Pasyvus namas - 10

#157
QUOTE(DEU @ 2011 10 26, 12:30)
Panašu, kad pats jau įkalęs rašėte, deja nespėjau prisijungti.  drinks_cheers.gif
Nelabai aišku kam jums ta folija sienos viduryje reikalinga.
Įvertinus varžą ir visa kitą neoporas gaunasi pigiau.
Ant PIR plokščių sunkiau įrengti apdailą.
Apie Gamo vatą niekas čia nekalba. Yra purškiamas uždarų porų poliuretanas, tokių pat charakteristikų kaip ir PIR plokštės.


deje naudoju vaistus ir apie drinks_cheers.gif tik pasvajot
http://plokstes.king...vybes-6640.html
Tiesiogiai liepsnos veikiamoje vietoje jos būna tik apgadinamos ir pasibaigus liepsnos įtakai pačios užgęsta.
Susidarius suanglėjusiam sluoksniui ugniai plisti tarp metalinių plokštės sluoksnių trūksta deguonies. Taip plokštės užgęsta pačios, gaisras jomis nesiplečia.
Šiluma sukietinamas uretanas PUR/PIR liepsnos poveikyje nesilydo ir nevarva.
Neoporas -taip pigiau ,bet ne 4kart ,daugiau siuliu ,nera folijos ekrano , ...
Montavimas apdailos paprastenis virs pir/pur ,nebent turite daug paraktikos ir tuos sunkumus galite pateikti pvz 4u.gif
purškiamas uždarų porų poliuretanaskuris netinka ant mediniu konstrukciju -sutrukines ir dings sandarumas
Del folijos viduryje sienos - schmoll.gif nesupratau .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo korida: 26 spalio 2011 - 13:59
#158
QUOTE(biesas66 @ 2011 10 26, 14:51)
VAIKŲ KAMBARYS: 6.13 m²  doh.gif  jus namie pabandykit atsitverti tokio dydzio patalpa ir pasistatyti lova,rasoma stala,spinta drabuziam.. Gal praeis noras tokius kambarius darytis..


Geriau toks negu joks smile.gif Jei turesim 2 vaikus 2 kambariu bute,tai anksciau ar veliau taip ir butu,kad kazkas kazkur atitverta ir dar mazesniais plotais smile.gif
Atsakyti
#159
QUOTE(pamparam:) @ 2011 10 26, 14:11)
Geriau toks negu joks smile.gif  Jei turesim 2 vaikus 2 kambariu bute,tai anksciau ar veliau taip ir butu,kad kazkas kazkur atitverta ir dar mazesniais plotais smile.gif

as pat asmeniskai pirmame name turejau vaiku kambarius po 8 m2, o musu miegamasis buvo 11 m2 plius 4m2 drabuzine, pilnai pakako vietos smile.gif 6 m2 gal ir mazokai bet pastumus kelias sienas galima padidinti kambariu plota iki 8 m2, o bendras plotas zenkliai nepadidetu smile.gif
Atsakyti
#160
gal patarsit kur rast ivairiu konstrukciju sienu ar konstrukciniu medziagu laidumo orui koeficientus? matavimo vienetas butu m3/m*s*Pa.
Atsakyti
#161
QUOTE(cezas @ 2011 10 26, 09:28)
http://www.archdaily...russia-polygon/
namukas Rusijoje

Nesu architektas, bet ta "fufaikės" stiliaus išorės apdaila doh.gif ...baisu, žiauru biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2011 10 26, 09:55)
Bet vat tas pir su folija, tai man visai nepatinka. Nežadu šiltintis iš vidaus su niekuo, tiktai gryna aliuminio folija, o ant išorinių sienų dedant bet kokį šiltalą su folija, remiantis U-Wert`u, foliją gramdyti reikėtų.

Mano patirtis rodo PIR naudojimą tik iš vidaus 4u.gif U-wert'ai yra bloge.
Papildyta:
QUOTE(biesas66 @ 2011 10 26, 14:51)
VAIKŲ KAMBARYS: 6.13 m² 

Mano vonia yra 12m2 blush2.gif o čia vaikų kambarys... gal geriau tą patalpą pavadinkime "kamera"? biggrin.gif
Šiaip ši diskusija yra visiškas off-topic, siūlau kelti ją į atitinkamą temą, pas gerb. Cezą ir kt architektus. Arba svarstyti jį iš PN pusės. Moderatoriai turėtų prasisukti per postus ne į temą 4u.gif
Atsakyti
#162
QUOTE(madwifi @ 2011 10 26, 16:59)
gal patarsit kur rast ivairiu konstrukciju sienu ar konstrukciniu medziagu laidumo orui koeficientus? matavimo vienetas butu m3/m*s*Pa.

prie ko as lenkiu - radau Rockwool vatos laidumo orui koefcienta l=6*10^-5m3/m*s*Pa, tai 100m2 sienos vien is 30cm storio vatos per sekunde praledzia 20m3 !!! oro esant 1kPa slegiu skirtumui. Toks slegio skirtumas grubiai sudaro tik 1% nuo atmosferinio. Taigi baisu koks ciongas. O emiau silciausia, maziausia laidzia vata!
Atsakyti
#163
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 10:32)
prie ko as lenkiu - radau Rockwool vatos laidumo orui koefcienta l=6*10^-5m3/m*s*Pa, tai 100m2 sienos vien is 30cm storio vatos per sekunde praledzia 20m3 !!! oro esant 1kPa slegiu skirtumui. Toks slegio skirtumas grubiai sudaro tik 1% nuo atmosferinio. Taigi baisu koks ciongas. O emiau silciausia, maziausia laidzia vata!


na jeigu sienos vien is vatos, tai jo, sux.. o ir 1 kPa nemazas slegis.. kodel ne prie 100 kPa paskaicioti? bus 2000 kubu.. tiesa esant tokiam vejui namas jau pakils i orbita ir bus dar vienas MKS - bet kam tas rupi..
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo kaban: 27 spalio 2011 - 10:08
#164
QUOTE(kaban @ 2011 10 27, 10:08)
na jeigu sienos vien is vatos, tai jo, sux.. o ir 1 kPa nemazas slegis.. kodel ne prie 100 kPa paskaicioti? bus 2000 kubu.. tiesa esant tokiam vejui namas jau pakils i orbita ir bus dar vienas MKS - bet kam tas rupi..

nemazas? pvz iskvepiamame is plauciu ore co2 partialinis slegis padideja net 4% o deguonies atitinkamai 4% sumazeja, stai kodel emiau tos eiles dydi kaip pavyzdi. O koks tada turetu but protingas slegiu skirtumas imaamas?
Sakai vien vata sux? todel ir ieskau kitu medziagu specifikaciju. Kiek maciau keliuose straipsniuose tai labai jau super duper yra 10-9 eiles laidumo koeficientas, bet tai reiskai kad mano pavyzdy vietoj 20m3/sek bus 20l/sek. arba 72m3/h. kas irgi yra daaakuja. Nu gerai dar kokiom plevelem sumazinam viena eile, visvien turim 7m3/h. kazkaip ziaurus skaiciai. Palyginimui zmogus per para tik 10-12m3 tesugeba per plaucius prakost.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 spalio 2011 - 10:30
#165
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 10:30)
...Palyginimui zmogus per para tik 10-12m3 tesugeba per plaucius prakost.

Gal per valandą? smile.gif
Atsakyti
#166
QUOTE(New Mantas @ 2011 10 27, 10:46)
Gal per valandą?  smile.gif

vidutiniskai ramybeje zmogus ikvepia/iskvepia 500ml, kvepavimo tankis 16-20 kartu/min (miegant isvis tik 12kartu), gauname 8-10l/min.
saltinis : http://lt.wikipedia.org/wiki/Plautis
Papildyta:
susapnavau tokia ideja, jei sienoms parinktume tokia medziaga kurios suminis oro laidumas butu mazdaug tokio dydzio, kad pakaktu pakeist musu iskvepuojama ora ir sienos butu pakankamai storos kad praleidziamas oras spetu atiduot/paimt silumos energija, gautume naturalu rekuperaturiu, veikanti visu sienu plotu ? gal tokios medziagos kaip siaudu briketai butent tuo ir pasizymi?
Kas svarbiausia, tokiu atveju labiausia turet keistis deguonis ir anglies dioksidas, nes kvepuojant atsirastu situ duju slegiu skirtumas su isore.O didziausia procenta sudarantis azotas beveik nesikeistu nes jo slegis liktu toks pat kaip ir isoreje. Bet gal sitie slegiai neikingai mazi lyginant su vejo sukuriamais slegiu skirtumais? Nezinau, reiktu paieskot duomenu.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 spalio 2011 - 11:10
#167
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 10:32)
prie ko as lenkiu - radau Rockwool vatos laidumo orui koefcienta l=6*10^-5m3/m*s*Pa, tai 100m2 sienos vien is 30cm storio vatos per sekunde praledzia 20m3 !!! oro esant 1kPa slegiu skirtumui. Toks slegio skirtumas grubiai sudaro tik 1% nuo atmosferinio. Taigi baisu koks ciongas. O emiau silciausia, maziausia laidzia vata!

nelabai ikirtau formuliu bet 20m3/s kaškas nerelu. jei recupas 360m3/h tai tik 0,1m3/s. gal nevisai vikes paliginimas bet daugumos namų vien perdanga virš 100m2 tai jei ji vien iš 30cm vatos tai bus vien per perdanga 200 kartu didesnė oro kaita nei recupo maks rėžimas. skaičiai su logika prasilenkia. blink.gif
Papildyta:
QUOTE(madwifi @ 2011 10 27, 12:03)
vidutiniskai ramybeje zmogus ikvepia/iskvepia 500ml, kvepavimo tankis 16-20 kartu/min (miegant isvis tik 12kartu), gauname 8-10l/min.
saltinis : http://lt.wikipedia.org/wiki/Plautis
Papildyta:
susapnavau tokia ideja, jei sienoms parinktume tokia medziaga kurios suminis oro laidumas butu mazdaug tokio dydzio, kad pakaktu pakeist musu iskvepuojama ora ir sienos butu pakankamai storos kad praleidziamas oras spetu atiduot/paimt silumos energija, gautume naturalu rekuperaturiu, veikanti visu sienu plotu ? gal tokios medziagos kaip siaudu briketai butent tuo ir pasizymi?
Kas svarbiausia, tokiu atveju labiausia turet keistis deguonis ir anglies dioksidas, nes kvepuojant atsirastu situ duju slegiu skirtumas su isore.O didziausia procenta sudarantis azotas beveik nesikeistu nes jo slegis liktu toks pat kaip ir isoreje. Bet gal sitie slegiai neikingai mazi lyginant su vejo sukuriamais slegiu skirtumais? Nezinau, reiktu paieskot duomenu.

o kaip sukontroliuosi nes apikaita stiprei keisis nuo temperaturu skirtumko. vasara kai maničiau didžiausias poreikis vedinimo nebus, o žiema kuo šalčiau tuo didesnis. o kur dar vėjo itaka. mano verdiktas idėja neverta dėmesio schmoll.gif
Atsakyti
#168
QUOTE(narvid @ 2011 10 27, 11:43)
nelabai ikirtau formuliu bet 20m3/s kaškas nerelu. jei recupas 360m3/h tai tik 0,1m3/s. gal nevisai vikes paliginimas bet daugumos namų vien perdanga virš 100m2 tai jei ji vien iš 30cm vatos tai bus vien per perdanga 200 kartu didesnė oro kaita nei recupo maks rėžimas. skaičiai su logika prasilenkia. blink.gif
Papildyta:
o kaip sukontroliuosi nes apikaita stiprei keisis nuo temperaturu skirtumko. vasara kai maničiau didžiausias poreikis vedinimo nebus, o žiema kuo šalčiau tuo didesnis. o kur dar vėjo itaka. mano verdiktas idėja neverta dėmesio schmoll.gif

labai paprasta formule V=S*P*l/d, kur S plotas, P slegiu skirumas, l laidumo koeficientas, d storis. Tiesa sakant man irgi ziauriai pasirode, na bet kad taip yra, Rokwool-as toki laiduma nurodo. Gal uztai daug kas peikia rekuperacijos nauda, nes jei sienos tokios kiauros, tai tikrai jokios naudos is tos rekuperacijos, koks efektyvus rekuperatorius bebutu.
temperaturu skirtumas oro laidumo neitakoja, tik slegiu skirtumas.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 27 spalio 2011 - 12:51