QUOTE(Juraciukee @ 2011 10 21, 14:17)
Sveikos, mielosios 
As cia skaitau skaitau ir ziuriu kad greitai cia bus ir Angeliuku, ir busimu mamyciu svetaine
Laikau kumscius visoms bandancioms prisiaukti zirniukus, tame tarpe ir sau paciai
Laureanza - laikykis mergyt, kaip Inezzza ir rase vardan grazios ir laimingos ateities. Turi pasistengti.
Zinau, menkas as patarejas, bet gal pades mano metodai? Nuo sunelio isejimo nemiegu naktim iki 3 - 4 ryto. Koki menesi guledavau lovoj ir verkdavau, galvodavau galvodavau analizuodavau, pykau ko tik nebuvo... Nepadejo jokie raminamieji, jokios arbatos niekas. Ko pasekoj ryte be nuotaikos, liudesys, prasta savijauta...
Dabar nebeguliu lovoj atvirom akim, o skaitau, ziuriu filmus per kompa, ieskau receptu, zodziu darau viska kad tik NEGALVOT. Taip, iki siol dar nemiegu iki paryciu, bet ir negalvoju. Kai jau pajauciu kad padejus kompa uzmigsiu akimirksniu ta ir padarau. Rezultatai - ryte jauciuosiu daug geriau, energingesne. Raminamuju nebegeriu, nes jauciu kad galiu susitvarkyti pati su savo smegenine...
Skausmas sirdy didziulis, bet protas jau pradeda manes klausyti, o jau galvojau kad pamazu pamazu nuprotesiu...
Dar labai padejo apsisprendimas vel susilaukti sunelio ar dukrytes. Tai dar labiau sustiprino mano emocine busena.
Ir Laureanza, kalbek. Netylek. Jei niekas nesupranta taves, kabek sau, mintyse. Issikalbek. Kalbek su savo angeliuku. Kalbek cia, apie viska, apie ka tik nori.
Cia as ismokau issikalbeti, butent cia rasant atejo noras kalbeti ir paciai, savo vyrui, kuri kankinau savo tyla is pradziu. Kalbuosi su savo suneliu. Auginu ji savo mintyse. Gal ir blogai darau, gal psichologai ir pasmerktu, bet tik taip galejau po truputi vel pradeti gyventi...
Nezinau, ar aiskiai as cia, mintys viena per kita eina, o rastu sunku parasyti tai ka norisi pasakyti
As cia skaitau skaitau ir ziuriu kad greitai cia bus ir Angeliuku, ir busimu mamyciu svetaine
Laikau kumscius visoms bandancioms prisiaukti zirniukus, tame tarpe ir sau paciai
Laureanza - laikykis mergyt, kaip Inezzza ir rase vardan grazios ir laimingos ateities. Turi pasistengti.
Zinau, menkas as patarejas, bet gal pades mano metodai? Nuo sunelio isejimo nemiegu naktim iki 3 - 4 ryto. Koki menesi guledavau lovoj ir verkdavau, galvodavau galvodavau analizuodavau, pykau ko tik nebuvo... Nepadejo jokie raminamieji, jokios arbatos niekas. Ko pasekoj ryte be nuotaikos, liudesys, prasta savijauta...
Dabar nebeguliu lovoj atvirom akim, o skaitau, ziuriu filmus per kompa, ieskau receptu, zodziu darau viska kad tik NEGALVOT. Taip, iki siol dar nemiegu iki paryciu, bet ir negalvoju. Kai jau pajauciu kad padejus kompa uzmigsiu akimirksniu ta ir padarau. Rezultatai - ryte jauciuosiu daug geriau, energingesne. Raminamuju nebegeriu, nes jauciu kad galiu susitvarkyti pati su savo smegenine...
Skausmas sirdy didziulis, bet protas jau pradeda manes klausyti, o jau galvojau kad pamazu pamazu nuprotesiu...
Dar labai padejo apsisprendimas vel susilaukti sunelio ar dukrytes. Tai dar labiau sustiprino mano emocine busena.
Ir Laureanza, kalbek. Netylek. Jei niekas nesupranta taves, kabek sau, mintyse. Issikalbek. Kalbek su savo angeliuku. Kalbek cia, apie viska, apie ka tik nori.
Cia as ismokau issikalbeti, butent cia rasant atejo noras kalbeti ir paciai, savo vyrui, kuri kankinau savo tyla is pradziu. Kalbuosi su savo suneliu. Auginu ji savo mintyse. Gal ir blogai darau, gal psichologai ir pasmerktu, bet tik taip galejau po truputi vel pradeti gyventi...
Nezinau, ar aiskiai as cia, mintys viena per kita eina, o rastu sunku parasyti tai ka norisi pasakyti
Ačiū,Tau,už gerus žodžius.Bet esmė tame,kad manęs neklauso protas,jau nebesusitvarkau su savimi.Mane dabar apėmus mirties baimė t.y kardialinė depresija...aš galvoju,kad man su širdim blogai,kad naktį užmigus galiu neprabusti ir t.t.Manau,kad Ad man padės susitvarkyti su savo mintimis ,baime,panika...
duok man savo numeriuką,kai kamuos nemiga sms pasirašysim
