Pasyvus namas - 10

Klaidingai tapatinat gerai izoliuotą namą su šiltu namu. Gerai izoliuotas, reiškia, kad namo vidinei temperatūrai, lauko temperatūra daro mažesnę įtaką nei standartiniam. Būtent todėl teigiama, kad PN komfortiškiau jausitės net ir vasarą, nes jame bus vėsu ir be kondicionierių.

Neįsigilinęs į PN filosofiją tamsta

Šitas grafikas (pav.1) iš AEROC tinklalapio:
http://www.aeroc.lt/...r_pasyvus_namas

parodo išorinių sienų 1 m² šilumos nuostolių (kWh) per metus priklausomybę nuo sienos šiluminės varžos ® arba šilumos laidumo koeficiento (U). Sienos buterbrodas čia nevertinamas. Jeigu grafikas teisingas, tai analizuodami jį (kreivę) galime kažkuria prasme atsakyti į klausimą – ar verta investuoti į papildomą sienų apšiltinimą ir iki kokio storio.
Paanalizuojame 1 m² išorinės sienos. Sakykime, kad norime papildomai apšiltinti St namo (R=5) sieną iki PN reikalaujamo, t. y. R=10. Iš kreivės matome, kad padidinus sienos varžą nuo R=5 iki R=10, šilumos nuostolius per 1 m² sienos sumažinsime nuo 5,5 kWh iki 2,5 kWh per metus. Sutaupome maždaug 3 kWh/ m²/metus.
Radau 2007 m. lentelę su 1 kWh kainų palyginimu įvairioms kuro rūšims (UAB „Gilius ir Ko“). Joje pateikiamos tokios energijos kainos, įskaitant investicijas šilumos šaltinio įrengimui:
malkos – 0,07 Lt;
akmens anglis – 0,09;
šilumos siurblys – 0,15;
gamtinės dujos – 0,112;
termofikacinis šildymas – 0,25;
elektra – 0,36 Lt.
Kas rasite tikslesnius skaičius – galite persiskaičiuoti.
Per metus, apšiltinę papildomai 1 m² sienos, sutaupome:
šildydamiesi malkomis – 3X0,07=0,21 Lt;
analogiškai akmens anglimis – 0,27;
šilumos siurbliu – 0,45;
gamtinėmis dujomis – 0,34;
termofikaciniu vandeniu – 0,9;
elektra – 1,08 Lt.
Dabar paskaičiuojame investiciją papildomam apšiltinimui nuo R=5 iki R=10. Man patinka šiltinimui neoporas (λ=0.032).Kad gautume papildomą R=5, reikia kad pasiektume šiltinimo U=0,2. Tokį šilumos laidumą pasieksime su 16 cm storio neoporu: U= λ/d=0,032/0,16=0,2. Tada R=1/U=1/0.2=5.
Imu 1 m³ neoporo kainą – 200 Lt. 16 cm storio 1 m² plokštė kainuos 200X0,16=32 Lt. Investicija gaunasi 32 Lt/ m² šiltinimo. Darbo, smeigių, klijų neskaičiuoju, nes galima iš karto padaryti storesnį šiltinimo sluoksnį.
2007 m. kilovatvalandės kainomis investicija 1 m² sienos papildomam apšiltinimui atsipirks per:
malkomis 32/0,21=160 metų;
akmens anglimi 32/0,27=118 metų;
šilumos siurbliu 32/0,45=80 metų;
gamtinėmis dujomis 32/0,34=94 metai;
termofikaciniu vandeniu 32/0,9=36 metai;
elektra 32/1,08=30 metų.

Kiekvienas galite įvertinti savo lūkesčius energijos kainų atžvilgiu ir nuspręsti – apsimoka papildomai šiltinti ar ne. Aš manau, kad apsimoka, nes:
1. Namas ir šiltinimas stovės daugiau 50 metų;
2. Energijos kainos per 50 metų kils kartais, todėl atsipirkimo laikas irgi mažės kartais. Aukso uncijos kaina per 30 metų padidėjo 10 kartų.
3. Gal kas prisimenate, kiek pasaulyje kainavo elektra, dujos, nafta, malkos, anglys prieš 50 metų?

Jeigu rastume panašias kreives stogo apšiltinimui, grindų apšiltinimui, langams – tuomet galėtume paanalizuoti investicijų į šilumos taupymą priemonių atsiperkamumą šiuose konstruktyvuose.
Jeigu aš kažkur ne į tą pusę nuskaičiavau, prašau pataisyti.

1. Nei namo nei siltinimo po 50 jau nebebus - kiek liko privaciu namu, pastatytu priesh 50 metu?

2. Energijos kainos kils - bet ar bus tie patys saltyniai naudojami po 50 metu? gal pas kiekviena stoves vejo-saules-kogeneracijos-zaibu surinkimo-plasmos-silumos-siurblis- tamsios-materijos-sviesa generatorius kieme?

3. Gal prisimenate kokia alga zmones gaudavo priesh 50 metu?

Prognozes niekad nepasitvirtina.. O statyti nama vedamas paranojishkiu baimu - tai tada reikia pozemini bunkeri statyti ir pigu ir pasyvu ir tilps bet kokiam sklype

Siaip tai i visuma reiktu ziureti - man asmenishkai pofig kiek namas suvartoja energijos.. Man svarbu kiek pinigu as isleidziu Nu gerai, isleidziate sildymui 2gubai maziau - bet bankui sumokate 3gubai daugiau.. ir bankui mokate kas menesi, o maziau tik ziema.. ar tinka toks variantas? jau 100 kart tos diskusijos vyksta - ir vistiek aishq vienas - kam kaip patinka, tam taip ir geriau kazkaip visi zmones ramus - isikuria, kurena malkas ar ten dar kazka - ir tik pasyvininkai arsiai fanatishkai bando visiems irodyti kad jie protingiausi ir teisingiausi.. toks savotishkas aktyvus telemarketingas is gatves - "imkite PN ir sutaupysite 2kart uz ta pacia kaina". O gal cia save bandoma itikinti?

PHI (Passive house institute) įdėja ir visos pasyvių namų koncepcijos - PN turi būti ekonomiškai efektyvus. T.y. sienas storinti galima iki begalybės bet finansiškai šitai neapsimoka. PN pirmiausia turi būti ekonomiškai efektyvus, o ne kaip propaguoja izoliacijos gamintojai "storasienis" Taip PHI rekomenduoja rinktis kiek didesnį izoliacijos sluoksnį - tam, kad 50 metų kai bus eksploatuojamas statinys, jo eksplotacinės išlaidos būtų mžiau jautrios šilumos kainų kitimui.

Pagal ekonominius skaičiavimus - įvertinant 1 cm izoliacijos vertė (lambda = 0.04) ir esams CŠT kainas esami STR'u reikalavimai patenka į optimalias ribas kai pigiau yra išleisti šilumą, nei pridėti papildomą izoliacijos centimetrą.

Norėčiau pabrėžti, kad pasyvus namas nėra tik metrines sienas turintis pastatas - yra ir daugiau subtilybių bei niuansų

DEU - Jūsų minimo izoliacijos ekonominiško storio skaičiavimo metodika yra pateikiama statybos techniniuose reglamentuose

Nesigilinsiu į grafiko teisingumą, pagal pasirinktus parametrus gal ir taip, klausimas ar parametrai pasirinkti teisingai.

Esmė, kad Jūs padarėte esminę klaidą skaičiuodami atsiperkamumą. Jūs imat tik šilumos ekspluatacinių medžiagų įkainius. Vien malkomis ar dujomis nepasišildysi, reikia ir tai šildymo rūšiai pritaikyta šildymo sistema, kieto kuro katilas, granuolinis, dujinis, joninis ir t.t. Tie katilai turi savo ekspluatacijos laiką kuris būna 2 metai, 10 metų, 20 metų, taip pat vien katilai kainuoja nemažus pinigus, be to vienoms šildymo sisetmoms dar reikia įdiegti šilumos nešėjus ir radiatorius, kitoms to nereikia.

Čia jau nemažai pateikta skaičiavimų, kiek kainuoja šildymo sistemos įdiegimas, nepamenu tiksliai pateiktų skaičių bet dauguma atvejų skaičiai sukasi apie 40-50 tūkst. litų.

Taigi, prie ekspluatacinių šildymo medžiagų, šildymosi įkainių per metus, reikia pridėti šildymo sistemos kainą padalintą iš ekspluatacijos metų ir tik jau gautą sumą lyginti su namo šildymu kuris apšiltintas Jūsų pasirinktu neoporu.


Keista kad gavęs tokius atsiperkamumo rodiklius Jūs vis dar manote, kad Neoporas yra gerai .

Šioms mintims pritariu 100 proc. Svarbiausia atsikratyti baimių ir prietarų.
Papildyta:


Tai jūs norite pasakyti, kad dabartinio standarto visiškai pakanka? Ar teisingai supratau?

Kaban, primeskit kiek metų žmonės jau šildosi šiuo metu naudojamomis šildymo sistemomis? Ar labai greitai jos keičiasi? Ar prisimenat, kaip buvo fantazuojama, kiek robotų turėsim kiekvienas, kai ateis XXI amžius?

Nesamonė tokia greita kokio tai kuro atradimo galimybė, o tuo labiau, kai čia susidūriau su ne kaikuriais malkų mėgėjais, manau kad jie malkomis šildysis nors ir kas benutiktų



Na čia ne visai ta prognozė apie kurią Jūs kalbate. Būrimas iš kavos tirščių tai čia tas ateities spėjimas, kuris iš tikrųjų neturi jokio pagrindo. Ateities planų kūrimas pasiremiant istoriniais dėsningumais, tai tikrai realų pagrindą turinčios prognozės, kurios daugiau ar mažiau, bet tikrai pasitvirtins, nebent bus karas, maras ar kita kokia nelaimė.



Tikrai neužkliuvo nei viena žinutė, kad šildymosi kaina bus mažesnė. Aš asmeniškai, kaip ir didžioji dauguma čia pasisakančių, teigiu priešingai. Statydami PN Jūs neišleisit nei cento daugiau, nei statydami standartą kūrenamą malkomis. Automatiškai nesąmonė dėl Jūsų teiginio apie didesnes banko palūkanas. Aš šildysiuosi elektra ir todėl mokėsiu tiek pat , kiek standartinio namo kūrenamo malkomis šeimininkas.

Vienintelis skirtumas tarp PN šeimininko ir standarto, bus tas, kad PN šeimininkas iškart atsikėlęs galės važiuoti į darbą, o standarto savininkas turės keltis valandą anksčiau, kad galėtų pasikurti pačių, nekalbant apie visus kitus su malkų paieška, ruošimu ir sandėliavimu susijusius rūpesčius.


Aš čia atėjau todėl, kad surasčiau bendraminčių, galėčiau pasidalinti turima informacija, pasisemti naujos aptarti klausimų sukėlusius mazgus. Tai juk toks naujas Lietuvoje dalykas, paklausk bet kurio statybininko apie PN, tai tokių pasakų priseks, kad išvis pasimesi. Todėl privalu mąstantiems apie PN statybas kur nors turėti galimybę pabendrauti, apsikeisti nuomone ir pan. Tikrai nei aš nei kiti nerašo tau spamo į pašto dėžutę brukančio tau PN. Pats ateini į PN forumą, tai nieko keisto kad jame matai pagrinde sužavėtus galimybe pasistatyti PN žmones bendraujančius tarpusavyje ir nieko keisto, jei jie bando ir tau atverti akis. Bet nieko čia keisto, viskam reikia subręst. Subręsi, pasieksi tam tikrą lygį, ateis ir tavo mokytojas .

Pasaku nereikia - pasaku pakanka. Atsakai uz savo zodzius? Dek samata STN VS samata PN.. Tada paziuresim kas pigiau kas nepigiau. Kazkaip nusibodo tos kliedesingus sukius skaityti

Vel kazkoks nesamoningas sukis.. Jei nzn kaip dirba KKK su akumuliacine ar kokia raketa - tai gal patyletum su savo nesamonem? As suprantu, kad reikia aukstinti savo PN - bet gal ne taip naglai meluoti apie StN baisius nuostolius?

nu jo, daug yra norinciu atverti akys.. ir visu ju metodika panasi, ir politiku ir jegovos liudytoju ir PN propaguotoju - svarbiausia itikinamai paziureti i akys ir pasakyti - tu esi tamsoje, einam as tau parodysiu sviesu rytoju..

Bepigu būti skeptiku kai Lietuvoje prikepta "pseudo-pasyvių" namų ir tik šiemet oficialiai sertifikuotas pirmas tikras pasyvus namas kuris realiai yra pritemptas iki standarto KTU architektūros ir statybos instituto.

Name kuris atitinka PN standartą ( ir tai patvirtina PHI)vandeninė šildymo sistema už 40-50 tūkst. tampa sąlyginai nereikalinga. O kiek kainuos suminės galios 2-3kW el. šildytuvai kurių reiks porą mėnesių per metus galima sumesti užmetus akį į senukų tinklapį.

Turint galvoje, kad už eksploataciją mokama mažiau ir yra tokie sutaupymai šildymo sistemos sąskaita, manau pasyvus namas lyginant su tradiciniu atsiperka.

Didelė bėda Lietuvoje, kad žiūrima tik į pradines investicijas, bet užmirštama apie eksploatacinius kaštus. Juolab kai imi paskolą - ją lengviau atiduoti (ir tai galima padaryti greičiau) kai šildymo sezonas ne taip ženkliai atsieina.

Aišku būtų geriau jei kalbėtume konkrečiais skaičiais - jei atsirastų entuziastų norinčių detaliai suskaičiuoti kiek kainuotų pasyvaus namo ( tinkamo sertifikavimui ir įgyvendinančio visus PHI keliamus reikalavimus) mielai prisidėčiau.

Mintai, pas mane buvo parašyta: "Radau 2007 m. lentelę su 1 kWh kainų palyginimu įvairioms kuro rūšims (UAB „Gilius ir Ko“). Joje pateikiamos tokios energijos kainos, įskaitant investicijas šilumos šaltinio įrengimui..."

Na dar pamiršote pridėti 50 procentų bankų palūkanų kurios susidarys paėmus 20 metų paskolą. Taigi investiciją reikėtų skaičiuoti ne 32, o 48 lt.
Žaviuosi jūsų lojalumu PN. Gavęs tokius skaičius aš PN pamirščiau visam gyvenimui.

Bet manau turiu jums gerų žinių.
Pirma neaišku kuom remiantis paskaičiuotas šildymo poreikis tame grafike. Spėju nukopijuota nuo šiltesnio klimato šalies. Lietuvoje skaičiai kiek kitokie. Šildymo sezonas trunka apie 200 dienų, vidutinė šildymo sezono temperatūra yra apie 0, o delta (skirtumas tarp vidaus ir lauko) apie 20. Taigi prie R5 turime u0,2xdelta 20x24hx200d gauname 19,2 kWh nuostolius. Prie R10 u0,1xdelta 20x24hx200d gauname 9,6 kWh nuostolius. Skirtumas yra ne 3, o apie 10 kWh.
Antra "Gilius ir ko" nurodytos kuro kainos tikrai yra ne įskaitant šilumos šaltinio įrengimo ir drįsčiau teigti netgi naudingumo koeficiento. Suskaičiavus kaminus, katilines ir malkines, visų šildymo sistemų kWh kaina pasiekia 30 - 40 cnt. Taigi 10 kWh kaina yra apie 3 - 4 lt.
Galutinė formulė turėtų atrodyti maždaug taip:
48/3,5 yra 13,7 metų.

Taip pat tikiu, kad neoporo šiltinimas ant mūrinio namo laikys 50 metų. Stovi namai ir gerokai ilgiau. Taip kad mano galva ši investicija net gi labai prasminga.

Ačiū už esminius patikslinimus. Aš taip pat jaučiau, kad ne visi skaičiai tikslūs. Bet paskaičiavimo metodika manau iš principo teisinga ir padeda apsispręsti dėl papildomo apšiltinimo. Pats bandysiu namą statyti be banko paskolos.