Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 10

QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 11:28)
tai va, pasisikaitinejau daugiau apie "dynamic insulation", reziumuoju esme: sukuriant nedieli neigiama santykini slegi patalpose, per sienas isiurbinejamas oras, o tas ora srautas, vaizdziai tariant, "parnesa" atgal ta silumos energija kuri kitu atveju perduota i isore. Eksperimentai rodo kad didinat ta slegi iki tam tikro dydzio galima pasiekt vos ne nulini sienu silumos laiduma (todel ir dynamic, nes priklauso nuo itraukiamo srauto).  Kadangi ventiliacija bet kuriuo atveju yra reikalinga, tai  cia nusaunami du zuikiai - sumazinamas sienu laidumas ir gauname pasildyta ieinanti ora, na ir dar ner rasojimo problemos, nes oras visada juda is lauko i vidu. Lieka vienintelis uzdavinys - passimt siluma is ispuciamo oro. Normalus rekuperatorius netiks, nes nera per ji ieinancio oro srauto. Mano nuomone idealiai tiktu tie ismetamo oro silumos siurbliai.
P.S. Mintai, gal tai pades apsisprest del sienu konstrukcijos?smile.gif

Gerai pašalus, dėl dujinio katilo, židinio ir gartraukio veiklos tokia situacija pas mane susidaro natūraliai. Pasekmės dujinis katilas gęsta, dumai iš židinio linkę pasilinkti namuose. Oras veržiasi per įvairius apačioje esančius plyšius ir nesandarumus. Norint jį priversti keliauti per sienas reikėtų įpatingos konstrukcijos namo.
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 11:08)
Kodėl ne 150mm arba 180mm blokelis? Tragedijos nėr ir 660mm, bet ar iš to bus naudos?


15 cm netinka dėl išvirtimo, vis tik 2 aukštų namas. Jūsų pasiūlymas laikančiasias sienas daryti vidines ploninant išorines man nepatinka, kadangi bendroj sumoj vidaus plotas bus tas pats, o išorinių sienų storis man nekelia problemų.

18 cm storio sienas aš pats siūliau architektui daryti, mąsčiau apie arko blokelius, bet architektas nenusileido, konsultavosi su konstruktorium ir man suprojektavo 25 cm sienas. Na aš vis tik statybose žalias, tai su profais nusprendžiau nesiginčyti. Be to, nelabai matau skirtumą, ar plonesnį bet šaltesnį konstruktyvą daryti, ar storesnį bet šiltesnį.

Šeip tai yra ir kitų variantų. Man labai užkliuvo namų statymo tradicijos Albanijoje. Ten žmonės padaro monolitinį namo karkasą kurį užpildo nieko nelaikančiom plytom. Liedami monolitą palieką armatūrą į antrą aukštą ir stogo nedaro, palieka namą su armatūra ir taip gyvena. Užauga vaikai, dastato antrą aukštą ir vėl palieka armatūrą jau trečiam aukštui. Sugalvos kada, dasikels daugiau.

[attachmentid=217429]

Įmečiau pavyzdžiui, kaip dar galima išspręsti laikančiųjų sienų klausimą.
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 11:28)
tai va, pasisikaitinejau daugiau apie "dynamic insulation", reziumuoju esme: sukuriant nedieli neigiama santykini slegi patalpose, per sienas isiurbinejamas oras, o tas ora srautas, vaizdziai tariant, "parnesa" atgal ta silumos energija kuri kitu atveju perduota i isore. Eksperimentai rodo kad didinat ta slegi iki tam tikro dydzio galima pasiekt vos ne nulini sienu silumos laiduma (todel ir dynamic, nes priklauso nuo itraukiamo srauto).  Kadangi ventiliacija bet kuriuo atveju yra reikalinga, tai  cia nusaunami du zuikiai - sumazinamas sienu laidumas ir gauname pasildyta ieinanti ora, na ir dar ner rasojimo problemos, nes oras visada juda is lauko i vidu. Lieka vienintelis uzdavinys - passimt siluma is ispuciamo oro. Normalus rekuperatorius netiks, nes nera per ji ieinancio oro srauto. Mano nuomone idealiai tiktu tie ismetamo oro silumos siurbliai.
P.S. Mintai, gal tai pades apsisprest del sienu konstrukcijos?smile.gif


Kategoriškai ne wink.gif.

Iš esmės teorija graži, bet kaip tai pritaikyti praktikoje? Apie vėją jau užsiminiau, jis bet kada papūtęs išpūs visą šilumą, bet yra ir daugiau niuansų.

Visa tai veiks tik tuomet, jei visą laiką bus štilius lauke ir jei visos sienos visu plotu praleis orą vienodai, ką užtikrinti sakyčiau yra neįmanoma. Prisimeni pavyzdį su sandaria izoliacija, kuri įrodo, kad jei konstrukcijoje yra termo tiltelių, tai šiltalo storinimas yra betikslis. Taip pat ir čia. Jei konstrukcijoje yra nors viena didesnė skylutė, visas oras į patalpas pritekės tik per ją aplenkdamas visus kitus mažesnius plyšius, tame tarpe ir sienas.
Papildyta:
QUOTE(New Mantas @ 2011 11 02, 11:37)
Kuo siena storesnė, tuo mažiau šviesos patenka per langus. Ypač per siaurus. Man asmeniškai ir 40 cm individualiam namui atrodo daug (estetiškai).


PN langai turi būti ištempti ne vertikaliai, bet horizontaliai - lengviau šešėliuoti. PN teorija.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2011 11 02, 12:10)
Gerai pašalus,  dėl dujinio katilo, židinio ir gartraukio veiklos tokia situacija pas mane susidaro natūraliai. Pasekmės dujinis katilas gęsta, dumai iš židinio linkę pasilinkti namuose. Oras veržiasi per įvairius apačioje esančius plyšius ir  nesandarumus. Norint jį priversti keliauti per sienas reikėtų įpatingos konstrukcijos namo.

na tai jo, o tu gal noretum senam blokiniam tokia sistema pritaikyt? nors tada jauciu is kaimyno per rozetes prisitrauktum smile.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 14:12)
Iš esmės teorija graži, bet kaip tai pritaikyti praktikoje? Apie vėją jau užsiminiau, jis bet kada papūtęs išpūs visą šilumą, bet yra ir daugiau niuansų.

zmones skaiciuoja, modeliuoja, naudoja sudetinga matematini aparata - o tu bac ir tipo vejas ispus. va taip visai paprastai smile.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 14:12)
Jei konstrukcijoje yra nors viena didesnė skylutė, visas oras į patalpas pritekės tik per ją aplenkdamas visus kitus mažesnius plyšius, tame tarpe ir sienas.

na nevisai aplenks, cia kaip elektros grandinese kai skirtingos varzos lygiagreciai sujungtos - paprsaciausiai skirtingos sroves tekes ir tiek.
Atsakyti
QUOTE(New Mantas @ 2011 11 02, 12:37)
Kuo siena storesnė, tuo mažiau šviesos patenka per langus. Ypač per siaurus. Man asmeniškai ir 40 cm individualiam namui atrodo daug (estetiškai).

Pritariu. Kovojant su sienų storiu technologijos išsidėsto panašiai taip; 1. Karkasas/skydas. 2. Liktiniai. 3. Blokeliai, kai nešančiomis tampa pertvaros, o perimetras - tik atitvaros. 4. Visi kiti tvirtovių biggrin.gif statybos būdai.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 15:12)
Šeip tai yra ir kitų variantų. Man labai užkliuvo namų statymo tradicijos Albanijoje. Ten žmonės padaro monolitinį namo karkasą kurį užpildo nieko nelaikančiom plytom. 

Nežinau, ant kiek Albanija yra seisminėje zonoje, bet toks statybos būdas (g/b karkasas) yra būtent atsparumas seisminiams smūgiams. Kaip žinia betonas ir mūras pakankamai gerai atlaiko gniuždymą, bet, deja, nuo tempimų labai greitai suyra. Todėl g/b karkasas yra laikančioji konstrukcija (kur tempimus perima ir atlaiko armatūra) o mūras atlieka tik atitvarinę funkciją.
Tos pačios tradicijos ne tik Albanijoj, bet ir daugumoje musulmoniškų šalių, net nežinau, ar tai susiję su seismologija.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2011 11 02, 13:10)
Gerai pašalus,  dėl dujinio katilo, židinio ir gartraukio veiklos tokia situacija pas mane susidaro natūraliai. Pasekmės dujinis katilas gęsta, dumai iš židinio linkę pasilinkti namuose. Oras veržiasi per įvairius apačioje esančius plyšius ir  nesandarumus.

Yra puikus sprendimo būdas - atsisakyti iškastinio kuro deginimo ir kamino biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 15:12)
bet architektas nenusileido, konsultavosi su konstruktorium ir man suprojektavo 25 cm sienas.

Sakyčiau standartinė situacija statybų pramonėj. Tu mokytojau/juriste/batsiuvy/etc nieko nesupranti, čia profas esu aš. Nu kam man laužyt galvą ir eikvot pieštukus tavo paikiems norams, juk visi statė iš 25cm ir laimingai gyvena. Nebūk tu balta varna - še "amžių išbandytą" sprendimą...
Atsakyti
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 15:34)
na nevisai aplenks, cia kaip elektros grandinese kai skirtingos varzos lygiagreciai sujungtos - paprsaciausiai skirtingos sroves tekes ir tiek.


Bet kai pažiūri pro kur kokie kiekiai pritekėjo, matai kad sienų dėl pritekėjimo mizerio gali ir neskaičiuoti wink.gif. Na nežinau, NASA specialistai gal tokią patalpą ir pastatytų, bei kokia siena apjuostų saugančia nuo vėjo. Nors kai prisimeni pirmų Amerikos kosmonautų atsiliepimus, kaip juos tik gryžusius iš kosmoso (o gal ten iš mėnulio buvo) iškart patalpino į hermetišką patalpą karantinui, kad tik kokios nors zarazos neatneštų. Na ir ką, sako sėdžiu karantine, neturiu ką veikt, tai ir žiūriu kaip skruzdėlytės po tą "hermetišką" patalpą bėgioja. Tik įdomu iš kur gi jos atbėga, jei patalpa hermetiška smile.gif.

Žinai, ne, nemanau kad net ir NASA galėtų pagaminti tokią patalpą, kur per visas sienas vienodai tolygiai oras galėtų pratekėti wink.gif.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 02 lapkričio 2011 - 18:12
QUOTE(madwifi @ 2011 11 02, 16:34)
zmones skaiciuoja, modeliuoja, naudoja sudetinga matematini aparata - o tu bac ir tipo vejas ispus. va taip visai paprastai smile.gif

Teorija skamba keistokai, bet kad nerealiai - tikrai ne. Teoriškai tai atrodo įmanoma. Tik kur pliusai lyginant su hermetišku ir šiltu namu? Nuliniai šilumos nuostoliai per atitvaras? Bet visos atitvaros turės būti truputi kiauros, kad kažkiek praleistų orą, kaip dėl langų?
Tobulėjant šiltinimo medžiagoms, sienas/lubas/grindis darosi ne itin sudėtinga apšiltinti labai efektyviai, rekupai sprendžia ventiliacijos nuostolius, belieka tik langai - bet ir tiems lyg jau rojus žadamas, čia apie vakuumą.
Nenuleiskit rankų, skaičiuokit, modeliuokit. 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 18:05)

Nežinau, ant kiek Albanija yra seisminėje zonoje, bet toks statybos būdas (g/b karkasas) yra būtent atsparumas seisminiams smūgiams. Kaip žinia betonas ir mūras pakankamai gerai atlaiko gniuždymą, bet, deja, nuo tempimų labai greitai suyra. Todėl g/b karkasas yra laikančioji konstrukcija (kur tempimus perima ir atlaiko armatūra) o mūras atlieka tik atitvarinę funkciją.


Šeip tai su tokia technologija pastatyto namo išorinių sienų storis gali būti 15 cm mūrijant su blokeliais (net ir šiltais) kad ir kiek aukštų būtų namas ir nereikia jokių storų laikančiųjų pertvarų. Taip didinam bendrą naudingą namo plotą ir sienų storį paliekam kaip tavo minėto 3 varianto. Štai kuo man ši konstrukcija patiko wink.gif.

QUOTE
Sakyčiau standartinė situacija statybų pramonėj. Tu mokytojau/juriste/batsiuvy/etc nieko nesupranti, čia profas esu aš. Nu kam man laužyt galvą ir eikvot pieštukus tavo paikiems norams, juk visi statė iš 25cm ir laimingai gyvena. Nebūk tu balta varna - še "amžių išbandytą" sprendimą...


Na o ką man padaryti, kai esu tik mokytojas/juristas/batsiuvys/etc? Aišku turiu savo nuomonę, bet kai kalba tos srities profesionalai ir man jų sprendimai nekelia didesnių problemų aš tikrai linkęs nusileisti. Būčiau manęs kad tas keletas cm storio man per daug, būčiau bandęs kažką daryti, bet šiuo atveju tikrai nemačiau tokio reikalo. 25 cm-18 cm = tiktai 7 cm storesnė siena. Tiesa skaičiuosiu kad sienos R būtų apie 10. 35 neoporo buvo sakyta architektui, kai buvo turima mintį 18 cm silikatą. Šiuo atveju blokeliai šiltesni, tad galima bus mažinti šiltalo sluoksnį, tad nesigaus net 7 cm.
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 19:26)
Šeip tai su tokia technologija pastatyto namo išorinių sienų storis gali būti 15 cm mūrijant su blokeliais (net ir šiltais) kad ir kiek aukštų būtų namas

35 neoporo buvo sakyta architektui, kai buvo turima mintį 18 cm silikatą. Šiuo atveju blokeliai šiltesni, tad galima bus mažinti šiltalo sluoksnį, tad nesigaus net 7 cm.

Bet juk paties ne "kad ir kiek" o tik dviejų 4u.gif Du aukštus puikiai ir 15cm laukas atlaikytų, po monolitine perdanga ir laikančiom vidinėm sienom.

18cm silikato + 35NEPS atrodo žyyyymiai geriau nei 25cm betono su tuo pačiu NEPS. Bet jūsų projektuotojai tingi galvą sukt verysad.gif todėl "kaip visiems" 25cm.
Aišku spręsti pačiam, mano noras tik patarti 4u.gif
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 18:09)
bei kokia siena apjuostų saugančia nuo vėjo.


Žinai,prisiminiau vieną žmogelį kuris savo namo sienas pietinėje pusėje apdėjo langais ir džiaugėsi, kad dienos metu po stiklu sienos įšildomos iki visai padorios pliusinės temperatūros. Taigi jei mąstai apie šią technologiją, su natūralia ventiliacija per sienas, visas sienas reikėtų apdengti stiklu, su oro tarpu tarp sienų ir stiklo, taip siekiant apsaugoti sienas nuo vėjo. Stiklinėje pertvaroje reikėtų palikti plyšiukų, kad oras vis tik praeitų pro stiklą. Gausi dviguba naudą. Ir sienas apsaugosi nuo vėjo ir sienos bus ženkliai šiltesnės.

Nežinau ant kiek visa tai apsimoka finansiškai, bandau pagelbėt vystyt teorinę mintį wink.gif.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 18:31)
18cm silikato + 35NEPS atrodo žyyyymiai geriau nei 25cm betono su tuo pačiu NEPS.


Baik, jei betonas tai tik 15 cm. Pas patį juk irgi tik 15.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2011 11 02, 18:31)
Bet juk paties ne "kad ir kiek" o tik dviejų 4u.gif  Du aukštus puikiai ir 15cm laukas atlaikytų, po monolitine perdanga ir laikančiom vidinėm sienom.


Bet aš juk bandau paaiškinti, kad namas pastatytas pagal albanišką technologiją užimdamas tiek pat lauko ploto, turėtų daugiau naudingo ploto viduje, palyginus su tavo siūlomu variantu iš laikančiųjų pertvarų. Žinok man laikančios vidinės sienos - atgyvena.
Atsakyti
Kadangi statant pamatus firma iškart primygtinai rekomendavo ir kanalizaciją įsirengti, pradėjau skaitinėti forumus apie kanalizaciją. Ten sužinojau vieną labai nemalonų dalyką iš PN pusės. Dabar bandau kaban kankinti, kad išduotų geriausią montavimo variantą, bet jis kantrus, iškart nepasiduoda smile.gif.

Taigi, alsuoklis. Siekiant suvienodinti slėgį kanalizacijos vamzdyje, reikia kanalizacijos vamzdį pratęsti iki stogo ir užbaigti už stogo alsuokliu. Iš esmės tokiu būdu mes lauko šaltį įleidžiam į kanalizaciją, o su kanalizacija į namo vidų. Aš čia matau konkretų šalčio tiltelį. Įdomu kaip kiti forumo dalyviai sprendžia šią problemą?
Atsakyti
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 20:21)
Įdomu kaip kiti forumo dalyviai sprendžia šią problemą?

Elementariai - automatiniai alsuokliai prie paskutinių įrenginių. Kainuoja kažką nesolidžiai ar 25-35Lt. Niekur nieko nereikia tęsti ir kapoti šiltinimo sluoksnį.
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 19:57)
Bet aš juk bandau paaiškinti, kad namas pastatytas pagal albanišką technologiją užimdamas tiek pat lauko ploto, turėtų daugiau naudingo ploto viduje, palyginus su tavo siūlomu variantu iš laikančiųjų pertvarų. Žinok man laikančios vidinės sienos - atgyvena.

Įsivaizduoju paties projektuotojų veidus, ateini ir sakai" Noriu albaniško, g/b karkasinio namo" biggrin.gif
Savo postu norėjau pasakyti, kad dviem aukštams karkasas nebūtinas. Vidines sienas pavarai iš tų pačių 25cm blokų, ant jų remi monolitinę perdangą, o išorę atsimūrini 15-18cm blokais+35NEPS. Visiškai nebūtina betonuoti erdvinį karkasą, kurį dar ir projektuoti reikės truputi rimčiau nei 25cm išorines sienas.

Ar ne betono 25cm išorė planuojama, kažką praleidau, nesupratau?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Vilienė: 02 lapkričio 2011 - 19:52
QUOTE(mintas @ 2011 11 02, 18:26)
Šeip tai su tokia technologija pastatyto namo išorinių sienų storis gali būti 15 cm mūrijant su blokeliais (net ir šiltais) kad ir kiek aukštų būtų namas ir nereikia jokių storų laikančiųjų pertvarų. Taip didinam bendrą naudingą namo plotą ir sienų storį paliekam kaip tavo minėto 3 varianto. Štai kuo man ši konstrukcija patiko wink.gif.
Na o ką man padaryti, kai esu tik mokytojas/juristas/batsiuvys/etc? Aišku turiu savo nuomonę, bet kai kalba tos srities profesionalai ir man jų sprendimai nekelia didesnių problemų aš tikrai linkęs nusileisti. Būčiau manęs kad tas keletas cm storio man per daug, būčiau bandęs kažką daryti, bet šiuo atveju tikrai nemačiau tokio reikalo. 25 cm-18 cm = tiktai 7 cm storesnė siena. Tiesa skaičiuosiu kad sienos R būtų apie 10. 35 neoporo buvo sakyta architektui, kai buvo turima mintį 18 cm silikatą. Šiuo atveju blokeliai šiltesni, tad galima bus mažinti šiltalo sluoksnį, tad nesigaus net 7 cm.

blokeliu šiltumas
Atsakyti