Skaiciau siandien savo pablevyzgojimus a la parasinejimus ir radau pernai spalio 14 diena parasyta toki mazyti a la kurineli...
Gražu rudenį. Kodėl rudenėjant medžių lapai pradeda puoštis? Visą vasarą kaip žali taip žali, o va rudenį žiūrėk vienas geltonas, kitas raudonas, trečias margas. Gražu rudenį... ypač patinka stebėti voveraites, jos šokinėja per nukritusius lapus ir turbūt niurzga kad sunku pro juos prasibrauti. Eini tik ir girdėti šiuru šiuru lapai šnara. Pasuki galvą ir pamatai pūstauodegę straksinčią link medžio. Kai pasieks medį, tai tiek tu ją ir bematysi, kaip strėlė nuskries į pačią viršūnę.
Gražu rudenį. Ypač saulėtą dieną. Tada jūra būna ypač graži. Eini pajūriu ir grožiesi mėlyna jūra, pakrante slampinėjančiom žuvėdrom. Pakeli galvą ir matai kad jų daugybė skraido, klykauja... Romantiškas jų šauksmas, taip ir norisi priglusti prie mylimo žmogaus, užsimerkti ir klausytis jūros ramaus ošimo ir žuvėdrų dainavimo... tikrai, kartais atrodo, kad jos dainuoja jūrai meilės dainas. Žuvėdra suklykia, jūra atsakydama jai suošia, vyksta meilės duetas... gražu..
Gražu rudenį. Kai rytas išaušta paskendęs rūke. O būna dienų kai rūke miestas skendi visą dieną. Tai puikiausias metas įsipylus termosą arbatos ir susitepus sumuštinių keliauti ant jūros skardžių. Kiek visko tada išgirsti! Tada tikrai IŠGIRSTI jūrą. Atsisėdi sau, gurgšnoji arbatą ir klausaisi klausaisi klausaisi...
Gražu rudenį...
2010 m. spalis 14 d.
Scarborough / UK
Gal kam nors nuotaikele pakels, man siek tiek pakele

Meilė tau, mano sūnau, kaip visata, spindinti begale žvaigždžių, kurių viena - esi tu...