bandant praplėsti reitingus kvailių auditorija.
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2011 11 03, 15:45)
1-3 minutės  thumbup.gif

Paėmė brigadą pabandymui, sako nagi pademonstruokit ką sugebat - paskui apkaltino, kad ne tą armatūrą naudojo...net neabejoju, kad jokio projekto nedavė, tipo jūs tik savo darbo kultūrą pademonstruokit. O paskui aiškina - lapūchai ne tą armatūrą naudojo. Šlykštus laidos stilius, ne pamokyti kitus bet išpi..davot ir sau pliusų prisidėt. Tfu.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 04, 20:20)
Vis tik ne dėl tų priežasčių tos plytos buvo dedamos smile.gif.

"kamen sochraniaet teplo" - topinis pasisakymas.
"K sožieleniju dom nuždaetsa v ventiliacii" - dar vienas perliukas.
Matyt kažkas "iš viršaus" davė pi..dy ir liepė pasitaisyti, nedergti kažkieno produktų...
Įdomu, kaip paneigtų U-wert ar teploraščiot brėžinius ir skaičiavimus.
Atsakyti
#266
QUOTE(DEU @ 2011 11 05, 09:31)
Vis tik dėl šildomų grindų galvoju kitaip. Taip tai geras akumuliatorius, bet jau užpildytas. Todėl jos šilumą gali tik skleisti, bet akumuliuoti ir dalyvauti termo stabilizacijoje negali.

Gali akumuliuoti ir dalyvauti termo stabilizacijoje. Šiltam name šildomos grindys iš esmės yra "užpildytos" labai panašiai, kiek ir visos kitos atitvaros. Nes nėra poreikio jas kaitinti iki +30 laipsnių. Jei vamzduką vyniosite pagal "standarto" galios poreikius, patalpose +20 užtirinsite su +21 paduodamu ir +20 grįžtamu.
Pagrindinė problema yra valdymo principų ir armatūros sudėliojimas, apgalvojant ko jums reikia. Kai pritekėjimai pradeda kelti oro temperatūrą, dažniausiai valdymo armatūra "suveikia" pačiu nelogiškiausiu akumuliavimui būdu, t.y. srautas į tuos kambarius, iš kurių galima nuimti šilumą, yra uždaromas. Dėl to jums liekanti "akumuliacinė" talpa yra +20 laipsnių kambario betono plokštė ir joje jau esantis +20 laipsnių keli litrai vandens. Iš esmės nieko daugiau, nei eilinė mūrinė pertvara. Jei srauto neuždarote, atsiranda dvi papildomos pritekėjimo išnaudojimo galimybės per šildomas grindis: 1. dengti einamuosius šilumos poreikius tose erdvėse, kur pritekėjimai mažesni ir nepadengia nuostolių; 2. akumuliuoti šilumą viso namo šildomose grindyse ir šildymo sistemos vandenyje.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo pagyvenus: 05 lapkričio 2011 - 10:47
#267
QUOTE(pagyvenus @ 2011 11 05, 10:46)
Gali akumuliuoti ir dalyvauti termo stabilizacijoje. Šiltam name šildomos grindys iš esmės yra "užpildytos" labai panašiai, kiek ir visos kitos atitvaros. Nes nėra poreikio jas kaitinti iki +30 laipsnių. Jei vamzduką vyniosite pagal "standarto" galios poreikius, patalpose +20 užtirinsite su +21 paduodamu ir +20 grįžtamu.
Pagrindinė problema yra valdymo principų ir armatūros sudėliojimas, apgalvojant ko jums reikia. Kai pritekėjimai pradeda kelti oro temperatūrą, dažniausiai valdymo armatūra "suveikia" pačiu nelogiškiausiu akumuliavimui būdu, t.y. srautas į tuos kambarius, iš kurių galima nuimti šilumą, yra uždaromas. Dėl to jums liekanti "akumuliacinė" talpa yra +20 laipsnių kambario betono plokštė ir joje jau esantis +20 laipsnių keli litrai vandens. Iš esmės nieko daugiau, nei eilinė mūrinė pertvara. Jei srauto neuždarote, atsiranda dvi papildomos pritekėjimo išnaudojimo galimybės per šildomas grindis: 1. dengti einamuosius šilumos poreikius tose erdvėse, kur pritekėjimai mažesni ir nepadengia nuostolių; 2. akumuliuoti šilumą viso namo šildomose grindyse ir šildymo sistemos vandenyje.

Sutinku, kad jūsų nurodytomis sąlygomis taip ir bus.
Tačiau kyla klausimas ar labai šiltame name iš vis verta įrenginėti nepigų grindų šildymą, jei grindų temperatūra vis tiek bus labai panaši kaip ir sienų.
Beje dar pasidarė smalsu, gal pamenat kokio maždaug galingumo jūsiškis cirkuliacinis siurbliukas?
Atsakyti
#268
QUOTE(DEU @ 2011 11 05, 12:02)
Sutinku, kad jūsų nurodytomis sąlygomis taip ir bus.
Tačiau kyla klausimas ar labai šiltame name iš vis verta įrenginėti nepigų grindų šildymą, jei grindų temperatūra vis tiek bus labai panaši kaip ir sienų.
Beje dar pasidarė smalsu, gal pamenat kokio maždaug galingumo jūsiškis cirkuliacinis siurbliukas?


Dėl verta-neverta tikrai sunku atsakyti. Kiek stebėjau diskusijas - kol kas nėra entiuziastų, pasiryžusių lietuvos sąlygomis palikti namą be rezervinės šildymo ssitemos. Aš asmeiškai "balsuoju" už šildomas grindis ir vandeninį šildymą, apjungiant bet kuriuo atveju būtiną karšto vandens ruošimo sistemą.
Siurblys 6 m, ALPHA 2 25-60 180.
Kažkaip atrodo, kad klausimas nukreiptas į sąnaudas, todėl parašau iš karto: prie mūsų sistemos pasipriešinimo pagrinde naudojamam vidutinio galingumo režime jis ima 25 W. Retais atvejais naudojam ant maksimalaus režimo, ima 45 W.
Atsakyti
#269
QUOTE(pagyvenus @ 2011 11 05, 11:17)
Dėl verta-neverta tikrai sunku atsakyti. Kiek stebėjau diskusijas - kol kas nėra entiuziastų, pasiryžusių lietuvos sąlygomis palikti namą be rezervinės šildymo ssitemos. Aš asmeiškai "balsuoju" už šildomas grindis ir vandeninį šildymą, apjungiant bet kuriuo atveju būtiną karšto vandens ruošimo sistemą.
Siurblys 6 m, ALPHA 2 25-60 180.
Kažkaip atrodo, kad klausimas nukreiptas į sąnaudas, todėl parašau iš karto: prie mūsų sistemos pasipriešinimo pagrinde naudojamam vidutinio galingumo režime jis ima 25 W. Retais atvejais naudojam ant maksimalaus režimo, ima 45 W.

Šildantis elektra rezervui labai tinka benzininis ar dyzelinis generatorius.
Jūsų šidymo sąnaudos pavydėtinos, o sistema labai įdomi. Gal turite pamąstymų, kodėl tokia sistema nepopuliari?
Atsakyti
#270
QUOTE(DEU @ 2011 11 05, 08:31)
Vis tik dėl šildomų grindų galvoju kitaip. Taip tai geras akumuliatorius, bet jau užpildytas. Todėl jos šilumą gali tik skleisti, bet akumuliuoti ir dalyvauti termo stabilizacijoje negali.


Jei tiesa, kad užteks keliais laipsniais šiltesnių grindų nei patalpų oras, kad būtų PN komfortabiliai šilta, sakykim viduje +20, gridys +22, tai pakaitinus saulei ir oro temperatūrai šoktelint aukščiau +22, grindys iškart tampa šilumą akumuliuojančiu paviršium, kuris pristabdys per greitą patalpų oro įšilimą.

QUOTE(Vilienė @ 2011 11 05, 10:30)
Tai sakai savo plėvele apklijuotas sienas šamotinėm plytom nežadi atmūryt? biggrin.gif


fool.gif

QUOTE(pagyvenus @ 2011 11 05, 11:17)
Dėl verta-neverta tikrai sunku atsakyti. Kiek stebėjau diskusijas - kol kas nėra entiuziastų, pasiryžusių lietuvos sąlygomis palikti namą be rezervinės šildymo ssitemos.


Nors ir nesu visai tikras dėl to, kad namą galiu palikti šildyti tik elektrai, bet tikrai šiuo metu nesiruošiu investuoti nei lito į šildymo prietaisus į kuriuos šiluma perduodama vandeniu, tad nei šildomų grindų vamzdelių nevedžiosiu, nei radiatorių nestatysiu. Aišku yra dar laiko, gal "suprasiu klydęs", bet šiai dienai tikrai taip mąstau.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 lapkričio 2011 - 15:30
#271
QUOTE(DEU @ 2011 11 05, 12:45)
Šildantis elektra rezervui labai tinka benzininis ar dyzelinis generatorius.
Jūsų šidymo sąnaudos pavydėtinos, o sistema labai įdomi. Gal turite pamąstymų, kodėl tokia sistema nepopuliari?

Mano pasvarstymu gali veikti kelios priežastys.
Šis principas veikia tik tada, kai namo šilumos poreikis nedidelis ir galima palaikyti žemą grindų temperatūrą. Bet iš esmės tokiuose namuose, kaip pats pastebėjote, tampa neracionalu įrenginėti sąlyginai nepigią vandeniu šildomų grindų sistemą.
Be to, šiltuose namuose praktiškai 100 proc. įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema, kuri panašiu principu "paskirsto" pritekėjimus po namą. Taip kad paskirtymo problema dalinai išsprendžiama, o akumuliavimui yra matyt ir pigesnių sprendimų.

QUOTE(mintas @ 2011 11 05, 16:25)
Nors ir nesu visai tikras dėl to, kad namą galiu palikti šildyti tik elektrai, bet tikrai šiuo metu nesiruošiu investuoti nei lito į šildymo prietaisus į kuriuos šiluma perduodama vandeniu, tad nei šildomų grindų vamzdelių nevedžiosiu, nei radiatorių nestatysiu. Aišku yra dar laiko, gal "suprasiu klydęs", bet šiai dienai tikrai taip mąstau.

Bent aš nemanau, kad klystate. Kaip matosi, Vilienei PN realizacija bent jau kol kas sekasi geriau nei Veikmės skelbiami rezultatai. Iš jūsų pusės įdedant tiek į planavimą, ir jei dar tiek pat pastangų bus skrita realizacijai, problemoms ir klaidoms palikčiau gal kokį 0,01 proc. O tiek kišenės neapsunkins net ir elektra šildantis 4u.gif
Atsakyti
#272
QUOTE
...nesiruošiu investuoti nei lito į šildymo prietaisus į kuriuos šiluma perduodama vandeniu, tad nei šildomų grindų vamzdelių nevedžiosiu, nei radiatorių nestatysiu. Aišku yra dar laiko, gal "suprasiu klydęs", bet šiai dienai tikrai taip mąstau.

Mintai, tai kaip visdėlto apsišiltinote (apsišiltinsite) savo rostverką? Gal kokį brėžinuką su matmenimis ir medžiagų pavadinimais galite papaišyti?
Atsakyti
#273
Kolegos, turiu vieną dilemą:
projektuoju plokštuminį pamatą and kurio bus šildomos patalpos + nešildomas garažas. Noriu grindinio šildymo, bet manau, kad tokiu atveju šiluma per tą pačią plokštę keliaus ir į garažą.
Turiu mintį, kad išliejus pamatą galima būtų dėti pvz 3 polistirolo plokštes (yra spec. BaltPol grindinio šildymo vamzdeliams) ir užlieti 7cm išlyginamuoju ar kažkuo kitu kas priklauso.

Pliusus matau tokius šio sprendimo:
1. Maža šilumos inercija - šildomi tik 7 cm, o ne 25 betono. Galima turbūt nakti temperatūrą pamažinti, o ryte vėl padidinti.
2. Šiluma neina į garaža, bei pagerėja bendra pamato šiluminė varža
3. Šiluma neis į sienų betoną (sienos irgi liktiniai, kur betonas liečiasi su pamao plokšte)
4. pamato plokštė nesiplės dėl šildymo - gal mažiau teorinių problemų bus smile.gif

minusai:
1. kainuos papildomasi polistirolas ir išlyginamasis
2. reikės aukštesnių sienų , bent 10 cm
3. neaišku kiek ten susitaupys realybėje ....

Kokios Jūsų mintys?
Atsakyti
#274
QUOTE(asab @ 2011 11 05, 20:44)
Mintai, tai kaip visdėlto apsišiltinote (apsišiltinsite) savo rostverką? Gal kokį brėžinuką su matmenimis ir medžiagų pavadinimais galite papaišyti?


Pakolkas jie neapšiltinti pilnai, tik iš apačios 20cm EPS80. Šiltinimui galvoju vadovautis pirmojo Veikmės PN pamatų apšiltinimo pavyzdžiu. Tik po to, kai DEU išpeikė Veikmės sprendimą naudoti 15 cm roostverko apšiltinimui, šiltinimo sluoksnį nusprendžiau padidinti iki 20 cm, nors ir neapskaičiavau savo sprendimo pagrystumo. Kai yra termo tilteliai (poliai), šiltinimo sluoksnio didinimas gali nenešti juntamos naudos.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 lapkričio 2011 - 23:20
#275
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 05, 20:51)
Kolegos, turiu vieną dilemą:
projektuoju plokštuminį pamatą and kurio bus šildomos patalpos + nešildomas garažas. Noriu grindinio šildymo, bet manau, kad tokiu atveju šiluma per tą pačią plokštę keliaus ir į garažą.
Turiu mintį, kad išliejus pamatą galima būtų dėti pvz 3 polistirolo plokštes (yra spec. BaltPol grindinio šildymo vamzdeliams) ir užlieti 7cm išlyginamuoju ar kažkuo kitu kas priklauso.

Pliusus matau tokius šio sprendimo:
1. Maža šilumos inercija - šildomi tik 7 cm, o ne 25 betono. Galima turbūt nakti temperatūrą pamažinti, o ryte vėl padidinti.
2. Šiluma neina į garaža, bei pagerėja bendra pamato šiluminė varža
3. Šiluma neis į sienų betoną (sienos irgi liktiniai, kur betonas liečiasi su pamao plokšte)
4. pamato plokštė nesiplės dėl šildymo - gal mažiau teorinių problemų bus smile.gif

minusai:
1. kainuos papildomasi polistirolas ir išlyginamasis
2. reikės aukštesnių sienų , bent 10 cm
3. neaišku kiek ten susitaupys realybėje ....

Kokios Jūsų mintys?


Mano nuomone problemą teisingai įvardinta ir sprendimo būdas pasirinktas racionalus.

Iš esmės, po plokščiaisiais pamatais iš vis galima nedėti šiltalo, Tokiu atveju, šiltalas būtų dedamas tik ant pamatų, po gyvenamų patalpų grindimis. Taip galima ženkliai sumažinti naudojamo šiltalo kiekį, bet taip nepavyktų išvengti termo tiltelio į namo sienas iš žemės. Taigi, statant tikrai šiltą namą, šiltalą po PP vis tik reikėtų dėti. Iš akies primetu, kad po PP reikėtų dėti maždaug pusę planuojamo po grindimis šiltalo kiekio, kitą pusę jau tiktai po gyvenamosiomis patalpomis ant PP. Norint tiksliau pasakyti reikėtų jau skaičiuoti, bet principas būtų toks, kuo šiltesnės sienų konstrukcinės medžiagos tuo mažesnis sluoksnis gali būti klojamas po PP. Nepšiltinus PP iš apačios, atsiradęs termo tiltelis gali ženkliai apriboti naudą nešančio šiltalo ant sienų storį. Aišku taip pat būtinas namo sienos su garažu šiltinmas, bei būtina atkreipti dėmesį į tos sienos galimus termo tiltelius.
Papildyta:
Iš tos pačios "rusijos ekspertų" serijos laida apie PN iš ekologiškų medžiagų. Nepamirškit, kad laida 2008 metų smile.gif.
Tik taip ir nesupratau vieno dalyko, ten minėjo apie plokštes su asbestu, kaip jos gali būti suderinamos su ekologiška statyba smile.gif ?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 05, 22:45)
Šiltinimui galvoju vadovautis pirmojo Veikmės PN pamatų apšiltinimo pavyzdžiu.

15-16 puslapiai.. Tiesa dar turiu minčių patobulinti pamatų šiltinimo schemą, aplink namą apdedant šiltalo sijonėlį, koks yra rekomenduojamas aplink PP. Pakolkas tai tik mintys, kai prieis reikalas iki klojimo, gal dėl kainos nuspręsiu sijono atkarpas kloti tik aplink pamatų kampus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 05 lapkričio 2011 - 23:38
#276
QUOTE(SniegoMumis @ 2011 11 05, 20:51)
Kolegos, turiu vieną dilemą:
projektuoju plokštuminį pamatą and kurio bus šildomos patalpos + nešildomas garažas. Noriu grindinio šildymo, bet manau, kad tokiu atveju šiluma per tą pačią plokštę keliaus ir į garažą.
Turiu mintį, kad išliejus pamatą galima būtų dėti pvz 3 polistirolo plokštes (yra spec. BaltPol grindinio šildymo vamzdeliams) ir užlieti 7cm išlyginamuoju ar kažkuo kitu kas priklauso.

Pliusus matau tokius šio sprendimo:
1. Maža šilumos inercija - šildomi tik 7 cm, o ne 25 betono. Galima turbūt nakti temperatūrą pamažinti, o ryte vėl padidinti.
2. Šiluma neina į garaža, bei pagerėja bendra pamato šiluminė varža
3. Šiluma neis į sienų betoną (sienos irgi liktiniai, kur betonas liečiasi su pamao plokšte)
4. pamato plokštė nesiplės dėl šildymo - gal mažiau teorinių problemų bus smile.gif

minusai:
1. kainuos papildomasi polistirolas ir išlyginamasis
2. reikės aukštesnių sienų , bent 10 cm
3. neaišku kiek ten susitaupys realybėje ....

Kokios Jūsų mintys?


Mano galva tokiu atveju plokštė visai netenka savo prasmės. Pasidarykite jokio galvos skausmo nekeliančius gręžtinius pamatus, o visa kita kaip čia surašėte.

Temperatūros nakčiai net ir su 7 cm šildomomis grindimis prisukti nepavyks. Įnercija bus pernelyg didelė.
Atsakyti