QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 21:44)
Mintai, o kodel tu ta technologija vadini albaniska? Taigi dauguma komerciniu objektu taip statoma - greit surenkamas gelzbetonio karkasas, o apsiuvimas jau architekto fantazija.
Karkasas ten ne surenkamas, bet monolitinis.
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 18:57)
Žinai,prisiminiau vieną žmogelį kuris savo namo sienas pietinėje pusėje apdėjo langais ir džiaugėsi, kad dienos metu po stiklu sienos įšildomos iki visai padorios pliusinės temperatūros. Taigi jei mąstai apie šią technologiją, su natūralia ventiliacija per sienas, visas sienas reikėtų apdengti stiklu, su oro tarpu tarp sienų ir stiklo, taip siekiant apsaugoti sienas nuo vėjo. Stiklinėje pertvaroje reikėtų palikti plyšiukų, kad oras vis tik praeitų pro stiklą. Gausi dviguba naudą. Ir sienas apsaugosi nuo vėjo ir sienos bus ženkliai šiltesnės.
Nežinau ant kiek visa tai apsimoka finansiškai, bandau pagelbėt vystyt teorinę mintį
.
Nežinau ant kiek visa tai apsimoka finansiškai, bandau pagelbėt vystyt teorinę mintį
.nenukrypkim nuo esmes, o siaip kiek maciau sprendimu, tai jie visi su ventiliuojamu fasadu, taip kad ner tos problems su veju. O del stiklo, tai jo, yra labai idomiu projektu, o ir stiklo kaina ner jau kokia kosmine. As irgi pamastau kartais kad gal reik pradet nuo didelio pleninio karkaso su stogu, sienos stiklines, na toki tipo paviliona. O tada viduj be jokio stogo darai paprasta silta karkasa, na vienzu jau gali fantazuot ka nori.
Gal Narvid nesupyks, parodysiu rusišką briedą ir šitoj temoj.Kaip žalinga rankas termose laikyti. 
O Mintas dar galvoja folija sienas dengt gaus paskui plozu pilnavidurėm plytom atsimūryti, kaip kad gudruoliai Odesoj daro 
Gaisras pagal ruso paranoją.
Atleiskite už sugadintus nervus
O Mintas dar galvoja folija sienas dengt
gaus paskui plozu pilnavidurėm plytom atsimūryti, kaip kad gudruoliai Odesoj daro Gaisras pagal ruso paranoją.
Atleiskite už sugadintus nervus
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 20:56)
Karkasas ten ne surenkamas, bet monolitinis.
Aaa, bet tai gal surenkamas toks is kolonu geriau butu?
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 22:01)
Aaa, bet tai gal surnkamas toks is kolonu geriau butu?
Žiūrint pagal aplinkybes. Surinktas karkasas bus žymiai mažiau atsparus seisminiu požiūriu, nes elementai yra jungiami virinant, o siūlių plotas pakankamai nedidelis. Pamenate sprogimus Maskvos chruščiovkėse ar Armėnijos žemės drebėjimą?
Surinktas karkasas turi privalumą darbų spartoje. Dauguma tarybinių visuomeninių pastatų buvo būtent taip ir statomos: mokyklos, darželiai, prekybos centrai, netgi gyvenamieji namai - trys "sky scraperiai" šalia Vitebsko parduotuvės būtent tokie, jų fasadinės plokštės per tris aukštus pritvirtintos prie surenkamo karkaso iš kolonų ir rygelių.
Papildyta:
QUOTE(narvid @ 2011 11 02, 21:23)
Po pirmo briedo šitas jau nesižiūri. Programa ieško sensacijų ir jų pasidaro ant lygios vietos. Suvaryti ir apipilti - štai ir turim garantuotą auditoriją.
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 21:07)
Žiūrint pagal aplinkybes. Surinktas karkasas bus žymiai mažiau atsparus seisminiu požiūriu, nes elementai yra jungiami virinant, o siūlių plotas pakankamai nedidelis. Pamenate sprogimus Maskvos chruščiovkėse ar Armėnijos žemės drebėjimą?
Surinktas karkasas turi privalumą darbų spartoje. Dauguma tarybinių visuomeninių pastatų buvo būtent taip ir statomos: mokyklos, darželiai, prekybos centrai, netgi gyvenamieji namai - trys "sky scraperiai" šalia Vitebsko parduotuvės būtent tokie, jų fasadinės plokštės per tris aukštus pritvirtintos prie surenkamo karkaso iš kolonų ir rygelių.
Surinktas karkasas turi privalumą darbų spartoje. Dauguma tarybinių visuomeninių pastatų buvo būtent taip ir statomos: mokyklos, darželiai, prekybos centrai, netgi gyvenamieji namai - trys "sky scraperiai" šalia Vitebsko parduotuvės būtent tokie, jų fasadinės plokštės per tris aukštus pritvirtintos prie surenkamo karkaso iš kolonų ir rygelių.
Kokiu tarybiniu, o dabar ka, kitaip stato? Taigi gezbetonio karkasas turbut vienintelis budas dangoraiziams statyt, tame tarpe ir seisminese zonose, tai kuom lietuviskai statybai jis blogas?
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 22:15)
Kokiu tarybiniu, o dabar ka, kitaip stato? Taigi gezbetonio karkasas turbut vienintelis budas dangoraiziams statyt, tame tarpe ir seisminese zonose, tai kuom lietuviskai statybai jis blogas?
Surenkamas karkasas - nebe labai dažnas reiškinys, bet monolitinis - taip tai populiarėja Lietuvoje labai. Tikslios statistikos nežinau, bet neabejotinai monolitas lenkia surenkamą N kartų. Esant dideliems pastatams elementų jungimas tampa problema, todėl belieka monolitas.
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 20:44)
Mintai, o kodel tu ta technologija vadini albaniska?
Todėl, kad toje nuotraukoje tipinis albaniškas namas. Komercinės paskirties tai tikrai teko matyti, bet gyvenamųjų namų pastatytų taip Lietuvoje tikrai ne. Albanijoj didžioji dauguma gyvenamųjų namų taip pastatytų.
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 20:59)
Gal Narvid nesupyks, parodysiu rusišką briedą ir šitoj temoj.Kaip žalinga rankas termose laikyti.
O Mintas dar galvoja folija sienas dengt gaus paskui plozu pilnavidurėm plytom atsimūryti, kaip kad gudruoliai Odesoj daro
O Mintas dar galvoja folija sienas dengt
gaus paskui plozu pilnavidurėm plytom atsimūryti, kaip kad gudruoliai Odesoj daro Įdomus laidų ciklas. Gerai kad vedėjai vesdami laidą bent nosies nekrapšto, tarybinis mentalitetas
.Įdomus sprendimas su termosu buvo. Viliene, bet juk pačiam kinkos drebėt turėtų pradėt
.Tas momentas, kai ranka buvo termose, sakė panašus tarsi ranką laikytum plėvelėje, taip nemalonus jausmas, bet nueik į ta pačia plėvele apgaubtą šiltnamį ir viskas tvarkoj, jokio nemalonaus jausmo, tik maloni šiluma
. Beje žinau kaip paaiškinti. Žmogus ir per odą išskiria drėgmę, kuri yra išgarinama. Jei tarpas tarp žmogaus kūno ir sandarios plėvelės labai mažas (kaip tame pavyzdyje su termosu) tai tas oro tarpas labai greitai prisisotina drėgmės ir daugiau drėgmė į tą oro erdve neišgaruoja. Atsiranda jausmas tarsi būtum pirtyje. Kai oro erdvės iki sienų yra ženkliai daugiau, iš žmogaus kūno išsiskirianti drėgmė nepakankama, kad prisotinti visą orą iki maksimumo. Jei patalpa bus visiškai sandari, žmogus greičiau nuo deguonies trūkumo uždus, nei pradės jausti diskomfortą dėl prisotinto oro drėgme. Taigi, ventiliacija tokiame name privaloma, kas pilnai pašalina ir oro prisotinimo drėgme problemą. Būtent dėl šiltesnės patalpų dangos viduje jausis gerokai šilčiau net esant vėsesniam patalpų orui. Pats tas ekonomiškam namui. Aš lygiai tą patį žadu su folija pasiekti. Tikiuosi bus ne šalčiau nei pas Viliene
.
QUOTE(mintas @ 2011 11 03, 00:11)
Įdomus laidų ciklas. Gerai kad vedėjai vesdami laidą bent nosies nekrapšto, tarybinis mentalitetas .
Įdomus sprendimas su termosu buvo. Viliene, bet juk pačiam kinkos drebėt turėtų pradėt.
Tas momentas, kai ranka buvo termose, sakė panašus tarsi ranką laikytum plėvelėje, taip nemalonus jausmas, bet nueik į ta pačia plėvele apgaubtą šiltnamį ir viskas tvarkoj, jokio nemalonaus jausmo, tik maloni šiluma. Beje žinau kaip paaiškinti. Žmogus ir per odą išskiria drėgmę, kuri yra išgarinama. Jei tarpas tarp žmogaus kūno ir sandarios plėvelės labai mažas (kaip tame pavyzdyje su termosu) tai tas oro tarpas labai greitai prisisotina drėgmės ir daugiau drėgmė į tą oro erdve neišgaruoja. Atsiranda jausmas tarsi būtum pirtyje. Kai oro erdvės iki sienų yra ženkliai daugiau, iš žmogaus kūno išsiskirianti drėgmė nepakankama, kad prisotinti visą orą iki maksimumo. Jei patalpa bus visiškai sandari, žmogus greičiau nuo deguonies trūkumo uždus, nei pradės jausti diskomfortą dėl prisotinto oro drėgme. Taigi, ventiliacija tokiame name privaloma, kas pilnai pašalina ir oro prisotinimo drėgme problemą.
Būtent dėl šiltesnės patalpų dangos viduje jausis gerokai šilčiau net esant vėsesniam patalpų orui. Pats tas ekonomiškam namui. Aš lygiai tą patį žadu su folija pasiekti. Tikiuosi bus ne šalčiau nei pas Viliene.
.Įdomus sprendimas su termosu buvo. Viliene, bet juk pačiam kinkos drebėt turėtų pradėt
.Tas momentas, kai ranka buvo termose, sakė panašus tarsi ranką laikytum plėvelėje, taip nemalonus jausmas, bet nueik į ta pačia plėvele apgaubtą šiltnamį ir viskas tvarkoj, jokio nemalonaus jausmo, tik maloni šiluma
. Beje žinau kaip paaiškinti. Žmogus ir per odą išskiria drėgmę, kuri yra išgarinama. Jei tarpas tarp žmogaus kūno ir sandarios plėvelės labai mažas (kaip tame pavyzdyje su termosu) tai tas oro tarpas labai greitai prisisotina drėgmės ir daugiau drėgmė į tą oro erdve neišgaruoja. Atsiranda jausmas tarsi būtum pirtyje. Kai oro erdvės iki sienų yra ženkliai daugiau, iš žmogaus kūno išsiskirianti drėgmė nepakankama, kad prisotinti visą orą iki maksimumo. Jei patalpa bus visiškai sandari, žmogus greičiau nuo deguonies trūkumo uždus, nei pradės jausti diskomfortą dėl prisotinto oro drėgme. Taigi, ventiliacija tokiame name privaloma, kas pilnai pašalina ir oro prisotinimo drėgme problemą. Būtent dėl šiltesnės patalpų dangos viduje jausis gerokai šilčiau net esant vėsesniam patalpų orui. Pats tas ekonomiškam namui. Aš lygiai tą patį žadu su folija pasiekti. Tikiuosi bus ne šalčiau nei pas Viliene
.Protingas žmogus iš kiekvieno durniaus sugeba pasimokyti. O čia, šioks ar toks, visgi ekspertas.
Pagarba Narvid, kad įvairiausių informacijos šaltinių sugeba iškapstyti.
QUOTE(DEU @ 2011 11 03, 08:51)
Protingas žmogus iš kiekvieno durniaus sugeba pasimokyti.
Mokantis mąstyti savo protu sugeba suprasti, kada jį bando apmulkinti
Iš tikrūjų, tai jei bet kokio sandaraus namo neventiliuosi, tai po kažkurio laiko žmonės pradės jaustis kaip ranka termose, todėl kategoriškai tokį namą reikia ventiliuoti, apie ką greičiausiai rusiukai ir negalvojo. Bet męs juk specialiai siekiame sandarumo, tai visai nesvarbu, kuom dengsi namo vidų, visais atvejais pasieksi tą patį efektą kaip ir tame "eksperimente". Galiu palengvinti mąstymą tiems kas pažiūrėjo tą filmuką ir dabar bijo atspindinčiosios izoliacijos. Paimkit nedidelį celofaninį maišelį, kad ir nuo 1 kg cukraus įkiškite į jį ranką, maišelio galo neužspauskite, kad būtų panašiau į eksperimentą su termosu. Palaikykit, ten atrodo 2-5 min laikė, palaikykit absoliučiai tą patį laiką. Ką tas pats efektas? O geras, bet juk celofanas neatspindi jokių infraraudonųjų spindulių. Celofanas tiktai sandarus.
Beje, pažiūrėkite antrą dalį filmuko apie namą iš putųbetono. Atėjo į jau pastatytą namą. Jame irgi pabuvę truputį ilgesnį laiką pradėjo jaustis nejaukiai, ėjo darinėti langų. Tada jau susivokė, kad reikia ir apie ventiliaciją pakalbėti. Taigi, užkliuvo tai, kad galima pastatyti labai sandarų namą, iš pačių paprasčiausių standartinių šiuolaikinių medžiagų, labai didelio sandarumo netgi nesiekiant. Tai nuteikia optimistiškai.
