tai pasirodo mano sitas sapnas apie "rekuperuojancias" sienas nera jau tokia beprotiska - "dinamine izoliacija" kazkas panasaus. http://en.wikipedia....amic_insulation
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 11:03)
Kas svarbiausia, tokiu atveju labiausia turet keistis deguonis ir anglies dioksidas, nes kvepuojant atsirastu situ duju slegiu skirtumas su isore.O didziausia procenta sudarantis azotas beveik nesikeistu nes jo slegis liktu toks pat kaip ir isoreje. Bet gal sitie slegiai neikingai mazi lyginant su vejo sukuriamais slegiu skirtumais? Nezinau, reiktu paieskot duomenu.
Matau klaidelę apmąstymuose.
Tai, kad vienos sudedamosios dalies procentas dujų mišinyje pakis, tai nuo to, bendras dujų slėgis nepasikeis konkrečiu atveju ir nevyks dujų apykaita tarp vidaus ir lauko. Nebus taip, kad patalpose sumažėjus deguoniui palyginus su lauku, deguonies slėgis sumažės ir deguonis iš lauko pradės sruventi į vidų, o su CO2 atvirkščiai. Čia bus bendras dujų mišinio slėgis ir jei jis bus toks pats kaip ir išorėje, bei nebus jokių papildomų veiksnių, kaip vėjas, temperatūrų skirtumas ir pan., tai dujos absoliučiai nejudės nei į vieną pusę. Čia jums ne vandens garai.
Atitinkamai ir tokiu principu veikiančios "natūralios rekuperacijos" neįmanoma padaryti. Tad ir tolimesnius bandymus apskaičiuoti manau esant betikslius.
QUOTE(mintas @ 2011 10 27, 17:04)
Matau klaidelę apmąstymuose.
Tai, kad vienos sudedamosios dalies procentas dujų mišinyje pakis, tai nuo to, bendras dujų slėgis nepasikeis konkrečiu atveju ir nevyks dujų apykaita tarp vidaus ir lauko. Nebus taip, kad patalpose sumažėjus deguoniui palyginus su lauku, deguonies slėgis sumažės ir deguonis iš lauko pradės sruventi į vidų, o su CO2 atvirkščiai. Čia bus bendras dujų mišinio slėgis ir jei jis bus toks pats kaip ir išorėje, bei nebus jokių papildomų veiksnių, kaip vėjas, temperatūrų skirtumas ir pan., tai dujos absoliučiai nejudės nei į vieną pusę. Čia jums ne vandens garai.
Tai, kad vienos sudedamosios dalies procentas dujų mišinyje pakis, tai nuo to, bendras dujų slėgis nepasikeis konkrečiu atveju ir nevyks dujų apykaita tarp vidaus ir lauko. Nebus taip, kad patalpose sumažėjus deguoniui palyginus su lauku, deguonies slėgis sumažės ir deguonis iš lauko pradės sruventi į vidų, o su CO2 atvirkščiai. Čia bus bendras dujų mišinio slėgis ir jei jis bus toks pats kaip ir išorėje, bei nebus jokių papildomų veiksnių, kaip vėjas, temperatūrų skirtumas ir pan., tai dujos absoliučiai nejudės nei į vieną pusę. Čia jums ne vandens garai.
ne velnio , butent taip ir vyks, prismink partialinius slegius duju misiniuose, turbut 11kl fizika? duju misiniuose atskiros sudedamos dalys elgiasi taip, kaip lyg jos butu vienos toje erdveje. Tokie tai idelaiu duju desniai. Taip yra todel kad dujos yra labai reta materija ir molekules tarpusavy praktiskai nesaveikauja.
P.S. O garai kuo ne dujos?
Papildyta:
paieskojau apie oro kokybe patalpose, taigi leistinas CO2 pervirsis lyginant su lauko oru yra 700ppm, kas sudaro apie 70Pa. Tai faktiskai sita skaiciu galima panaudto kaip atramini skaiciuojant sienui laiduma orui.
http://en.wikipedia....oor_air_quality
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 17:17)
ne velnio , butent taip ir vyks, prismink partialinius slegius duju misiniuose, turbut 11kl fizika? duju misiniuose atskiros sudedamos dalys elgiasi taip, kaip lyg jos butu vienos toje erdveje. Tokie tai idelaiu duju desniai. Taip yra todel kad dujos yra labai reta materija ir molekules tarpusavy praktiskai nesaveikauja.
P.S. O garai kuo ne dujos?
Papildyta:
paieskojau apie oro kokybe patalpose, taigi leistinas CO2 pervirsis lyginant su lauko oru yra 700ppm, kas sudaro apie 70Pa. Tai faktiskai sita skaiciu galima panaudto kaip atramini skaiciuojant sienui laiduma orui.
http://en.wikipedia....oor_air_quality
P.S. O garai kuo ne dujos?
Papildyta:
paieskojau apie oro kokybe patalpose, taigi leistinas CO2 pervirsis lyginant su lauko oru yra 700ppm, kas sudaro apie 70Pa. Tai faktiskai sita skaiciu galima panaudto kaip atramini skaiciuojant sienui laiduma orui.
http://en.wikipedia....oor_air_quality
Ok, prisipažinsiu, šito dalyko iš mokyklos laikų tikrai neprisimenu. Tai sakai į garus reikia žiūrėti kaip į eilines dujas? Tai tada klausimas, neprisimeni, kiek litrų drėgmės gali būti išgarinama į lauką per neapšiltinto, chruščiovkės mūro sienas per parą žiemos metu? 1 litras ? 2 litrai? gal net visas 10 litrų? Neatrodo šiek tiek per maži kiekiai?
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 18:17)
ne velnio , butent taip ir vyks, prismink partialinius slegius duju misiniuose, turbut 11kl fizika?
paieskojau apie oro kokybe patalpose, taigi leistinas CO2 pervirsis lyginant su lauko oru yra 700ppm, kas sudaro apie 70Pa.
paieskojau apie oro kokybe patalpose, taigi leistinas CO2 pervirsis lyginant su lauko oru yra 700ppm, kas sudaro apie 70Pa.
Su 11kl kažką maišote. Fizika visad buvo favoritų sąraše, bet "partelinis slėgis" tikrai ne iš vidurinės kurso.
Taip, pastato konstrukcijų sandarumas matuojamas prie 50Pa kas atstoja 10m/s vėjo sukuriamą slėgių skirtumą.
EPS irgi nėra visiškai nelaidus orui, atsimenu kažkur matytą pvz kaip akvariume iš EPS kyla burbuliukai. Koks tas laidumas greitai surasti nepavyko.
Čia gera tema, ar tik nepasirodys PIR plokštės šio konkurso laimėtojos?
idomus straipsnis i tema: http://www.karkasini...---kas-svarbiau
Papildyta:
nezinau, reik imt garu slegiu skirtuma viduj ir lauke, zinot sienos laiduma orui, tada imanoma paskaiciuot pagal ta pacia formule. Tik dar nepamirst ta gauta garu kieki "sukondensuot", kad rezultata skyscio puslitriais gaut
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 10 27, 21:41)
Ok, prisipažinsiu, šito dalyko iš mokyklos laikų tikrai neprisimenu. Tai sakai į garus reikia žiūrėti kaip į eilines dujas? Tai tada klausimas, neprisimeni, kiek litrų drėgmės gali būti išgarinama į lauką per neapšiltinto, chruščiovkės mūro sienas per parą žiemos metu? 1 litras ? 2 litrai? gal net visas 10 litrų? Neatrodo šiek tiek per maži kiekiai?
nezinau, reik imt garu slegiu skirtuma viduj ir lauke, zinot sienos laiduma orui, tada imanoma paskaiciuot pagal ta pacia formule. Tik dar nepamirst ta gauta garu kieki "sukondensuot", kad rezultata skyscio puslitriais gaut
QUOTE(madwifi @ 2011 10 28, 10:14)
Tai turbūt kiekvieno pradedančio domėtis apie apšiltinimo medžiagas pradžiamokslis. Šį straipsnį anksčiau skaičiau GAMO putų puslapyje.
Tai beje yra atsakymas kodėl PN toks svarbus sandarumas.
O dėl to skaičiavimo dėl naturalios ventiliacijos. Negi neteko būt sandarioje patalpoje, kurioje pradeda trūkti oro? Arba mažiau sandarioje, bet nedidelėje, kurioje nėra ventiliacijos ir susirenka daugiau žmonių? Taigi, čia kalba eina apie PN, įpatingai sandarų namą. Automatiškai tokio namo ventiliacija per sienas bus tragiškai per maža, kad žmogus galėtų jame išgyventi, bent jau nežalodamas sveikatos. Ar verta tęsti tuos skaičiavimus, kai žinai, kad sandarumo mažinimas, reiškia didesnį šildymo poreikį?
QUOTE(mintas @ 2011 10 28, 12:53)
Tai turbūt kiekvieno pradedančio domėtis apie apšiltinimo medžiagas pradžiamokslis. Šį straipsnį anksčiau skaičiau GAMO putų puslapyje.
tai jau tikrai, bet idomiausia kad toks mazas skirtumas tarp 10 ar 15cm ir 30cm.
QUOTE(mintas @ 2011 10 28, 13:53)
Tai turbūt kiekvieno pradedančio domėtis apie apšiltinimo medžiagas pradžiamokslis. Šį straipsnį anksčiau skaičiau GAMO putų puslapyje.
Tai beje yra atsakymas kodėl PN toks svarbus sandarumas.
Tai beje yra atsakymas kodėl PN toks svarbus sandarumas.
bet sis straipsnis nepaaiskina kodel PN reikia R=10 varzos sienom. Juk sutaupymo procentas toks myzernas.. As manau tas straipsnis nera visiskai tikslus.
QUOTE(madwifi @ 2011 10 28, 13:04)
tai jau tikrai, bet idomiausia kad toks mazas skirtimas tarp 10 ar 15cm ir 30cm.
Tai čia nesamonė. Pasiskaičiuok pats, kiek šilumos praleidžiama per įvairias atitvaras. Skaičiavimams daleidžiama, kad jos sandarios, dar net nesumontuotos. Apie sandaruma pradedama kalbėti, tik po jų sumontavimo konkrečiame pastate. Šiltinimo sluoksnio didinimas gali neturėti įtakos tik esant termo tilteliams, kas greičiausiai ir buvo tame reklaminiame bandyme, nes reikėjo "kažką" įrodyti.
