QUOTE(DEU @ 2011 11 27, 16:35)
Vartotojas turėtų skaičiuoti kiek papildomas šiltinimas jam sutaupys kWh ir kokia to sutaupyto kWh kaina. Šiltinti galima tol kol šiltinimo kaina sutaupoma daugiau nei kainuoja šildymas. Kitaip tariant kol su šiltinimu kWh šilumos nusiperkate pigiau nei su šildymo sistema.
Šitas grafikas (pav.1) iš AEROC tinklalapio:
http://www.aeroc.lt/...r_pasyvus_namas
parodo išorinių sienų 1 m² šilumos nuostolių (kWh) per metus priklausomybę nuo sienos šiluminės varžos ® arba šilumos laidumo koeficiento (U). Sienos buterbrodas čia nevertinamas. Jeigu grafikas teisingas, tai analizuodami jį (kreivę) galime kažkuria prasme atsakyti į klausimą ar verta investuoti į papildomą sienų apšiltinimą ir iki kokio storio.
Paanalizuojame 1 m² išorinės sienos. Sakykime, kad norime papildomai apšiltinti St namo (R=5) sieną iki PN reikalaujamo, t. y. R=10. Iš kreivės matome, kad padidinus sienos varžą nuo R=5 iki R=10, šilumos nuostolius per 1 m² sienos sumažinsime nuo 5,5 kWh iki 2,5 kWh per metus. Sutaupome maždaug 3 kWh/ m²/metus.
Radau 2007 m. lentelę su 1 kWh kainų palyginimu įvairioms kuro rūšims (UAB Gilius ir Ko). Joje pateikiamos tokios energijos kainos, įskaitant investicijas šilumos šaltinio įrengimui:
malkos 0,07 Lt;
akmens anglis 0,09;
šilumos siurblys 0,15;
gamtinės dujos 0,112;
termofikacinis šildymas 0,25;
elektra 0,36 Lt.
Kas rasite tikslesnius skaičius galite persiskaičiuoti.
Per metus, apšiltinę papildomai 1 m² sienos, sutaupome:
šildydamiesi malkomis 3X0,07=0,21 Lt;
analogiškai akmens anglimis 0,27;
šilumos siurbliu 0,45;
gamtinėmis dujomis 0,34;
termofikaciniu vandeniu 0,9;
elektra 1,08 Lt.
Dabar paskaičiuojame investiciją papildomam apšiltinimui nuo R=5 iki R=10. Man patinka šiltinimui neoporas (λ=0.032).Kad gautume papildomą R=5, reikia kad pasiektume šiltinimo U=0,2. Tokį šilumos laidumą pasieksime su 16 cm storio neoporu: U= λ/d=0,032/0,16=0,2. Tada R=1/U=1/0.2=5.
Imu 1 m³ neoporo kainą 200 Lt. 16 cm storio 1 m² plokštė kainuos 200X0,16=32 Lt. Investicija gaunasi 32 Lt/ m² šiltinimo. Darbo, smeigių, klijų neskaičiuoju, nes galima iš karto padaryti storesnį šiltinimo sluoksnį.
2007 m. kilovatvalandės kainomis investicija 1 m² sienos papildomam apšiltinimui atsipirks per:
malkomis 32/0,21=160 metų;
akmens anglimi 32/0,27=118 metų;
šilumos siurbliu 32/0,45=80 metų;
gamtinėmis dujomis 32/0,34=94 metai;
termofikaciniu vandeniu 32/0,9=36 metai;
elektra 32/1,08=30 metų.
Kiekvienas galite įvertinti savo lūkesčius energijos kainų atžvilgiu ir nuspręsti apsimoka papildomai šiltinti ar ne. Aš manau, kad apsimoka, nes:
1. Namas ir šiltinimas stovės daugiau 50 metų;
2. Energijos kainos per 50 metų kils kartais, todėl atsipirkimo laikas irgi mažės kartais. Aukso uncijos kaina per 30 metų padidėjo 10 kartų.
3. Gal kas prisimenate, kiek pasaulyje kainavo elektra, dujos, nafta, malkos, anglys prieš 50 metų?
Jeigu rastume panašias kreives stogo apšiltinimui, grindų apšiltinimui, langams tuomet galėtume paanalizuoti investicijų į šilumos taupymą priemonių atsiperkamumą šiuose konstruktyvuose.
Jeigu aš kažkur ne į tą pusę nuskaičiavau, prašau pataisyti.